Individualus maršrutas “Atraskime Smiltynę”

Maršruto tipas: pažintinis-gamtinis
Maršruto ilgis apie 7 km
Trukmė apie 2 val.

Maršruto pradžia – senoji perkėla (Danės g. 1), iš senamiesčio iki čia ateiti neužtruksite ilgiau nei 10 min. (keltų grafikai ir kainos – www.keltas.lt).
Kelionė per Kuršių marias truks 5–8 minutes. Išlipę iš kelto atsidursite Smiltynės gyvenvietėje *NŽ1.

Smiltynės gyvenvietė (1) yra Klaipėdos miesto dalis, 1,5 km ištįsusi palei Kuršių marių pakrantę. Iki XX a. pr. Smiltyne vadinta tik smuklė (ji nėra išlikusi), o vietovės rekreacinė reikšmė ėmė didėti tik nuo XIX a. pab. 1900 m. Klaipėdos miestas išsipirko dalį Smiltynės – smuklės teritoriją kartu su į pietus ir į šiaurę esančia teritorija – vasarvietės vystymui. 1901 m. pastatytas kurhauzas, įkurtos dvi vilų kolonijos – iki 3 dešimtmečio pab. buvo pastatyta 10–15 šiam kraštui būdingos architektūros vilų (išlikusias galite pamatyti paėjėję keletą šimtų metrų dešinėn). Tarp vilų buvo nutiesta promenada, prie kurios veikė vasaros kavinės.

Išlipus iš kelto jums reikėtų sukti kairėn ir pro kavinę, kuri jums bus dešinėje pusėje, eiti iki Smiltynės kurhauzo (2). 1899–1901 m. Klaipėdos pirklių asociacijos lėšomis buvo pastatytas kurhauzas. Tai dviejų aukštų su mansarda „šveicariškos“ vilos tipo pastatas, kurio eksterjerui būdingi jugendo stiliaus elementai. Smiltynės kurhauze buvo įrengta 50 kambarių, veikė restoranas. 1936 m. palei marias nutiesus naują kelią, prie kurhauzo išplėsta koncertų aikštelė ir įrengta promenada. Čia buvo pastatytos pavėsinės ir staliukai su kėdėmis. XX a. 3 dešimtmetį kurhauze trumpai veikė kazino, kuris dėl visuomenės protestų buvo uždarytas. Po Antrojo pasaulinio karo kurhauzas buvo paverstas gyvenamuoju namu, vėliau čia veikė viešbučio filialas, šiandien tai privati nuosavybė.

Apžiūrėję kurhauzą, eikite taku, vedančiu jus į paplūdimį – kurhauzo pastatas jums liks kairėje, o kavinė „Nerija“ dešinėje. Turėsite apie 10–15 minučių pasimėgauti Smiltynės miško ramybe ir gaiviu oru.

Pasiekę paplūdimį, pirmiausia prieš save išvysite Smiltynės apsauginį kopagūbrį. Smiltynės apsauginis kopagūbris (3) buvo suformuotas siekiant sustabdyti smėlio kopų judėjimą arčiau kranto. Pirmasis kovos su slenkančiomis kopomis etapas tęsėsi nuo 1881 iki 1904 m. Per šį laikotarpį visame Kuršių nerijos pajūryje suformuotas apie 98 km ilgio apsauginis kopagūbris. Kitapus šios kopos – nuostabusis balto smėlio paplūdimys!
Pasivaikščiojimą tęskite link tolumoje matomo pietinio molo (į dešinę*NŽ2 pusę). Molas – tai statinys uosto akvatorijai apsaugoti nuo jūros bangavimo, ledonešio bei užnešimo sąnašomis.

Pasivaikščiodami pietinį molą turėtumėte pasiekti per maždaug 20 minučių. Pietinis ir šiaurinis molai kartu sudaro Klaipėdos uosto vartus. Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo (4) ilgis – 1227 m (buvo statomas nuo 1847 m. iki 1861 m.), o šiaurinio – 1158 m. Jie pastatyti ant polių. Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.

Pasivaikščioję molu sukite uosto link, eikite palei uosto vandenis ir už kelių šimtų metrų išvysite delfinariumą ir greta jo esantį Lietuvos jūrų muziejų.

Jūrų muziejus (5) įkurtas buvusiame Nerijos forte. Nerijos forto statyba buvo pradėta 1865 m. ir su pertraukomis vyko iki 1871 m., tačiau sparti karo laivyno artilerijos raida lėmė, kad jis XIX a. pabaigoje uosto gynybai tapo netinkamas. Ginkluotė buvo demontuota, o fortas atiduotas civilinės valdžios reikmėms: tam tikrais laikotarpiais čia buvo sandėliai, gyveno darbininkai, veikė Kopgalio kaimo mokykla, patalpomis naudojosi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos laivininkų skyriaus kursantai ir jūrų skautai.

1975–1979 m. restauruotoje Kopgalio tvirtovėje buvo įrengtas Lietuvos jūrų muziejus (architektai P. Lapė, L. Šliogerienė, V. Šliogeris, konstruktorius T. Tubis), o 1994 m. pastatytas delfinariumas).

Praėję pro Jūrų muziejų kairėje pusėje išvysite paminklą „Albatrosas“ (6), skirtą išplaukusiems ir nebegrįžusiems jūreiviams ir laivams. Pasivaikščiojimą kviečiame tęsti Smiltynės krantine iš lėto judant pirmyn – kairėje visada matysite Klaipėdos uostą, laivų judėjimą, besisukiojančius kranus, nerimstančius baltasparnius kirus (Smiltynėje sutiksite jų daug).

Viena Lietuvos jūrų muziejaus dalių yra senoji etnografinė žvejo sodyba (7), kuri yra kiek tolėliau (apie 400 metrų nutolusi nuo muziejaus), čia galėsite sužinoti, kaip senovėje gyveno vietiniai žvejai.

Vos už keliasdešimt metrų nuo sodybos pamatysite senųjų žvejybinių laivų ekspoziciją (8) (į dalį jų galite patekti lankymo valandomis). Visa teritorija, kurioje yra Lietuvos jūrų muziejaus padaliniai, vadinama Kopgaliu.

Kopgalis (9) yra vėliausiai susiformavusi Kuršių nerijos pusiasalio vietovė, neatsiejama Klaipėdos uosto dalis. Kopgalio kaimas pradėjo kurtis šalia esančios balasto aikštelės. Šioje aikštelėje burlaiviai atsikratydavo balasto ir jo pasipildydavo, kad išlaikytų nepakrauto laivo stabilumą audringoje jūroje. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles lengvatas, Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821 m. čia jau stovėjo 7 sodybos. Tai pirmoji poilsiavietė Kuršių nerijoje. Jau XIX a. pradžioje čia ėmė veikti moterų ir vyrų paplūdimiai.

Apžiūrėjus laivus jums liks apie 10 minučių kelio iki senosios perkėlos terminalo, iš kur keltas jus parplukdys atgal į Klaipėdos senamiestį (keltų judėjimo grafikai internete www.keltas.lt). Iki keltų švartavimosi vietos likus apie 100 metrų, kairėje išvysite paminklinį akmenį (10). Jame kasmet yra iškalami „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybų nugalėtojai. Reikia paminėti, kad tai vienas seniausių ir žinomiausių bėgimo renginių Klaipėdoje.

Sėkmingai parvykus „į žemyną“ geriausia vieta sušilti arba atsigaivinti* (priklausomai nuo sezono) – senosios perkėlos pastate įsikūręs baras – čia galėsite stebėti pro šalį plaukiančius laivus ir planuoti kitas savo keliones bei žygius.

*NŽ1 – Naudinga žinoti 1:
Šaltuoju metų laiku Smiltynėje neturėtų būti dirbančių parduotuvių ar barų, tad rekomenduojame pasiimti su savimi vandens, šokoladuką ir termosą karštos arbatos 🙂

*NŽ2 – Naudinga žinoti 2:
Vasarą Smiltynėje eiti paplūdimiu iki jūros vartų yra lemta ne visiems – maršrutas kerta moterų paplūdimį, tad, norėdami išvengti nemalonumų, apeikite šį ruožą asfaltuotu takeliu palei apsauginį kopagūbrį.