Individualus maršrutas “Nuo Mažojo Kaimelio iki karališkojo Tauralaukio”

Maršruto tipas: pažintinis-istorinis
Maršruto ilgis apie 4 km
Trukmė 1 val.

Maršruto pradžia – „Panevėžio“ autobusų stotelė, čia galima atvykti 9, 14, 15A, 17 maršrutų autobusais (tvarkaraščius rasite www.klaipedatransport.lt).

Išlipę iš autobuso sukite dešinėn, link Panevėžio gatvės, kurią priėję pasukite į kairę ir leiskitės tiesiai Danės upės link.
Dešinėje pusėje pamatysite įspūdingo dydžio Šv. Kazimiero bažnyčią (1). Vieta šiai bažnyčiai pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent šioje vietoje anksčiau driekėsi Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir jo žmonos karalienės Luizės rezidencijos bei Karališkos giraitės valdos. Ši aplinkybė, kaip ir parapijos bei bažnyčios dedikacija karalaičiui šv. Kazimierui, rado atgarsį ir bažnyčios architektūroje – bažnyčios bokštų kompozicija sudaro karūnos įspūdį. Dar viena Šv. Kazimiero bažnyčios architektūrinė idėja, kuri glaudžiai siejasi su Klaipėdos, kaip uostamiesčio, išskirtinumu – bažnyčios forma primena laivą. Kelionę tęskite toliau eidami pro gyvenamųjų namų kvartalą. Šis rajonas yra vadinamas Mažuoju Kaimeliu, čia vyrauja individualūs namai.

Privatūs gyvenamieji namai (2) čia pradėti statyti pokario metais – tai gana neįprasta, nes tuo metu vyravo daugiabučių namų statyba, tačiau dėl gyvenamojo ploto stokos tai tapo tam tikra alternatyva.
Būtent 1958 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo apibrėžta sklypų individualiems statytojams skyrimo tvarka: sklypų kiekis buvo skirstomas įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurių profesinės organizacijos turėjo numatyti, kam iš savų darbuotojų suteikti galimybę statyti namą.
Priėję Panavėžio gatvės pabaigą, sukite į kairę pusę ir leiskitės į pakalnę, apačioje atsivers Danės upės pakrantė, tuomet pasukite į kairę ir pėsčiųjų taku eikite į šiaurę, t. y. dešinėje pusėje turėtų būti Danės upė, kairėje gyvenamieji namai.

Tai kolektyviniai sodai – nedidelių žemės plotų, priklausančių fiziniams asmenims ir paprastai naudojamų žemės ūkiui, grupės. Lietuvoje pirmieji kolektyviniai sodai (3) atsirado sovietmečiu ir jie buvo vadinami regiono, upės, augalo, gyvenvietės ar darbovietės vardu, pavyzdžiui, šis – Baltijos sodų bendrija. Sodų bendrijos organizuoja bendrą sodininkų veiklą.
Panašios egzistuoja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje. Kolektyviniai sodai būna užmiestyje arba mieste, tačiau atokesnėse vietovėse, dažniausiai prie miškų, upių ar kitų vandens telkinių. Sodų sklypai naudojami daržams, sodams įrengti, rekreacijai. Dalis į miestų teritoriją įeinančių sodų tapo tiesiog gyvenamaisiais rajonais, kaip ir šis.

Savo pasivaikščiojimą tęskite toliau eidami palei upę. Danė (4), dar kitaip vadinama Akmena, prasideda Kretingos rajone ir įteka į Kuršių marias Klaipėdoje. Būtent Danėje XIII–XIX a. buvo Klaipėdos uostas, kuris tilpo Danės atkarpoje tarp dabartinių Biržos ir Pilies tiltų. XX a. pradžioje Danės upe taip pat vykdavo miestiečių kelionės motoriniu laivu „Tante Anna“ į Tauralaukį, čia jie mėgdavo leisti laiką restorane-užkandinėje. Tauralaukyje lankytis patiko ir karališkajai Prūsijos šeimai – karalienei Luizei, karaliui Frydrichui Vilhelmui III ir jų vaikams. Dėl to vėliau toje vietoje pastatytas paminklas karalienei Luizei (neišlikęs iki mūsų dienų) ir pasodintas Luizės ąžuolas.

Tauralaukyje taip pat buvo įrengta masinių renginių aikštė, kurioje vykdavo tradicinės „paukščių šaudymo šventės“ – šaulių varžybos. Kiek arčiau miesto buvo antra istorinė vieta, kur 1802 m. Rusijos caras Aleksandras susitiko su Prūsijos karaliumi Frydrichu Vilhelmu III. Šiam įvykiui atminti viena visuomeninė miesto organizacija pasodino vadinamąjį Karališkąjį miškelį. Šalia jo netrukus iškilo restoranas – „Pasivaikščiojimo pilaitė“.
Šias istorines vietas ir restoranus jungė apie penkių kilometrų ilgio medžiais apsodintas takas, vadinamoji Vynerio promenada. Klaipėdiečiai mėgo Tauralaukio pėsčiųjų maršrutą, ypač kai nebūdavo galima maudytis.

Pėsčiųjų tako dangai pasikeitus prieisite Klaipėdos universiteto botanikos sodą kurį rekomenduojame būtinai aplankyti!

Eikite taku, kol prieisite tiltą per Danę, tada užlipkite laiptais iki Klaipėdos gatvės ir sukite kairėn. Priėję žiedinę sankryžą vėl pasukite į kairę, kur šiek tiek paėjėję pasieksite vartus į Botanikos sodą.

Klaipėdos universiteto botanikos sodas (5) yra įsikūręs 8 hektarų plote, kuriame keturiose kolekcijose eksponuojami ir kaupiami dekoratyviniai ir kiti vertingi augalai: dendrologinėje (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių ir prieskoninių augalų, žolinių dekoratyvinių augalų, rožių. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti pajūrio kopų augalų kolekciją, vijoklinių augalų ekspoziciją, etnografinį darželį. Botanikos sodas dirba kasdien.

Pabaigę pažintį su Botanikos sodu į centrą galite sugrįžti 9, 14 bei 17 autobusų maršrutais.