Lino lėlių kraupės „Šišion“

Šišion gyveno šišioniškiai – čionykščiai, autochtoniški Klaipėdos krašto gyventojai. Juodai apsirėdę, surinkimininko namuose suoluose susėdę, sakytojo klausantys žmonės – Anitos, Gerdos, Renatos. Iš porceliano puoduko geriantys, kafiją užkandantys pyragu žmonės – Dietrichai, Dorotėjos, Helmutai.

Po karo liko daug tuščių ūkių su raudonų plytų pastatais ir čerpėmis dengtais stogais, kuriuos po truputį ardė laikas ir čia apsigyvenę naujieji šeimininkai, dėl įvairių priežasčių atvykę iš Didžiosios Lietuvos – Antanai, Romai, Marytės, Linai. Jie, kartu su pokario siaubą išgyvenusiais šišioniškiais, varstė tų pačių mokyklų duris, braidė tomis pačiomis pievomis.

Poetiškas Lino Zubės lėlių spektaklis „Šišion“ pasakoja vienos vietinių Klaipėdos krašto gyventojų šeimos, išlikusios po karo, gyvenusios „brandaus socializmo“ laikotarpiu ir Nepriklausomybės pradžioje, šiurpius likimus.