Data

Rgs 27 2020
Expired!

Laikas

06:00 - 18:00

Sekmadienis Klaipėdoje su delfinais ir nemokamas Jūrų muziejus!

Atvyksime į Klaipėdą, iš kurios keltu (su autobusu) kelsimės į Smiltynę ir važiuosime iki pat Delfinariumo.
Apsilankysime buvusioje Kopgalio tvirtovėje, kur 1971 m. buvo įkurtas Lietuvos jūrų muziejus*. Turėsite progą išvysti lauko baseinuose plaukiojančius Baltijos ruonius, pingvinus, kaliforninius jūrų liūtus, susipažinti su Baltijos jūros geologija ir geografija, pamatyti dvidešimt keturiuose akvariumuose gyvenančias įvairias žuvis bei spalvingus koralus. 2017 metais Jūrų muziejus iš pagrindų atnaujino savo ekspozicijas, todėl šiai dienai siūlo pasigrožėti išskirtiniu 18 m ilgio perregimas akrilo tuneliu, įrengtu po pagrindiniu baseinu, kuriame, stebindami savo dydžiu ir išvaizda, plaukioja eršketai.
12 val Įspūdingame delfinų pasirodyme* pasigrožėsite šių nuostabių gyvūnų sugebėjimais. Pasirodymas, kurio metu delfinai atlieka akrobatinius triukus, šoka, dainuoja, žaidžia su kamuoliu, nepalieka abejingo nė vieno žiūrovo.
Pasigrožėję delfinų pasirodymu grįžtame atgal į Klaipėdą, kur mūsų lauks ekskursija. Nors Klaipėdos senamiestis yra mažas, tačiau pilnas patrauklių smulkmenų. Daugybė bronzinių senamiesčio gyventojų, apipintų legendomis ir turinčių stebuklingų galių, siauros, akmenimis grįstos gatvelės, spalvingi pirklių ir amatininkų namai, fachverko stiliaus pastatai, laivas „Meridianas“, plūduriuojantis and Dangės upės vandenų – visa tai suteikia senajai miesto daliai nepakartojamo žavesio. Istorinių pastatų sienos atgyja dėka įdomių ir tikrų pasakojimų apie Trojos atradėjo Henriko Šlymano, Prūsijos karalienės Luizės ir jos vyro Vilhelmo III bei Adolfo Hitlerio apsilankymus Klaipėdoje. Lankytojus užburia ir miesto geografinė padėtis. Klaipėda yra įsikūrusi 3 vandenų susiliejimo vietoje – Dangės upės, Kuršių marių ir Baltijos jūros. Paėjus 5 minutes senamiesčiu galite įkvėpti gaivaus, druska kvepiančio pajūrio oro bei pasigrožėti pro jūros vartus plaukiančiais laivais.
Esant galimybei, aplankysime ir visų pamėgtąją Olando kepurę.
Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.
Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
Pasigrožėję Baltijos jūra vakare išvyksime namų link.

The event is finished.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *