Jau devyniolikti metai, kai LR Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, tačiau visuomenėje šiai datai paminėti vis dar skiriama mažokai dėmesio.
Todėl Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi imasi iniciatyvos užpildyti informacijos spragą ir kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius į renginių ciklą, išsamiai supažindinantį su istorinėmis šio antihumaniško reiškinio aplinkybėmis.
Todėl Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi imasi iniciatyvos užpildyti informacijos spragą ir kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius į renginių ciklą, išsamiai supažindinantį su istorinėmis šio antihumaniško reiškinio aplinkybėmis.
𝗦𝗽𝗮𝗹𝗶𝗼 𝟭𝟬 𝗱. 𝟭𝟳 𝘃𝗮𝗹. 𝗠𝗮𝘇̌𝗼𝘀𝗶𝗼𝘀 𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗼𝘀 𝗶𝘀𝘁𝗼𝗿𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗺𝘂𝘇𝗶𝗲𝗷𝘂𝗷𝗲 (𝗗𝗶𝗱𝘇̌𝗶𝗼𝗷𝗶 𝗩𝗮𝗻𝗱𝗲𝗻𝘀 𝗴. 𝟮, 𝗞𝗹𝗮𝗶𝗽𝗲̇𝗱𝗮) atidaroma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Renginio metu pranešimą „Vilkų ir karo vaikai. Istorija, atmintis ir dabartis Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo“ skaitys šios temos žinovė, Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ruth Leiserowitz.Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis jų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis. Ilgainiui šiuos vaikus, kurie yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių nusikaltimų liudininkai, imta vadinti „vilko vaikais“. Parodos stenduose pateikiama istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis bei dokumentais, vaikų kelionės iš Rytprūsių į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Vaizdo monitoriuose – filmuoti autentiški pasakojimai lietuvių/vokiečių kalbomis. Ši paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje veiks iki lapkričio 22 d.
