Individualus maršrutas “Klaipėdos senamiestis”

Maršruto tipas: istorinis
Ilgis 4,5 km
Trukmė 2 val.

Maršrutą siūlome pradėti dabartinėje Teatro aikštėje (1) – tai reprezentacinė miesto vieta.

Dar XVII a. čia tyvuliavo pilį supę apsauginiai vandenys, rytine aikštės puse tekėjo senosios Dangės vandenys. XIX a., galutinai užpylus dalį pilies griovių, buvo pastatyti pirmieji statiniai, suformuota aikštė. Iki XX a. vidurio aikštėje veikė prekyvietė, vadinama Naujuoju turgumi. Nuo XIX a. čia veikė teatras, kuriame koncertavo daug įžymių atlikėjų. 1837 m. su Karaliaučiaus opera čia lankėsi ir jai dirigavo R. Vagneris (R. Wagner). Teatro aikštės puošmena – tai 1912 m. pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdoje gimusiam poetui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui S. Dachui (1605–1659). Centrinė skulptūros figūra – Taravos Anikė – populiariausio jo eilėraščio, virtusio daina, herojė. Pereikite Teatro aikštę (Taravos Anikės skulptūra jums turėtų būti dešinėje), prieš save pamatysite gatvę (Pilies gatvė), pereikite ją šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje ir eikite tiesiai tol, kol prieisite tiltelį.

Pasukamas pėsčiųjų tiltas (2) per piliavietės kanalą – technikos paminklas. Pastatytas 1855 metais, vadinamasis „Grandinių“ tiltas veikia ir šiandien. Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto. Pasukamas „Jūros vartų“ tiltelis – vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Tilteliui pasukti naudojama 2 žmonių jėga.

Perėję tiltelį eikite tiesiai Danės upės pakrante ir prieisite karinių ir kruizinių laivų terminalą.

Karinių ir kruizinių laivų terminalas (3) atidarytas 2003 m. Tai vieta, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai ir mėgsta būriuotis miestelėnai bei miesto svečiai. Čia pastatyta skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“ (ranka mojantis berniukas su šuneliu), įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones. Ši skulptūra sveikina visus į Klaipėdos uostą atvykstančius ir išvykstančius laivus (skulpt. S. Jurkus).

Pasigrožėję Kuršių marių ir laivų vaizdais atgal į senamiestį eikite jau kitu keliu – pro piliavietę. Danės upė jums turi likti kairėje ir nuo karinių ir kruizinių laivų terminalo eikite tiesiai apie 200 metrų, dešinėje pusėje pamatysite industrinio kultūros paveldo kompleksą – didįjį elingą (4).

XIX a. viduryje tarp pilies gynybinių griovių ir Kuršių marių ėmė veikti laivų statybos ir remonto dirbtuvė, priklausiusi vienai Hamburgo bendrovei, vėliau ji perėjo į Pauliaus Lindenau rankas. Šioje laivų statykloje buvo gaminami keleiviniai garlaiviai, vilkikai, ledlaužiai, tanklaiviai, mašinos. Buvę Lindenau laivų statyklos statiniai ir įrengimai sudaro industrinio kultūros paveldo kompleksą. Ryškiausias išlikęs šios laivų statyklos objektas yra didysis elingas (nebaigtas statyti) su slipu laivams nuleisti.

Praėję elingą sukite keliu į dešinę, netrukus prieisite piliavietę ir Pilies muziejų (5).

Klaipėdos miesto piliavietėje šiandien įrengtas Klaipėdos pilies muziejus, kuriame galima susipažinti su Klaipėdos miesto pilies-tvirtovės, anuomet vadintos „Memelburgu“, gimimu ir raida. Kasmet rugpjūčio 1 dieną švenčiamas Klaipėdos miesto gimtadienis, piliavietėje vyksta teatralizuoti pasirodymai.

Apžiūrėję piliavietę, o gal ir apsilankę Pilies muziejuje, eikite toliau tiesiai iki Pilies gatvės, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje ją pereikite ir maršrutą tęskite tiesiai toliau akmenimis grįsta gatve (Daržų g.) apie 200 metrų, tada sukite kairėn (Aukštoji g.).

Aukštoji gatvė (6). Šioje gatvėje galima išvysti seniausią ir aukščiausią išlikusį fachverkinės konstrukcijos sandėlį (Aukštoji g. 3) – jo aukštis 16 m, jame laikydavo ir eksportui ruošdavo sėmenis. Fachverko populiarumą XIX a. patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, kurioje galima pamatyti ir daugiau fachverkinės statybos pastatų, esančių tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės.

Aukštoji gatvė suka dešinėn ir čia prasideda Didžioji Vandens gatvė. Didžioji Vandens gatvė (7). Gatvės pavadinimas byloja apie tai, kad čia kažkada tekėjo senoji Dangės upės atšaka, kurią nuspręsta užversti miestui plečiantis (XVII–XVIII a.). Šiandien šioje gatvėje, 1774 m. statytame pirklio name, Didžioji Vandens gatvė 6, įsikūręs Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, kuriame gausu archeologinių radinių, XIX–XX a. miesto gyvenimą atspindinčių eksponatų, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dokumentų, nuotraukų.

Už Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pirmame posūkyje sukite į dešinę ir paėjėję apie 50 metrų atsidursite kiemelyje. Fachverkinių sandėlių apsuptyje yra įsikūręs Kultūrų komunikacijų centras, Klaipėdos etnokultūros centras ir „Meno kiemas“ (8). Vasarą čia veikia meno dirbtuvės, kur galima išvysti, kaip „žingsnis po žingsnio“ gimsta meno kūriniai iš medienos, keramikos, tekstilės ir kt. Perėję kiemelį vėl išeisite į Daržų gatvę, čia sukite kairėn ir paėjėję apie 50 metrų dešinėje pusėje pamatysite Kalvystės muziejų (9) (Šaltkalvių g. 2, 2a).

1974 m. prasidėjo kapinių griovimas: metaliniai kryžiai, tvorelės ir kt. buvo vežami į metalo laužą. Klaipėdiečiui kalviui, metalo restauratoriui Dionyzui Varkaliui pavyko išgelbėti ir išsaugoti dalį kapinių paminklų. Netrukus D. Varkalis apgriuvusiame Klaipėdos senamiesčio pastate (Šaltkalvių g.) aptiko žinomo Klaipėdos kalvio meistro Gustavo Kackės (Gustav Katzke) kalvę su išlikusiais autentiškais senojo meistro darbo įrankiais bei įranga, čia 1992 m. atidarytas Kalvystės muziejus, atgaivintas kalvystės amatas, o kieme įrengta kapinių kryžių ir tvorelių ekspozicija.

Jei toliau eisite Daržų gatve ir pirmame posūkyje suksite į kairę (Vežėjų gatvė), tai kairėje pusėje pamatysite Klaipėdos lėlių teatro edukacines erdves (10). Klaipėdos lėlių teatro kūrėjai ir lėlės įsikūrę istoriniame fachverkinio stiliaus namelyje su sodu. Pagrindiniai teatro namai yra adresu Turgaus g. 9. Teatras išsiskiria jaukumu, betarpiška ir kūrybiška atmosfera. Tai vienas jauniausių, novatoriškiausių ir ambicingiausių profesionalių lėlių teatrų Lietuvoje.

Eidami toliau tiesiai Vežėjų gatve prieisite Turgaus gatvę, čia sukite dešinėn ir, perėję gatvę šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje ir dar paėjėję apie 100 metrų, dešinėje pusėje pamatysite gyvatvore apaugusį skverą, kuris žymi kadaise čia stovėjusios bažnyčios vietą (11).
Turgaus gatvės gale 1706 m. buvo pastatyta šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri buvo laikoma gražiausia Rytprūsiuose. Po II pasaulinio karo bažnyčia buvo sugriauta. Dabar skvere esanti gyvatvorė žymi buvusių pamatų kontūrus. Buvusią bažnyčią ketinama atstatyti toje pačioje vietoje, 2012 m. pastatytas kertinis akmuo. Eikite pirmyn dar apie 100 metrų ir dešinėje pamatysite Jono kalnelį.

Miesto gynybiniai bastionai ir ravelinas (12) – tai didingos Klaipėdos fortifikacinės (gynybinės) sistemos išlikusi dalis, kurios kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: gynybiniai pylimai su poternomis, ravelinai (gynybinės salos, skirtos apsaugoti tarpus tarp bastionų) ir fosos (gynybiniai vandens grioviai). Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVII a. pradžioje, vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai.

Apžiūrėję istorinius gynybinius bastionus eikite kairiau ir pamatysite Danės upę bei joje prišvartuotą burlaivį „Meridianas“ (13).

Meridianas šiuo metu yra išvykęs į sanatoriją 😉

(laivas remontuojamas)

„Meridianas“ – vienas iš Klaipėdos miesto simbolių, buvęs mokomasis burlaivis, pastatytas 1948 metais Suomijoje, tarnavo Klaipėdos jūreivystės mokyklai ir buvo daugelio pokario laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. 2014 m. laivas atnaujintas, čia įrengtas restoranas. Už „Meridiano“ esantis tiltas – Biržos tiltas (14).

Iki XVIII a. antrosios pusės šis tiltas turėjo strateginę reikšmę. Dėl to jį saugojo dešiniajame upės krante supiltas ravelinas. Biržos tiltas duodavo miestui nemažai pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – medinio tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Antrojo pasaulinio karo metu sugriautas, atstatytas 1948 m.

Perėję tiltą eikite pirmyn ir, priėję šviesoforą, sukite kairėn, čia pereikite gatvę ir eikite pirmyn keletą šimtų metrų. Pirmasis pastatas Danės gatvėje – miesto rotušė. Miesto rotušė (15). Tai buvo gražiausias mieste klasicizmo stiliaus pastatas. Jame 1802 m. viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III ir Rusijos caras Aleksandras. 1807 m., kuomet Prūsijos sostinė iš Berlyno trumpam buvo perkelta į Klaipėdą, gyveno Prūsijos karalių šeima (karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona karaliene Luize), o pastatas tapo laikinąja karaliaus rezidencija. Šiuo metu čia dirba Klaipėdos miesto meras.

Ties miesto rotuše pereikite gatvę ir sukite kairėn, tada kirskite Atgimimo aikštę ir vėl prieisite šviesoforo reguliuojamą sankryžą, kurią jums teks pereiti dukart (pirmiausia pereikite Naujojo Sodo gatvę, tada sukite dešinėn ir pereikite Herkaus Manto gatvę).

Perėję gatvę eikite tiesiai Liepų gatve. Liepų gatvė (16) pradėjo formuotis XVI ir XVII a., Klaipėdos miestui pradėjus sparčiai plėstis į kitą Danės upės pusę. XVIII a. pabaigoje gatvėje buvo pasodinta liepų alėja, taip ši gatvė buvo pradėta vadinti Liepų alėja. Lyginant su kitomis miesto gatvėmis, ji pavadinimą keitė kone daugiausia kartų (gatvė buvo vadinta Žąsų turgumi, Aleksandro g., Liepų g., Smetonos alėja, Adolfo Hitlerio g., Maksimo Gorkio g.). Galiausiai 1988 m. gatvei buvo grąžintas Liepų g. pavadinimas. Dar ir šiandien tai viena gražiausių Klaipėdos gatvių, kurioje stovi įvairių architektūros stilių pastatai – buvusios XIX a. pasiturinčių miestiečių vilos – kuriuose įsikūrę muziejai (Liepų gatvė 12 – Laikrodžių muziejus), bankai, restoranai. Liepų gatve nuėję 250 metrų pamatysite vieną įspūdingiausių šios gatvės statinių – buvusį senojį pašto pastatų (17) kompleksą. Pastatytas kompleksas 1893 metais, dviejų aukštų su mansardomis, neogotikinis pašto pastatas. Abipus jo du vienaukščiai pastatai – vienas buvęs sandėliys ir arklidė, o kitas buvo skirtas karietoms laikyti. Pašto pastatų eksterjere sujungti trijų architektūros stilių – neogotikos, klasicizmo ir jugendo – elementai. 42 m aukščio bokšte sumontuoti koncertiniai varpai – tai didžiausias Lietuvoje karilionas. Kiekvieną šeštadienio ir sekmadienio vidurdienį čia skamba varpų muzika. Eikite tiesiai toliau dar 450 metrų ir kairėje pusėje pamatysite Skulptūrų parką.

Pasivaikščiojimu po Skulptūrų parką mes ir rekomenduojame baigti maršrutą. Skulptūrų parkas (18) – tai buvusios senosios kapinės. Kapavietės buvo sulygintos sovietų valdžios įsakymu ir 1977 m. įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiuo metu 10 hektarų parko teritorijoje eksponuojama 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius.
Daugiau apie skulptūras esančias parke galite ieškoti informacijos svetainėje.

Čia jus paliksime pažidintis su miestu patiems, o jeigu norite grįžti arčiau senamiesčio mes rekomenduojame pasirinkti Mažyvdo alėją.