Patyriminis jausmų vakaras, gyvas dviejų žmonių dialogas, įkvėptas Marguerite Duras knygos ir filmo „Hiroshima, mano meile“ emocijų, poetiškumo ir dialogų estetikos.
PROGRAMOJE:
Gyvai skaitomi tekstai apie prisiminimą, geismą, liūdesį, praradimą, meilės beprotybę ir asmeniškos minčių refleksijos atliepiamomis temomis
Atmosferinis, foninis garsas, įkvėptas filmo „Hiroshima, mano meile“ aidų ir tylos.
Šešėliai, vaizdų tekstūros, šviesos ir tamsos kontrastai.
Industrinė, atvira, jautri.
Ji taps tiltu tarp to, kas pasakyta, ir to, kas jaučiama.
VAKARĄ IŠPILDYS:
Jo buvimas scenoje yra trapus, tikras ir nepatogiai atviras – kaip pati meilė.
Jos jautrumas, elegancija ir vidinė dramaturgija suteiks vakarui emocinio gylio, kvies išbūti ir jausti.
KAM SKIRTAS ŠIS VAKARAS?
Visiems, kurie yra mylėję.
Kurie bandė užmiršti.
Kurie žino, kad meilė niekada nesibaigia taip, kaip mes norėtume.
Kurie bandė užmiršti.
Kurie žino, kad meilė niekada nesibaigia taip, kaip mes norėtume.
Ateikite ne žiūrėti, ateikite (pa)jausti
Vietų skaičius labai ribotas.