Vykstančios parodos

Parodos vykstančios Klaipėdoje gali pradžiuginti jas lankantis gyvai galerijose arba apžiūrint jas nuotoliniu būdu.

Pateikiame informaciją apie šiuo metu Klaipėdos galerijose eksponuojamas parodas.

 


Virtualios
parodos/turai


 

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Liepų g. 33, Klaipėda | www.lndm.lt/pdg/

 

Optinio ir abstraktaus meno gerbėjams – Prano Domšaičio galerijoje atsiveria garsių Vokietijoje gyvenančių menininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio paroda „Spalvų ir formų reljefai“

2021 m. rugpjūčio 5 d. 17 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio  kūrybos paroda „Spalvų ir formų reljefai“, surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis.

Lietuvių kilmės dailininkė Ingryda Suokaitė parodoje eksponuoja tapybos drobes bei koliažus. Prieš penkerius metus Vilniaus paveikslų galerijoje surengusi savo tapybos ir grafikos parodą „Spalvų ribos“, dailininkė Lietuvos žiūrovų jau atpažįstama iš itin išgrynintos, skambių spalvinių dermių, aiškios formos darbų…Daugiau…

Paroda veiks iki 2021 m. spalio 24 d.

 

Rytų Prūsijos dailės paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio”

Grupelė kraštotyros ir istorijos mėgėjų 2009 m. Klaipėdoje įkūrė VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugiją „Nidden“, kurios tikslas – dailės darbų, sukurtų Rytų Prūsijoje ir vaizdingai bylojančių apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus, paieškos, rinkimas bei sklaidaDaugiau…

 

Vytautas Kašuba. „Žmogaus misterija“

Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma Vytauto Kašubos (1915–1997) – žymaus lietuvių išeivijos skulptoriaus – kūryba. Menininkas gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Menu V. Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, V. Kašuba perėjo į ką tik Marijampolėje atsidariusią amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklą ir po kelių mėnesių buvo perkeltas į penktąjį kursą, į skulptūrosDaugiau…

 

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkiniųDaugiau…

 

Japonijos fondo paroda „Neprilygstamas japonų meistriškumas“

Japonijos fondas įkurtas 1972 m., jo tikslas – per kultūrinius mainus puoselėti tarptautinius ryšius. Šis fondas padeda organizuoti įvairius projektus trijose pagrindinėse veiklos srityse: meno bei kultūros ir intelektinius mainus, japonų kalbos mokymą užsienyje bei japonistikos studijas.

Kaip vieną iš tokių veiklų fondas nuolat organizuoja po pasaulį keliaujančias parodas, kurias sudaro meno kūriniai iš fondo kolekcijos. Šių parodų turinys įvairus – nuo tradicinių amatų, paveikslų, fotografijų iki architektūros, dizaino ir …Daugiau…

Parodos kuratorius prof. Yuji Yamashita
Parodos organizatoriai: Japonijos fondas, Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
2021 m. spalio 25 d. – gruodžio 23 d.

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda | www.kkkc.lt

 

Fotomenininko Edžio Jurčio personalinė paroda „Būties nerimas”

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2021 m. spalio 8 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma fotomenininko Edžio Jurčio personalinė paroda „Būties nerimas”, apimanti pastarųjų dvejų metų fotografinę autoriaus kūrybą. Kuratorė – Danguolė Ruškienė.

Uostamiestyje gimusio ir iki 1981 m. gyvenusio Edžio Jurčio kūryba klaipėdiečiams yra palyginti gerai žinoma. Nors menininkas jau daugiau nei tris dešimtmečius (nuo 1989 m.) gyvena JAV, naujausius savo kūrinius pirmiausiai stengiasi pristatyti Lietuvoje, gimtajame mieste, į kurį sugrįžta beveik kasmet. Praeitų metų pabaigoje… Daugiau…

Paroda veikia spalio 8 d. – lapkričio 7 d.

 

Lietuvos Jūrų muziejus 

Smiltynės g. 3 | www.muziejus.lt

 

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook”, „Instagram” paskyrose. Šiandien pristatome naują parodą – „Jūros gyvūnai herbuose” – peržiūra.

Gyvenimas prie vandens formavo žmogaus savimonę. Vandens simbolika atsispindėjo kultūroje ir valdžios simboliuose. Atsiradus heraldikai, vandens simboliai persikėlė į miestų ir miestelių herbus. Vienuose – bures iškėlė laivai, kituose – apsigyveno vandens gyvūnai ir fantastinės būtybės. Pastarieji sutinkami po visą Lietuvą išsibarsčiusių gyvenviečių herbuose. 

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo” peržiūra.

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais  – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

“Baltija – mūsų namai” – peržiūra.

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

 

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Bažnyčių g. 6, Klaipėda | facebook.com/LDSKlaipedosGalerija

 

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”. Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be

 

„Klaipėdos galerijoje“ – jungtinė tapytojų paroda #RUDUO ir Roberto Veikšos damasko plieno juvelyrikos paroda FIBULA

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 6) nuo spalio 19 d. (antradienio) atidaromos dvi parodos – jungtinė tapytojų paroda „#Ruduo“ ir Roberto Veikšos damasko plieno juvelyrikos paroda „Fibula“. Poetas Stanley Horowitzas rašė: „Žiema yra ofortas, pavasaris – akvarelė, vasara – aliejus ant drobės, o ruduo – visų jų mozaika“. Daugelis menininkų ir meno entuziastų nuoširdžiai su tuo sutiktų. Gamtos įkvėptiems menininkams rudens sezonas siūlo įvairią spalvų ir tekstūrų amplitudę, skatinančią kūrybinę…Daugiau…

Paroda veikia spalio 19 d. – lapkričio 6 d.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Daržų g. 10, Klaipėda | www.etnocentras.lt

 

Autorinė Virgilijaus Mikuckio paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“

Kalvis daugelio tautų mituose bei folklore – išskirtinį vaidmenį atliekantis personažas. Baltų mitologijos rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių mitologinėse sakmėse minimas mitinis  kalvis, kuriam priskiriamos ypatingos galios, jis nukala saulę ir įmeta į dangų, kad ši šviestų ir šildytų žemę. Tad ir  kalvio V. Mikuckio autorinė paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ šitaip pavadinta neatsitiktinai. Kalvis pasakoja, kad… Daugiau…

Paroda veikia spalio 22 d. – lapkričio 18 d.

 

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

H. Manto g. 25, Klaipėda | www.klavb.lt

 

Vaikų skyriaus holas

Leidyklos „Flintas“ jubiliejinė paroda

Virtualioje bibliotekos meno galerijoje veikia virtuali A. Šeštoko paroda „Portretas Nr. 21“, kurioje fotografijas jau nuotoliniu būdu bus galima apžiūrėti neribotą laiką. Pirmą kartą šią parodą A. Šeštokas eksponavo 2020 m. Kultūros fabrike (Klaipėda) ir Plungės fotobienalėje. Nuo 2018 m. kuriamas ciklas skirtas sukurti mūsų laikmečio ir vietos gyventojų atvaizdus, pateikiant juos šiuolaikinio meno kontekste. Senoji fotografavimo technika čia atgaivinama ir pristatoma kaip moderni „amžinybės estetika“.

Projekto rėmėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

Si:said galerija

Daržų g. 18, Klaipėda | www.sisaid.lt

 

 

Klaipėdos galerija

Bažnyčių g. 6 | www.ldsajunga.lt 

 

 

Klaipėdos naujoji galerija

Herkaus Manto g. 22 | www.klaipedosgalerija.com

 

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2 | www.mlimuziejus.lt

 

Klaipėdos senamiestyje – tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda

Nuo spalio 18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) eksponuojama tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-osioms metinėms paminėti. 1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija. Tarp šio dokumento iniciatorių buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, švietėjas ir publicistas Hugo… Daugiau…

Paroda veikia spalio 18 d. – lapkričio 19 d.

 

Baroti galerija

Aukštoji g. 1 | www.barotigalerija.lt

 

 

Klaipėdos lėlių teatras

Turgaus g. 9, Klaipėda | www.klaipedosleliuteatras.lt

 

Atnaujinta 2021.10.18 17:05