Data

Lie 07 2021
Expired!

Laikas

08:00 - 18:00

Urtė Jasenka / Yaska Art grafikos darbų paroda Moteris yra Ragana

Urtė Jasenka / Yaska Art grafikos darbų paroda M o t e r i s  y r a  R a g a n a

Paskutinius metus dailininkė Urtė Jasenka praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis bei pasakomis. Sukauptos žinios atsispindėjo menininkės kūryboje, piešiniuose. Nauji personažai, temos ir specifinės iliustracijos sukėlė stiprų žmonių susidomėjimą, susižavėjimą ir dar sykį patvirtino, koks ryškus yra poreikis atsigręžti į mūsų tautos šaknis. Visgi mitologija yra pagrindinis šaltinis kultūrai pažinti. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį ir ateitį, save ir visą gyvenimą. Lietuviai turi archetipinę atmintį, glūdinčią širdyje, kuri pasireiškia ir yra stipriai juntama net ir kasdieniniame gyvenime. Menininkę ypač sudomino mistifikuotas moters įvaizdis, (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir t.t.) kuris siejasi su šiemet prisiminta Marija Gimbutiene ir jos iškelta Motinos Deivės teorija.

„Senosios Europos deivės nebuvo žmonos, mylimosios ar dukterys, kaip indoeuropietiškame, patriarchalinės kultūros panteone, bet motinos, karalienės, „ponios“, teikiančios gyvybę, gerovę, laimę, nelaimę, sveikatą ir ligą, skiriančios gyvenimo trukmę, ir mirties laiką. Jos skiriasi nuo indoeuropietiškų panteono gražuolių Aušrinės ir Saulės, dėl kurių varžosi dievai Perkūnas ir Mėnulis, Dievo sūneliai. Priešindoeuropietiškame dievų panteone vyriškieji dievai egzistuoja, bet tik kaip antriniai, jie nevaldo, nekuria, nekontroliuoja“ / Ištrauka iš Marijos Gimbutienės knygos Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai /.

Iškeltos idėjos verčia permąstyti daugybę dalykų apie moters gyvenimą, būtį, raišką, jos svarbą, jėgą, laisvę ir ypatingą vaidmenį pasaulyje.

Urtė Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės/laumės raganos pasaulį, jos kosmologiją, nagrinėja bendrą laukinės moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kviečia kiekvieną moterį ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną moterį.

 

Apie autorę:

Urtė Jasenka (g.1993) yra jaunosios kartos menininkė, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo ir 2014 m. Norvegijoje baigė Manger folkehøgskule muzikos, vokalo specialybę.

Dar būdama mokykloje, menininkė suformavo išskirtinį braižą, minimalistinį “pasaulį”, kupiną simbolikos, detalių, pasikartojančių elementų, gamtos motyvų, pasakojimų, minčių, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, bet tuo pat metu,– tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorės kalba yra ne tik apie šviesią, bet ir tamsią žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka “sukaupia” daug patirties, istorijų, o viską permąsčiusi, svarbiausias mintis palieka popieriaus lape. “Būti čia ir dabar, mėgautis tuo, kas duota – gera ar bloga – visa širdimi yra gyvenimo prasmė ir laisvė”-sako jaunoji kūrėja. Nuo 2009 m. U. Jasenka aktyviai kuria ir organizuoja kolektyvines bei personalines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Norvegija, Vokietija, Italija). Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

 

Urtė Jasenka // @yaskaart // infoyaskaart@gmail.com

The event is finished.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *