Vykstančios parodos

Parodos vykstančios Klaipėdoje gali pradžiuginti jas lankantis gyvai galerijose arba apžiūrint jas nuotoliniu būdu.

Pateikiame informaciją apie šiuo metu Klaipėdos galerijose eksponuojamas parodas.

 


Virtualios
parodos/turai


 

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Liepų g. 33 | www.lndm.lt/pdg/

 

Patricijos Gilytės tarpdisciplininio meno paroda „Krašto kraštai“

P. Gilytė – Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijoje baigusi skulptūros studijas ir kurianti tarpdisciplininio meno srityje. Prano Domšaičio galerijoje pristatomos jos parodos „Krašto kraštai“ pagrindą sudaro 2021 m. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje buvusi ekspozicija „Žemės nėra“.

Menininkė kuria užvaldydama muziejaus erdves: kiekviena nauja erdvė reikalauja naujos koncepcijos ir naujo apmąstymo. Prano Domšaičio galerijoje ji kalba apie augalų, sąvokų ir reiškinių migracijas, kurias inicijuoja geografiniai ir vidiniai pokyčiai. Ekspozicijoje pristatomi ir ankstyvieji vaizdo darbai, ir specialiai muziejaus erdvėms sukurtos instaliacijos bei vaizdo projekcija. P. Gilytė naujai apmąsto ne tik parodinę erdvę, bet ir vietą.
Daugiau informacijos čia.

Paroda veiks iki liepos 31 d.

„Horst Skodlerrak (1920–2001). Didelis mažame“

H. Skodlerrako (1920–2001) paroda iš Rytprūsių krašto muziejaus (Liuneburgas, Vokietija) rinkinių tęsia prasmingą dviejų muziejų bendradarbiavimą. Jų rezultatas Prano Domšaičio galerijoje jau devintoji paroda, kurioje pristatomas Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto dailės paveldas. Parodų ciklo tradicija formavosi ne vienerius metus. Parodoje eksponuojami 49 aliejiniai paveikslai, akvarelės, guašo, grafikos kūriniai, daugiausiai peizažų. Vyrauja Klaipėdos krašto vaizdai, Šiaurės Vokietijos miestai, miesteliai, jų apylinkės; kelionių Toskanoje, Amsterdame, Aleksandrijoje, Ispanijoje motyvai. Darbai nedidelio formato. H. Skodlerrakas, pasirinkęs tokį formatą, daugiausiai liedavo akvareles. Jo kūryba buvo veikiama naujojo daiktiškumo, abstrakcionizmo, siurrealizmo krypčių. Anot parodos kuratoriaus J. Barfodo: „Kiekvienas jo darbas visada prasidėdavo nuo smulkaus piešinio, spalva
Daugiau informacijos čia.

Paroda veiks iki rugsėjo 11 d.

Personalinė Juozo Laivio paroda „Nieko naujo“

Parodoje eksponuojama 14 diagramų, sugeneruotų remiantis Prano Domšaičio galerijos pastato Klaipėdoje (Liepų g. 33) rekonstravimo projekto brėžiniais. Vaizdams išgauti naudojami pastate egzistuojantys ir realybėje patikrinami mato vienetai, kurie sudaro spalvines jungtis bei proporcijas. Estetizuoti duomenys yra komponuojami išlaikant vienovę su aplinka. Pastato vidus ir išorė persipina su vidinio kiemo ir toliau už jo atsiveriančio miesto peizažu. Skirtingų perspektyvų visuma kuria autentišką atmosferą, kuri papildoma fotografijomis kaip nuorodomis į meninio tyrimo efektus.

Paroda veiks iki spalio 2 d.

Vytautas Kašuba. „Žmogaus misterija“

Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma Vytauto Kašubos (1915–1997) – žymaus lietuvių išeivijos skulptoriaus – kūryba. Menininkas gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Menu V. Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, V. Kašuba perėjo į ką tik Marijampolėje atsidariusią amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklą ir po kelių mėnesių buvo perkeltas į penktąjį kursą, į skulptūros
Daugiau informacijos čia.

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

Didžioji Vandens g. 2 | www.kkkc.lt

 

R. Auškalnytės paroda „Kūnas kaip tekstas / Corpus ut text“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. gegužės 13 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tarpdisciplininio meno kūrėjos Romos Auškalnytės (Suomija / Lietuva) paroda „Kūnas kaip tekstas / Corpus ut text“. Kūrėjo kūnas ir kūrinio „kūnas“ – abu skirtingais paviršiais, skirtingomis „odomis“. Tekstas – kūno, objekto paviršiuje. Koks tai paviršius? Ar tai popierius, medžiaga, o gal – oda? Parodos „Kūnas kaip tekstas / Corpus ut text“ darbai pristato įvairiapusę menininkės kūrybą – nuo tradicinės litografijos antspaudų iki performansų ar instaliacijų, sukurtų per paskutinių septynerių metų laikotarpį. Parodoje menininkė eksponuos ir keletą profesoriaus Algio Kliševičiaus darbų, kursiančių savitą vizualų dialogą su Romos Auškalnytės darbais, laikmečiu, žiūrovu.

Paroda veiks iki 2022 m. birželio 5 d.

Daniele Bongiovanni (Italija) personalinė paroda „Era / Ηρα“

Italų menininko Daniele Bongiovanni tapybos paroda „Era / Ηρα“ – tai konceptualus dešimties metų trukmės meninis tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama gamtos elementams – žemei ir žmogui. Tapybos darbų cikle autorius jungia meną, filosofiją ir duoklę konkrečiam kraštovaizdžiui bei siūlo į jį žvelgti pasitelkus ne protą, o emocijas. D. Bongiovanni, blankių pastelinių tonų fragmentais drobėje kurdamas nežemiškas, pakylėtas akimirkas, į pirmą planą bando iškelti tai, kas dažnai pasilieka fone: ne dirbtines vertybes, bet gamtos ir žmogaus gyvenimo prasmę ir grožį, kuriuos galime apibrėžti kaip gyvenimo esmę.

Paroda veiks iki birželio 5 d.

Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Misère“

Misère reiškia varganą gyvenimą. Tai kažkas nereikšmingo. Kasdienybėje tokių nesvarbių dalykų apstu ir jie nematomi. Bet reikia „iškristi“ iš praktiškai naudingo daiktų vartojimo ir tuomet vargani dalykai gali atsiverti keistu grožiu ir įtaigia forma. Tai dažniausiai būna savarankiški aplinkos reiškinių sąskambiai. Jie man svarbiausi, o jų pastebėjimui reikia atsiribojimo ir neskubaus žvilgsnio. Todėl  savo fotografavimą sieju su lėtu, stebinčiu vaikščiojimu. Gilindamasis į aplinkos detales, vaduoju save iš subjektyvumo, o daiktus – iš jų apleistumo.

Paroda veiks iki birželio 5 d.

 

Lietuvos Jūrų muziejus 

Smiltynės g. 3 | www.muziejus.lt

 

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook”, „Instagram” paskyrose. Šiandien pristatome naują parodą – „Jūros gyvūnai herbuose” – peržiūra.

Gyvenimas prie vandens formavo žmogaus savimonę. Vandens simbolika atsispindėjo kultūroje ir valdžios simboliuose. Atsiradus heraldikai, vandens simboliai persikėlė į miestų ir miestelių herbus. Vienuose – bures iškėlė laivai, kituose – apsigyveno vandens gyvūnai ir fantastinės būtybės. Pastarieji sutinkami po visą Lietuvą išsibarsčiusių gyvenviečių herbuose. 

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo” peržiūra.

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais  – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

“Baltija – mūsų namai” – peržiūra.

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

 

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Bažnyčių g. 6 | facebook.com/LDSKlaipedosGalerija

 

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”. Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be

 

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Daržų g. 10 | www.etnocentras.lt

 

Delmonų galerija – naujas sezonas

Nuo gegužės 12 d. Meno kieme (Daržų g. 10) naują sezoną pradeda Delmonų galerija. Maloniai primename, kad delmõnas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Klaipėdos etnokultūros centras, norėdamas įvairiapusiškai supažindinti su delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicija, klaipėdiečiams bei miesto svečiams pristato erdvę, kur eksponuojami tradiciniai delmonai, šiandieninių autorių darbai, Mažosios Lietuvos tautiniai kostiumai. Delmonų galerijoje taip pat bus gyvai pristatomas siuvinėtojo amatas, atskirą Delmonų galerijos dalį sudaro siuvimo amatui dedikuota erdvė. Galerijos šeimininkė – tradicinio siuvinėjimo meistrė Irena Ungaro – lankytojus supažindins su regiono kostiumo išskirtinumais bei konsultuos, jeigu lankytojams kils klausimų (lietuvių, anglų, vokiečių, italų, rusų kalbomis).

Delmonų galerijos lankymas II-VI 11–18 val. Delmonų galerijos veikla vykdoma įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Kviečiame Jus ateiti į Delmonų galeriją ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.  

Paroda veiks iki spalio 30 d.

 

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Herkaus Manto g. 25, Klaipėda | www.klavb.lt

 

Klaipėdoje – Vilijaus Žagrakalio „Rakursai“

Baltojoje galerijoje eksponuojama šiauliečio fotografo Vilijaus Žagrakalio paroda „Rakursai“. Joje – platininiu spausdinimo metodu sukurti ir ant medvilninio popieriaus atspausti kūriniai. Tai nuotraukose įamžinti autoriaus pastebėjimai – ieškoti, aptikti ir užfiksuoti ilgų klaidžiojimų miesto gatvėmis metu. Naujausias V. Žagrakalio fotografijų ciklas žiūrovui pristatomas pirmą kartą. Žagrakalys – fotomeno entuziastas, tyrinėtojas ir eksperimentuotojas. Savo personalines parodas yra surengęs Lietuvoje ir Latvijoje. Išskirtinio dėmesio jo kūryba sulaukė Alternatyviosios fotografijos parodoje Gdanske (Lenkija). Autorius nuo ankstyvos vaikystės glaudžiai susijęs su fotografija – fotografavo jo tėvas… Daugiau informacijos čia.

Paroda veiks iki birželio 5 d.

Gedimino Juškos fotografijų paroda – „Ne/pa/stebimi“
(Nišinė galerija (prieš tai buvęs KRS holas))

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, KRS hole eksponuojama klaipėdiečio Gedimino Juškos fotografijų paroda „Ne/pa/stebimi“. Juškos fotografijų parodoje – pandemijos laikas. Puikiai autoriui žinomas miestas, kuriame jis gyvena daugelį metų – užtvindytas tylos. Žmonių veidus dengiančios kaukės atima galimybę ne tik juos pažinti, bet ir išgirsti. Todėl susidaro įspūdis, kad jie – šio nuščiuvusio miesto incognito, nesąmoningai slepiantys savo identitetą ir taip dar labiau sustiprinantys spengiančią tylą. Ši tyla vizuali, apvalyta ne tik nuo įprastų garsų, bet ir nuo spalvų. Sustingdyti judesiai, rankomis pridengti veidai ir nusukti žvilgsniai formuoja slogią miesto atmosferą, kurią dar labiau sustiprina pilkšvai rusvų spalvų tonai.

Virtualią šios parodos versiją nuo balandžio 18 d. bus galima apžiūrėti virtualioje bibliotekos galerijoje (www.klavb.lt/-virtualios-parodos).

Paroda veiks iki birželio 5 d.

Švedijos ambasados pristatoma paroda „FAKE ≠ FACT“
(Pirmo aukšto ekspozicinė erdvė, I a.)

Šiandien informacija sklinda greičiau nei bet kada anksčiau. Socialinė žiniasklaida tapo svarbiausiu šaltiniu, kur žmonės ieško informacijos. Kartu su šia sparčia plėtra kyla ir iššūkiai, kaip naršyti ir patikrinti informaciją. Norint atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos, reikia ir žinių, ir prieigos prie tinkamų priemonių. „Fake ≠ Fact Info Lab“ – tai lengvai suprantamas vadovas, padėsiantis žingsnis po žingsnio išmokti patikrinti šaltinius ir sužinoti, kaip atpažinti propagandinę informaciją. Keliaudami per visas penkias laboratorijos stoteles, atpažinsite situacijas, su kuriomis kasdien susiduriate internete.

Parodą pristato Švedijos ambasada Lietuvoje.

Paroda veiks iki birželio 8 d.

 

Si:said galerija

Daržų g. 18 | www.sisaid.lt

 

Gusto Jagmino paroda „Tas langas. Dienotepis / Naktitepis“

Kūryboje G. Jagminas persvarsto tikrovės daugialypumo temą. Tapydamas reflektuoja būsenas, kurias sukelia gamtos ir aplinkos stebėjimas ir jos dekonstravimas bei konstravimas. Menininkas gamtoje pastebėtus reiškinius ir struktūras derina su vidinio laiko tėkme, taip kurdamas savitą laiko ir erdvės santykį. Naujausioje parodoje „Tas langas. Dienotepis / Naktitepis“ Gustas pasitelkęs stebėjimo metodiką, žiūrovui pateikia matomą vaizdą pro dirbtuvių langą arba jau išsiveržus iš jų į aplinką. Urbanistiniai fragmentai, peizažai tapyti skirtingu paros metu nugula į vaizdinių dienoraštį. Kasdienybės fiksacija balansuoja tarp tikro ir įsivaizduojamo, asmeninių ir kolektyvinių patirčių.

Paroda veiks iki birželio 24 d.

 

Klaipėdos galerija

Bažnyčių g. 6 | www.ldsajunga.lt 

 

Paroda „LandJewelry / Žemės juvelyrika”

Gegužės 12 d. (ketvirtadienį) 17:30 val. atidaroma tarptautinio šiuolaikinės juvelyrikos simpoziumo iš Švedijos paroda „LandJewelry / Žemės juvelyrika”.

Paroda lankytojų lauks iki birželio 4 d.

 

Klaipėdos naujoji galerija

Herkaus Manto g. 22 | www.klaipedosgalerija.com

 

V.K. Slavinsko parodos anonsas | paslapties nuojautos

Vilius Ksaveras Slavinskas Naujojoje Klaipėdos galerijoje pristato savo kūrybos parodą „Paslapties nuojautos“. Jau pavadinimu dailininkas intriguoja ir kviečia žiūrovą dialogui, kartu palikdamas erdvės pačiam pajausti ir įžvelgti kompozicinius niuansus.

„Atmesdamas dirbtinę kūrybos pozą, stengiausi būti nuoširdus savo minčių vingiams. Tapyba tapo panaši į džiazavimą, kurio nuolatinė potėpių ir spalvų kaita naudojama įvairiems jausmams atskleisti. Ekspresyvus kelias į abstrakciją yra labai viliojantis, bet mintys neleidžia nutolti nuo aplinkos, veidų improvizacijų, paukščių, žuvų persipynimo su potėpių ir spalvų žaismu. Savo ieškojimuose bandau suvokti supančio pasaulio paslaptį, sukurti asmeninės patirties asociacijų viziją. Pasitikiu žiūrovų asmeninėmis kūrinio suvokimo variacijomis, kurios kiekvienam gali keistis priklausomai nuo nuotaikos. Jei kūrinio paslapties nuojauta išlieka, vadinasi, galima vėl įsitraukti į jos paieškas, teikiančias įvairius asmeninius kūrybinius pojūčius. Taip bandau pasidalyti kūrybos džiaugsmu, savotišku katarsiu su žiūrovu, norinčiu pajusti kūrybines improvizacijas“, – apie savo kūrybą pasakoja menininkas.

Paroda vyks iki birželio 6 d.

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2 | mlimuziejus.lt

 

Evos Labutytės estampų ir ekslibrisų paroda „Prūsų ir Mažosios Lietuvos praeities ženklai”

Visas kūrėjos gyvenimas buvo skirtas Mažosios Lietuvos kultūrai, jos šviesuoliams ir prūsų istorinei atminčiai įamžinti. Siekis prikelti išnykusios iš Europos žemėlapio vienos baltų genties atminimą išskyrė ją iš kitų savo kartos grafikų. Remdamasi senoviniais artefaktais – žemėlapiais, krikštais, archeologų aptiktais keramikos, papuošalų bei kitais radiniais, dailininkė kūrė grafikos kūrinių kompozicijas ir stengėsi meno formomis prikelti iš užmaršties kraštą, kuriame pati gimė ir užaugo. Suradusi savitą, simboliais pagrįstą tragišką prūsų likimą išreiškiančią plastinę kalbą, ji sukūrė vizualųjį paminklą išnykusiai tautai ir Mažosios Lietuvos praeičiai.

Eva Labutytė buvo žinoma ne vien kaip menininkė, bet ir kaip aktyvi visuomenininkė. Ją buvo galima sutikti parodų atidarymuose, kraštotyros ekspedicijose Šilutės ir Klaipėdos apylinkėse, besirūpinančią Klaipėdos krašto iškilių žmonių kapais ar Martyno Jankaus muziejaus steigimo reikalais. Daugiau informacijos čia.

Paroda veiks iki liepos 2 d.

Lauko paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomas ikonografijos rinkinys yra itin reikšminga Klaipėdos vizualiosios kultūros paveldo dalis. Miesto vaizdai, žymių žmonių portretai, istorinių ir kultūrinių įvykių fotodokumentai ne tik atskleidžia epochos dvasią, bet ir suteikia išsamių žinių apie žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, kasdienybės kultūrą. Makso Ehrhardto stiklo negatyvų kolekcija – unikali ikonografinė medžiaga. Įrašas muziejaus gaunamų eksponatų knygoje liudija, kad 1949 m. Klaipėdos miesto archyvas perdavė 219 negatyvų atsikūrusiam Kraštotyros muziejui. Tačiau nepažymėta, kokiomis aplinkybėmis jis buvo aptiktas, jo aprašai fragmentiški. Ilgą laiką fotografas buvo nežinomas. Sukaupus gausesnį fotografijų ir atvirukų rinkinį su antspaudais, įspaudais su autorių pavardėmis, paaiškėjo, kad daugelio negatyvų autorius yra žinomas XX a. pirmosios pusės fotografas M. Ehrhardtas. Daugiau informacijos čia.

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

 

Baroti galerija

Didžioji Vandens g. 2 | www.barotigalerija.lt

 

 

Klaipėdos lėlių teatras

Turgaus g. 9 | www.klaipedosleliuteatras.lt

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Jaunimo padalinys

Tilžės g. 9 | www.biblioteka.lt

 

Meno skyrius

J. Janonio g. 9 | www.biblioteka.lt

Birutės Fiodorovos tapybos ir Virgilijaus Bizausko vitražinių miniatiūrų paroda

I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje eksponuojama jungtinė dviejų menininkų paroda. Virgilijus Bizauskas ekspozicijai sukūrė vitražo miniatiūras, Birutė Fiodorova eksponuos natiurmortus ir peizažus kurtus Lopaičiuose. Prieš penkiolika metų menininkai Birutė Fiodorova ir Virgilijus Bizauskas uostamiestį iškeitė į jaukų gamtos prieglobstį Lopaičiuose. Piliakalnio gatvės 1-ajame name menininkai įkūrė svečių namus, jaukią arbatinę, dailės galeriją, išpuoselėjo aplinką, tačiau nepamiršo ir kūrybos. Abu nuolat kuria – Birutė tapo, Virgilijus kuria vitražines miniatiūras, kurios puošia jaukios arbatinės – galerijos langus.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Atnaujinta 2022.05.27 16:37