Dviračiu po pietinę Klaipėdos miesto dalį

Maršruto ilgis 9,5 km
Trukmė 50 min.

IV-as, arba Baltijos, gyvenamasis rajonas (1)
Baltijos – IV rajonas, pastatytas buvusio Pempininkų kaimo vietoje 1969–1974 m. Po antrojo pasaulinio karo čia buvo įkurtas sovietinis „Baltijos“ kolūkis. Rajonas žaliąja zona ir visuomeninės paskirties pastatais padalintas į dvi dalis: Pempininkų – palei Taikos prospektą ir Neringos – išilgai Šilutės plento. 92 ha plote projektuotas rajonas 24 tūkstančiams gyventojų. Rajonas užstatytas stambiaplokščiais ir mūriniais penkių aukštų bei mūriniais devynių aukštų namais, kurie buvo specialiai projektuoti šiam rajonui.
Devynaukščiai mūryti iš raudonų ir geltonų plytų, balkonų plokštėms naudota žydra glazūra.

„Pempininkų“ visuomeninis centras ir fontanas (Taikos pr. 81) (2) pastatytas 1968–1972 m. (architektas A. G. Tiškus). Centre suplanuotos visuomeninio maitinimo, prekybinio-buitinio aptarnavimo įstaigos, kino teatras ir biblioteka. Architekto A. G. Tiškaus sukurtas ir pagrindinis aikštės meninis akcentas – vandens baseinas su fontanu ir metalinėmis vėtrungėmis. Pempininkų aikštės vėtrunges apie 1975 m. sukūrė ir pagamino dailininkas-graveris H. Urbaitis. A. G. Tiškaus suprojektuotas ir 2016 m. restauruotas lauko baseinas su įsimintinu skulptūriniu akcentu yra pradžia per visą rajoną einančiam pėsčiųjų takui.

Draugystės parką (3), kaip žaliąją pietinės miesto dalies šerdį, jungiančią keturis mikrorajonus, buvo numatyta įkurti dar 1962 m. Parkas driekiasi XVI a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorijoje. Pirmoji žaliosios šerdies atkarpa įkomponuota į Baltijos rajoną, kita dalis įsiterpė tarp Gedminų gyvenamojo rajono mokyklų ir bendrabučių. Parke pasodinta medelių, įrengti takai, sutvarkyti tvenkiniai. 1975 m. prie viešojo transporto stotelės Debreceno g. atidengtas simbolinis parko įkūrimo akmuo. Parko atkarpoje nuo Debreceno g. iki Statybininkų prospekto statoma Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia ir vienuolyno kompleksas.

Šv. Brunono Kverfurtiečio parapija (Debreceno g. 3) (4)
2007 m. sausio 7 d. Klaipėdoje įkurta nauja Šv. Brunono Kverfurtiečio parapija. Lietuvoje konventualai (pranciškonai) įsikūrė XIII a. Jie prisidėjo prie švietimo ir kultūros skleidimo, lietuvybės stiprinimo, jų patalpose buvo įkurta pirmoji lietuviška mokykla. Klaipėdoje laikinoji parapinė koplyčia (parapijos namuose) įsikūrusi Debreceno g. 3. Šalia statoma bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas – suplanuota, kad bažnyčios ir vienuolyno kompleksas bus keturių dalių: 300 kv. m koplyčia su bendruomenės centru, kuriame bus kino salė, patalpos suaugusiųjų ugdymo centrui, vaikų ir jaunimo bei anoniminių alkoholikų grupėms; 500 kv. m bažnyčia; varpinė ir vienuolynas, kuriame nuolat gyvens penki vienuoliai.

Debreceno mikrorajonas (5) 1970-aisiais metais užsimezgė. Klaipėdos ir tuometinės Vengrijos Liaudies Respublikos Debreceno miesto draugystė, dėl šios priežasties naujai statomą rajoną pietinėje miesto dalyje nuspręsta pavadinti Debreceno vardu. Debreceno gyvenamajame mikrorajone iki XX a. vid. plytėjo pelkėti Gedminų dvaro plotai, prie dvaro buvo įsikūręs kaimas. Debreceno gyvenamojo rajono būstai pirmieji Klaipėdoje pastatyti iš plokščių – iki tol namai buvo statomi iš plytų. Nuo Taikos prospekto iki Šilutės plento per mikrorajono vidurį buvo suprojektuota žalioji juosta, kurioje kūrėsi mokyklos ir darželiai. Architektai daug dėmesio skirdavo pėstiesiems – Debrecene yra įrengta 500 m ilgio alėja, Taikos prospektą jungianti su Draugystės parku.

V-asis, arba Gedminų, gyvenamasis rajonas (6)
V gyvenamasis rajonas pastatytas 1975–1977 m. (arch. A. Vitonis) senojo Gedminų dvaro laukuose tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. Jį sudaro du mikrorajonai – Debreceno ir Naujakiemio. 113 ha teritorija, išsaugant reljefo nelygumus, užstatyta tipiniais penkių ir devynių aukštų stambiaplokščiais gyvenamaisiais namais. Projekto naujovė – dvylikos aukštų gyvenamieji namai su visuomeninės paskirties patalpomis. Nuo 1974 m. stambiaplokščių namų galiniai fasadai purkšti skirtingų spalvų apsauginiu dekoratyviniu mišiniu.

Gedminų dvaras (Statybininkų pr. 2) (7)
Gedminų ūkis (Gedmin-Herde) istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1588 m. 1657 m. dvaro savininku tapo apskrities valdytojas Frydrichas fon Giocenas, dvarui suteiktos Kulmo, o vėliau ir bajoriško dvaro teisės. XVII a. dvaras apėmė dalį Žardininkų, Smeltės, Kalotės ir Tauralaukio dvarų teritorijos ir buvo vienas didžiausių Klaipėdos apylinkėse iki XIX a. vidurio. 1851 m. didžiąją Gedminų dvaro dalį įsigijo Karlas Frydrichas Gubba. Jis 1859 m. pastatė neobarokinius rūmus, iškasė dirbtinius tvenkinius.
1900 m. rūmai rekonstruoti, juose atidaryta pradinė mokykla. 1965 m. dvaro teritorija prijungta prie miesto, nugriauti senieji ūkiniai pastatai, sunaikinta dvaro koplyčia. 1981 m. atlikta dvaro rūmų rekonstrukcija, 1983 m. dvare įsikūrė E. Balsio menų gimnazija.

VI-asis – Žardininkų rajonas ir I. Simonaitytės kalnas (8)
Žardininkų rajonas (arch. R. Valatka) išsidėstęs tarp Statybininkų pr., Vingio g., Smiltelės g. ir Taikos pr., užima beveik 100 ha plotą. 1981 m. pastatytame rajone tobulesnė namų estetinė išvaizda, jie „aprengti“ architektūrinėmis detalėmis.
Du gyvenamieji mikrorajonai pastatų išsidėstymu primena raides L, per vidurį, kaip Draugystės parko tęsinys, 1979 m. suprojektuotas parkas su dviračių takais ir tvenkiniu. Tvenkinio viduryje sukurta sala paukščiams, kur gyvena ir peri gulbės, didžiosios antys, rudagalviai kirai ir kt. paukščiai. Parko akcentas – natūraliai susiformavęs I. Simonaitytės kalnas. I. Simonaitytės vardas rajono gatvei ir kalnui suteiktas siekiant įamžinti žymiausią Klaipėdos krašto rašytoją, 1921–1939 m. gyvenusią ir kūrusią Klaipėdoje.

Mykolo Apvaizdos stačiatikių cerkvė (Smiltelės g. 14A) (9)
Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė pastatyta 2008 m. 2013 m. iš Rusijos senosios tapybos centro Palech atvykę dailininkai cerkvės skliautus dekoravo jūriniais motyvais. Freskose pavaizduotas šv. Mikalojus, atpasakotas vaikščiojimo vandeniu siužetas, pateikti epizodai iš žvejybos, prekybos ir karinio laivyno istorijos. Iš 56 Lietuvos stačiatikių cerkvių vienintelė Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė yra papuošta jūrine tapyba. Jūrinių mazgų ir inkarų simboliai įkomponuoti ir į cerkvės teritoriją juosiančią tvorą. Cerkvės teritorijoje yra pastatytas pilko granito kryžius, kuriame iškalta į reisą išplaukiančio jūrininko malda šv. Mikalojui. Prie cerkvės veikia kelios sekmadieninės mokyklos, vaikų kūrybinės dirbtuvės, biblioteka, kino salė.

Šv. Juozapo Darbininko katalikų bažnyčia (Smiltelės g. 27) (10)
Šiuo metu Klaipėdos mieste yra 5 katalikų bažnyčios ir dar viena statoma. Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijos atsiradimo iniciatorius – prelatas Bronislovas Burneikis. 1991 m. pradėti mūrinės Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios statybos darbai. Kun. Bronislovo Burneikio pageidavimu į parapiją atvyko vienuoliai jėzuitai, statomos mūrinės bažnyčios patalpose prisiglaudė ir 1995 m. įkurtas Dvasinės pagalbos jaunimui centras. Kartu su jėzuitų vienuoliais šioje parapijoje dirbo ir Švenčiausios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos seserys (širdietės). 2000 m. šv. Mišios pirmą kartą aukotos didžiojoje bažnyčioje. Nuo 2009 m. parapijai vadovauja kunigas, teologas dr. Vladas Gedgaudas. Jo pastangomis šventoriuje pastatytas 600 metų Žemaičių krikšto jubiliejų menantis kryžius.

Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija (Varpų g. 3) (11) – dieninė bendrojo lavinimo mokykla, įkurta 1997 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus narių ir dekano monsinjoro Jono Gedvilo iniciatyva. Mokykla savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis. Siekiama, kad dorinis auklėjimas būtų viso ugdymo proceso pagrindas. Mokykla pavadinta nusipelniusio pedagogo ir vaikų literatūros rašytojo Prano Mašioto, kuris 1924–1929 m. dirbo Klaipėdoje lietuviškos gimnazijos direktoriumi, vardu. Jo pasakyti žodžiai ,,Vienybės, daugiau vienybės ir bendro gerai organizuoto darbavimosi visur…“ tapo šios mokyklos motto.

VII-asis, arba Bandužių, gyvenamasis rajonas (12)
Bandužiai – paskutinis ir pats didžiausias Klaipėdos pietinės dalies gyvenamasis rajonas, suplanuotas buvusio Bandužių kaimo vietoje 1974–1985 m. Lietuvininkų kaimų, sunaikintų plečiant miestą, pavadinimais pavadintos Bandužių, Markučių, Kuncų, Budelkiemio ir kt. gatvės. 139 ha ploto teritorija išsidėsčiusi tarp Smiltelės g., Šilutės pl., Jūrininkų pr. bei Taikos pr. numatyta, kad čia įsikurs 38 tūkst. gyventojų. Iš šešių mikrorajonų spėta pastatyti tik keturis. Statyti 5, 9 ir 10 aukštų stambiaplokščiai bei 12 ir 16 aukštų monolitiniai gyvenamieji namai.

Sąjūdžio parkas (13)
Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 20-ąsias metines, 2008 m. Klaipėdoje tarp Laukininkų ir Varpų gatvių įkurtas Sąjūdžio parkas. 8,3 ha plotą užimančiame parke nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, sukurtos vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštynai, įrengta geriausia Lietuvoje 1000 kv. m riedlenčių ir BMX dviračių trasa, įrengtas amfiteatras su aikštele renginiams, iškasti tvenkiniai. Parką puošia skulptoriaus S. Mišeikio dar Sąjūdžio metais sukurta skulptūra, primenanti besiskleidžiantį žiedą, architektas R. Marčius. Parke pasodinti 276 rūšių medžiai.

Balandinė (Varpų g. 31) (14)
Žinoma, kad iki XX a. trečiojo dešimtmečio balandžiai naudoti oro pašto tarnyboje tarp Klaipėdos ir Šilutės. Klestėjimo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje išvestos kelios balandžių veislės, žymiausia jų – Klaipėdos aukštaskraidžiai. Būtent jų dėka Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, turintis atskirą bendravardę balandžių veislę. Pirmoji draugija „Balandininkų susivienijimas“ (Taubenzüchtersverein) Klaipėdoje buvo įsteigta 1896 m. Karvelidė-balandinė – neatsiejama praeities miestelių statinių dalis. Klaipėdos kiemuose stovi penkios balandinės (dauguma jų – pietinėje miesto dalyje).

Žardė ir Alksnynė (15)
VI-ojo gyvenamojo rajono vietovardis Žardė kildinamas iš vandenvardžio Sarde, vieno iš Smeltalės upelio intakų. XI–XII a. čia buvusias gyvenvietes saugojo Žardės ir Laistų piliakalniai. Ant Žardės piliakalnio stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.
Alksnynės mikrorajono, suprojektuoto 1975 m. buvusių daržų vietoje, pavadinimas pasiskolintas iš gyvenvietės Kuršių nerijoje. Čia statyti 5, 9, 10 ir 12 aukštų gyvenamieji pastatai, jiems statyti naudotos raudonos dekoratyvinės plytos ir pirmą kartą Klaipėdoje – lodžijų aptvėrimo plokštės su marmuro apdaila. Alksnynėje buvo statomi prestižiniai butai: didesni, geresnio išplanavimo. Kvartalo kiemai nedideli, užstatymas suformuotas taip, kad maksimaliai apsaugotų nuo atšiaurių vakarų ir šiaurės vakarų vėjų. Pastatai išdėstyti „prastumiant“ juos vienas kito atžvilgiu, kad kuo mažiau tektų „žiūrėti į kaimyno langus“.

Naujasis turgus (Taikos pr. 80) (16)
Seniausia turgavietė Klaipėdos mieste XVIII–XX a. buvo įsikūrusi dabartinėje Teatro aikštėje. Antroji turgavietė įrengta Friedricho priemiestyje, dabartinio Senojo turgaus vietoje. Vėliau turgūs vyko ir kitose miesto vietose: Dangės upės krantinėse, dabartinės Liepų gatvės pradžioje ir kt.
Vieta turgavietei statyti buvo parinkta dar 1979 m., tačiau statybos užsitęsė ir ji atidaryta tik 1989 m. Naujajame turguje įrengtos 158 prekiavimo vietos, taip pat „universamo“ tipo maisto prekių parduotuvė, buitinio aptarnavimo kompleksas, pastogės sezoninei prekybai ir 40 vietų viešbutis. Pabrėžiant Naujojo turgaus išskirtinumą – ypatingą žuvų produktų pasiūlą, turgavietės iškaboje nuspręsta panaudoti delfino simbolį.

Kino teatras „Jūratė ir Kastytis“ (Taikos pr. 105) (17)
Viena iš pagrindinių laisvalaikio pramogų XX a. buvo kino teatrai. Klaipėdoje sovietmečiu įkurti net septyni kino teatrai: „Baltija“, „Aurora“, „Vaidila“, „Vaiva“, „Švyturys“ („Kapitolijus“), „Žemaitija“, „Jūratė ir Kastytis“. „Jūratė ir Kastytis“ – septintasis kino teatras, pastatytas pagal tipinį projektą, pritaikytą konkrečiai vietovei. Jame buvo numatytos dvi 400 ir 200 vietų salės. Tarp salių suplanuotas platus vestibiulis, o bilietų kasos iškeltos į atskirą priestatą. Planuota, kad šiose kasose bus parduodami bilietai į visus septynis Klaipėdos kino teatrus. Pagrindinės statybinės medžiagos – raudonos plytos ir betonas. 1977 m. kino teatro sieną papuošė skulptoriaus G. Jonkaus skulptūra „Jūratė ir Kastytis“. Šiuo metu kino teatras uždarytas. 2012 m. kino teatro įranga išvežta į Palangos „Naglio“ kino teatrą.

„Debreceno“ visuomeninis prekybos centras, fontanas ir miestų draugystės ženklas (18)
XX a. aštuntajame dešimtmetyje, siekiant įamžinti Klaipėdos ir Debreceno miesto draugystę, V Gedminų rajone pastatytas prekybos centras bei šiek tiek anksčiau pastatytas gyvenamasis rajonas įgavo Debreceno vardą. Už „Debreceno“ prekybos centro projektą architekto G. Tiškaus vadovaujama grupė buvo apdovanota TSRS architektų sąjungos diplomu ir premija. „Debreceno“ visuomeninis prekybos centras buvo didžiausias tuo metu Klaipėdoje. Buvo apskaičiuota, kad vienas „Debreceno“ prekybos centras galėtų aptarnauti visą Kretingos miestą. Maisto prekių parduotuvėje buvo įdiegta savitarna. Čia buvo sukurta kone tobula prekybos sistema, kurios pažiūrėti važiuodavo ekskursijos ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir iš visos Sovietų Sąjungos.
Granitinio dekoratyvinio fontano, pastatyto 1976–1977 m. Debreceno rajone, autorius A. Bosas. 1970 m. skulptorius L. Garla Taikos prospekto ir Debreceno g. sankirtoje suprojektavo miestų draugystei skirtą ženklą, kuriame pavaizduoti Debreceno ir Klaipėdos herbai. Debreceno ženklas atnaujintas 2015 metais.

Naujoji apaštalų bažnyčia (Taikos pr. 72) (19)
Naujosios apaštalų bažnyčios (NAB) šaknys siekia XIX a. vid. Anglijoje prasidėjusį irvingistų judėjimą. Viena pirmųjų irvingistų bendruomenių kontinentinėje Europoje XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje susikūrė Klaipėdoje. Atkūrus LR nepriklausomybę, 1991 m. NAB kaip netradicinės religinės bendruomenės įregistruotos Kaune, Klaipėdoje ir Šilutėje.
1996 m. Klaipėdos bendruomenė įgijo savo bažnyčios pastatą Taikos pr. 72. Klaipėdoje NAB vienija 400 narių. Pasaulyje šiai bažnyčiai priklauso apie 9 milijonai žmonių, tikėjimo pagrindas remiasi Senuoju ir Naujuoju Testamentais ir pripažįsta tik tris sakramentus: Šventąjį krikštą vandeniu, Šventąjį paženklinimą ir Šventąją vakarienę. Šioje bažnyčioje nėra Eucharistijos šventinimo (šv. Mišių).

Žvejų kultūros rūmai (Taikos pr. 70) (20)
Sovietmečiu į pietus išsiplėtęs Klaipėdos miestas buvo užstatytas tipiniais plytiniais ir tambiaplokščiais gyvenamaisiais namais. Iš suplanuotų 9 gyvenamųjų rajonų pastatyti 7. Žvejų kultūros rūmai pastatyti IV Baltijos rajono teritorijoje 1981 m. Tai 8 tūkst. kv. m raudonų plytų pastatas.
Rūmų kompleksas suplanuotas 3 ha plote ir suskirstytas į tris zonas – tai žiūrovų erdvė, klubas ir sporto salė. Už rūmų įrengtos atviros tinklinio ir krepšinio aikštelės. Didžiojoje salėje 1127 vietos, o mažojoje 200. Didžiojoje salėje įrengta tam laikmečiui itin moderni besisukanti visiškai mechanizuota ir automatizuota scena. Žvejų kultūros ir sporto rūmai buvo atidaryti 1982 m. ir ilgą laiką jie buvo laikomi prestižiniais. Ir dabar čia repetuoja meno kolektyvai, vyksta įvairūs renginiai.