Dailininkė – Diana Tomkuvienė tyrinėja, rekonstruoja, siuva tautinius kostiumus.

Šiltieji tradicinės aprangos drabužiai – svarbi ir reikalinga tautinio kostiumo dalis. Valstybinių švenčių metu kurių dalis yra šaltuoju metų laiku, dėvint tautinį kostiumą, svarbu vilkėti tinkamus viršutinius šiltuosius (puspalčius ar sermėgas) drabužius. Siekiant pristatyti didesnę aprangos įvairovę, aktualu atkurti bent keletą Mažosios Lietuvos regione XIX a. pab.–XX a. pr. dėvėtų šiltųjų viršutinių drabužių. Vieni autentiški pavyzdžiai saugomi muziejuose, tačiau yra prastos būklės ir šiuolaikiniam žmogui nepatrauklūs, kitų išlikę aprašai, piešiniai.

Klaipėdos etnokultūros centro salėje – pristatomi keturi D. Tomkuvienės atkurti Mažosios Lietuvos moteriški viršutiniai rudens – žiemos sezono drabužiai: sermėgėlė (poveris), puspaltis (žakets), moteriškas švarkas (jupa), moteriškas švarkas pamuštas kailiu (kailinė jopė).

1. Sermėgėlė (poveris), pasiūta pagal XIX a. merginų dėvėtas trumpas, per liemenį standžiai aptemptas, pūstomis rankovėmis plono milo ar gelumbės sermėgėles.

2. Puspaltis (žakets), pasiūtas pagal aprašą ir piešinius, saugomus Lietuvos istorijos institute (XIX a. pab., Pagėgių r., Natkiškių k.).

3. Moteriškas švarkas (jupa) pasiūtas pagal aprašą ir piešinius, saugomus Lietuvos istorijos institute (XIX a. pab., Šilutės r., Šyškrantės k.).

4. Moteriškas švarkas pamuštas kailiu (kailinė jopė), pasiūtas remiantis aprašu ir Kretingos muziejaus eksponatu (XX a. pr. Šilutės r., Lamsodžių k.).

Spalio 29 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre

 RENGINYS NEMOKAMAS

***
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami viešinimo tikslais. Dalyvaudami renginyje, Jūs sutinkate, kad Jūsų atvaizdas gali būti skelbiamas viešojoje erdvėje.