Parodos vykstančios Klaipėdoje gali pradžiuginti jas lankantis gyvai galerijose arba apžiūrint jas nuotoliniu būdu.
Pateikiame informaciją apie šiuo metu Klaipėdos galerijose eksponuojamas parodas.
Virtualios
parodos/turai
Prano Domšaičio galerija (LNDM)
Liepų g. 33 | www.lndm.lt/pdg/
Lietuvos scenos menininkių portretų parodą „Scenos divos“
Aktorė Rūta Staliliūnaitė, aktorė ir režisierė Unė Babickaitė (Uné Baye), operos solistės Marijona Rakauskaitė ir Giedrė Kaukaitė, baletmeisterė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė – tai tik keletas garsių menininkių, kurių tapytus ir skulptūrinius portretus galima pamatyti parodoje. Žinomi ir retai eksponuoti kūriniai atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų, teatrų ir privačių kolekcijų. Dauguma eksponatų priklauso Lietuvos dailės aukso fondui.
Paroda veiks iki liepos 24 d.
Alvydo Lukio fotografijų parodos „Ne tik šaknys. Pagal tėvo Juozo Lukio Sibire sukauptą archyvą“ ir „Ars Botanica“
Pirmojoje parodoje eksponuojamos tėvo ir sūnaus fotografijų vaizdų paralelės. A. Lukys panaudojo savo tėvo J. Lukio (1927–2001) fotonegatyvus, darytus būnant tremtyje Irkutsko srityje, Alzamajuje, ir kelerius metus grįžus į Lietuvą. Taip pat eksponuojamos A. Lukio fotografijos iš serijos „Ars Botanica“. Šią temos dalį inspiravo detalės, atrastos viename iš spalvotų tėvo J. Lukio negatyvų. Tėvo sudaryti šeimyniniai fotografijų albumai jam buvo pirmoji tikra fotografijos mokykla. Sukurti vaizdinius paskatino tėvo nuotraukuose įžvelgtas žemdirbiškas santykis su gamta, graži ir natūrali gamtos aplinka bei augalai, tapę svarbiausiu besifotografuojančiųjų fonu ir dekoracija. Augalų stebėjimu paremta estetika autoriui virto daugiau kaip dešimtmetį trunkančiu projektu. Kita paroda – A. Lukio projektas „Ars Botanica“, pradėtas kurti 2006 m. Pirmosios fotografijos buvo skirtos dailininko Algimanto Švėgždos atminimui. Autorius ilgai dirbo su negyvais objektais. Parodoje kalbama apie termino „natiurmortas“ etimologiją. Laikui bėgant A. Lukys pastebėjo nepaprastai įdomų augalų pasaulį. Anot fotografo, pasidomėjus šiuolaikiniu botanikos mokslu, atsivėrė neįtikėtinos augalų savybės, tokios skirtingos ir kartu panašios į gyvūnų. Daugelis augalų yra empatiški, jiems būdingos ir kitos psichologinės ypatybės, priskiriamos gyvūnams. Nors projektas vystomas nemažai laiko, augalai fotografijose traktuojami per mirusios natūros prizmę. A. Lukys teigia, kad visoje šioje serijoje fotografijų siekia sukurti atgimimo jausmą. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.
Vytautas Kašuba. „Žmogaus misterija“
Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma Vytauto Kašubos (1915–1997) – žymaus lietuvių išeivijos skulptoriaus – kūryba. Menininkas gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Menu V. Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, V. Kašuba perėjo į ką tik Marijampolėje atsidariusią amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklą ir po kelių mėnesių buvo perkeltas į penktąjį kursą, į skulptūros…
Daugiau informacijos čia.
Švyturys BHouse
Kūlių vartų g. 7 |
Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis
Didžioji Vandens g. 2 | www.kkkc.lt
Tapybos paroda „Mokytojas ant akmens“
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. gegužės 5 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Eglės Gineitytės tapybos paroda „Mokytojas ant akmens“. Parodos kuratorė – dr. Raminta Jurėnaitė. „Pasklidus aliejinių dažų ir terpentino kvapui įeinu į naują eksperimentų lauką. Pirma tapybos užduotis, kurią užduodu vaikams, yra Šviesėjimas arba Tamsėjimas. Ir aš nuo to pradedu – tapybiniai bandymai blaško į visas puses. Bet kokios spalvos plotai virsta peizažu, su kuriuo tarsi atsisveikinau. Ar tai mokytojo skiepas, ar mano savasties dalis, ar pabėgimas į kažkokią idealybės sritį? Viskas vyksta nenuspėjamai ir veda link kažko paslėpto, ką reikia atrasti ir iškelti ant drobės paviršiaus. Kažkas pasilieka vaizduotėje, kad neprarastų savo paslaptingo sferiškumo arba nugrimztų kaip sapnas į pilką tirštumą. Paveikslui be vaizdo (tuštumai) apibūdinti išgirstu filosofės sakinį: „Žmogus nuo visko atsiribojo ir galiausiai pats išnyko. Tik šviesa be perstojo sklido…“ – savo kūrybines paieškas reflektuoja parodos autorė Eglė Gineitytė. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki birželio 4 d.
Performansų videodokumentacijos paroda „Dirsytė“
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. gegužės 26 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma Monikos Dirsytės performansų videodokumentacijos paroda „Dirsytė“. Menas neabejotinai pareikalauja daug atsidavimo ir įsipareigojimų savo kūrybai, tačiau tik nedaugelis menininkų drįsta imtis kūrybinių procesų, kurie gali ne tik pakenkti jų fiziniai ir psichinei sveikatai, bet net kelti realų pavojų jų gyvybei. Nuo Chriso Burdeno performanso (1971), kuriame į menininką buvo šauta ginklu iki Tehching Hsieh vienerių metų, praleistų narve (1978-79), performatyvumas tapo nenuneigiamu ir provokuojančiu pastarųjų penkiasdešimties metų meno pasaulio elementu. Tokie yra ir menininkės Monikos Dirsytės, savo karjerą pradėjusios nuo drąsių performansų, metančių iššūkį įprastoms meno, saviraiškos ir pažeidžiamumo sampratoms, kūriniai. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki birželio 4 d.
Meno fondo KRUPA (Lenkija) grupinė paroda „Manau, kad čia jau buvau“
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. gegužės 5 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Meno fondo KRUPA (Lenkija) grupinė paroda „Manau, kad čia jau buvau“, kuratorė – Natalia Barczyńska. „Manau, kad čia jau buvau“ – keliaujantis projektas ir paroda, išaugę iš kelionių metu užfiksuotų pastebėjimų ir tam tikrų reiškinių tyrinėjimų. Politiniu (gal Prasminiu?), architektūriniu ir emociniu požiūriais projektas remiasi liminalumu (graikų k. limen – slenkstis), t. y. pereinamuoju laikotarpiu arba būsena, ribiškumu, buvimu niekur.
Paroda veiks iki birželio 4 d.
„6 m³ galerija“ – dėmesys jauniems kūrėjams
KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspozicija. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.
Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.
„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.
Lietuvos Jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 | www.muziejus.lt
Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook”, „Instagram” paskyrose. Šiandien pristatome naują parodą – „Jūros gyvūnai herbuose“ – peržiūra.
Gyvenimas prie vandens formavo žmogaus savimonę. Vandens simbolika atsispindėjo kultūroje ir valdžios simboliuose. Atsiradus heraldikai, vandens simboliai persikėlė į miestų ir miestelių herbus. Vienuose – bures iškėlė laivai, kituose – apsigyveno vandens gyvūnai ir fantastinės būtybės. Pastarieji sutinkami po visą Lietuvą išsibarsčiusių gyvenviečių herbuose.
Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo“ – peržiūra.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
„Baltija – mūsų namai“ – peržiūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius
Bažnyčių g. 6 | facebook.com/LDSKlaipedosGalerija
Slaptosios piešėjų draugijos paroda
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) nuo gegužės 3 d. bus eksponuojama Slaptosios piešėjų draugijos XII paroda. Susitikimas su parodos autoriais planuojamas gegužės 18 d. Tuo pat metu vyks ir naktinis akto piešimas iš natūros. Daugiau informacijos apie tai bus pateikta vėliau. Jau daugiau kaip dvidešimt metų grupė profesionalių menininkų kas savaitę piešia modelius iš natūros, gyvai. Iš pradžių tai buvo savitikslis piešimo meistrystės tobulinimas, ir tik po dešimties bendros veiklos metų buvo surengta pirmoji tokių piešinių paroda. Slaptoji piešėjų draugija (SPD) piešia ir rengia pasirodymus Lietuvos dailininkų sąjungoje, Vilniuje. Esame dėkingi už prieglobstį ir kartą per metus paruošiame naujausių darbų ekspoziciją. Kasmetinės parodos–peržiūros tapo tradicija, daugėjo piešėjų, didėjo žiūrovų būrys. Jausdami augantį susidomėjimą figūratyvaus piešinio menu, mes išleidome antrą klajojančią po Lietuvos miestus parodą ir dvyliktą draugijos istorijoje. Paroda jau buvo eksponuota Šiauliuose ir Panevėžyje, o dabar ji pristatoma Klaipėdoje. Daugiau informacijos.
Šią piešinių parodą gali aplankyti kiekvienas, bet skirta ji ne visiems. Tik tiems, kurie nėra iškritę iš Europos dailės konteksto ir supranta piešinio iš natūros reikšmę ir ypatumus. Apnuoginto žmogaus piešimas – atskiras skyrius meno istorijoje, susijęs su nuolatine kova dėl menininko teisės laisvai kurti ir viešai pristatyti savo kūrybą.
Paroda veiks iki birželio 10 d.
Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017) retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”. Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Daržų g. 10 | www.etnocentras.lt
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
Herkaus Manto g. 25, Klaipėda | www.klavb.lt
Fotografijų paroda „Vienąsyk“
Balandžio 26 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Nišinėje galerijoje, atidaroma debiutuojančių fotografų Arvido Jasmanio, Ievos Virganavičiūtės, Manto Venckaus ir Nikitos Malininos bendra paroda „Vienąsyk“. Parodos autoriai – fotografų ir fotografijos mokytojų Gedimino Juškos ir Jorano Bružinsko auklėtiniai. Visi jie bendrakursiai, fotografijos mokosi Klaipėdos technologijų mokymo centre. Organizatorius – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Partneris Klaipėdos technologijų mokymo centras. Paroda organizuojama bibliotekai įgyvendinant Erasmus+ projektą „Photography Kaleidoscope: inclusion, communities, and knowledge“, finansuojamą ES lėšomis. „Vienąsyk“ – jungtinė keturių autorių fotografijų paroda, simbolizuojanti laiko ir istorijos tėkmę, nuolat besikeičiančią ir nepasikartojančią. Autorių darbai iš esmės skirtingi, tačiau visus juos sieja net pirštų galiukais neapčiuopiamas laikas. Tame laike norėtųsi būti ir neskubėti. Gyvenimas mieste yra greitas ir chaotiškas, žmonės nuolat skuba ir bando sugauti bėgantį laiką. Gyvenimo laikas – lyg upė, kuria nuolat esame nešami, kur esame bejėgiai ištrūkti iš įtraukiančios srovės. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki birželio 3 d.
Paroda „Miesto laikas. Upė“ – apie matomą ir nematomą kaitą
I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje atidaroma Gedimino Juškos ir Jorano Bružinsko jungtinė paroda „Miesto laikas. Upė“. Abu autoriai gyvena Klaipėdoje ir dirba fotografijos mokytojais Klaipėdos technologijų mokymo centre. Parodoje jie pristato naujausias savo fotografijas, kuriose gana skirtingais rakursais nagrinėjama nuolatinės kaitos toje pačioje vietoje ir tarp tų pačių žmonių tema.
Paroda veiks iki birželio 3 d.
Pirmą kartą Lietuvoje atidaroma Vaidos Varnagienės paroda
Birželio 9 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje, atidaroma Klaipėdoje gimusios, bet jau daugelį metų gyvenančios Dubline (Airija) Vaidos Varnagienės paroda „URBANUS. Tarp dviejų miestų”. V. Varnagienės giliaspaudės grafikos darbai pristatomi pagrindinėse bibliotekos ekspozicinėse erdvėse – Baltojoje ir Nišinėje galerijose. Autorės kūriniai apima 2017–2023 metus, jie Lietuvoje rodomi pirmą kartą.
Paroda veiks iki rugpjūčio 12 d.
Si:said galerija
Daržų g. 18 | www.sisaid.lt
Klaipėdos naujoji galerija
Herkaus Manto g. 22 | www.klaipedosgalerija.com
Tapybos paroda „Atviras peizažas“
2023 m. gegužės 4 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje, mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, atidaroma Gražinos Janinos Vitartaitės tapybos paroda „Atviras peizažas“. Viena iš žymiausių peizažo meistrių Lietuvoje dailininkė Gražina Janina Vitartaitė Naujojoje Klaipėdos galerijoje tapybos kūrinių parodą eksponuoja pirmą kartą. Atidarymo metu vyks knygos „Gražina Vitartaitė. Atviras peizažas“ pristatymas. „Man peizažas – noras ir galimybė tapyti patirtą galingą gyvenimo įspūdį. Galingą, neaprėpiamą. Visuomet nenutrūkstamai vykstantį. Vykstantį praeityje, dabar ir amžinai. Vykstantį gelmėje ir ore. Atsinaujinantį nuolat. Virstantį vis kita forma, vis toje pačioje gimtoje vietoje, į kurią šaknimis įaugau. Tas stiprus gamtos metamorfozės jausmas smelkia iki panagių ir stimuliuoja visą mano gyvenimo darbą. Peizažas, kurį pasirinkau gamtos ir paties gyvenimo reginiui nusakyti, – tai tapybos laukas, kuriame spalva sukuria erdvę, šviesą, judėjimą ir gali perteikti stiprų jausmą, daugialypį jutiminį pasaulį, kur praeina labai plona riba tarp abstrakcijos ir natūros. Visas mane supantis kraštovaizdis yra pilnas – gelmė ir oras yra pripildyti nykstančių formų, virstančių naujomis formomis, nauja kokybe. Burbuliavimo, kitimo, virsmo procesas vyksta be pradžios ir be pabaigos amžinybėje“, – savo kūrybos inspiracijų šaltinį apibūdina G. Vitartaitė.
Paroda veiks iki birželio 1 d.
Rimvydo Pupelio (MUTOS) tapybos paroda „Spalvoti pasauliai“
Birželio 1 d. 17.30 val. atidaroma Rimvydo Pupelio (Mutos) tapybos paroda „Spalvoti pasauliai“. Autoriaus kūrybos braižas pasižymi postmodernistiniu neokubizmo stiliumi. Dailininko saviraiškai ir kūrybai didelę įtaką darė avangardinis Fluksus judėjimas ir likimo dovanota pažintis su Jonu Meku bei pasaulio didieji modernistinės dailės krypties kubizmo atstovai. Laužydamas realybės vaizdavimą, tapybos darbuose dailininkas plokštumas skaido griežtomis geometrinėmis linijomis, kūriniuose dominuoja veidų, figūrų geometrinės formos ir jų perskirstymas įvairiomis kryptimis, suskaidytas tikrovės suvokimas, daiktų vaizdavimas vienu metu iš skirtingų taškų. R. Pupelio kūrybai būdingos ryškios spalvos, įvairūs spalviniai deriniai, išraiškingi faktūriniai efektai.
Paroda veiks iki birželio 29 d.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2 | mlimuziejus.lt
Baroti galerija
Didžioji Vandens g. 2 | www.barotigalerija.lt
Ar tu ne kanukas?
Gegužės 26 d. 18.30 val. bus atidaroma „Ar tu ne kanukas?“ paroda, kuri yra kinematografinio projekto „Vilniaus pokeris” dalis. Režisierius Donatas Ulvydas Ričardo Gavelio romano temas ir veikėjus vilniečiams pristato keliais etapais – prieš kuriant kino juostą, vyksta džiazo koncertai, organizuojama Gavelio kūrybos inspiruotų dailės darbų paroda. Vos pasirodžiusi R. Gavelio knyga „Vilniaus pokeris” nepaliko abejingų. Pats autorius tuomet rašė: „Šis romanas vieniems atrodė esąs visuotinės vergovės bei visuotinio sekimo studija. Kiti su pasimėgavimu ar pasibaisėjimu atidžiausiai skaitė perdėm atviros erotikos sklidinus puslapius.” Kritikų teigimu, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą atėjo miestas ir kūnas, nuo kaimo vaizdavimo pereita prie miesto kultūros, atsirado erotikos, atvirumo. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki birželio 14 d.
Klaipėdos lėlių teatras
Turgaus g. 9 | www.klaipedosleliuteatras.lt
Interaktyvi paroda „Dzotukės“
Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre (Vežėjų g. 4) vyksta interaktyvi Antano Dubros paroda „Dzotukės“ atidarymas! Daug kam iš mūsų vaikystės žaidimai neatsiejami nuo slėptuvių – štabikų, suręstų iš medžių šakų, paklodėm uždangstytų stalų, po kuriais būdavo saugiau sulaukti perkūnijos pabaigos, ar į žemę įsodintų sekretų, kuriuos surasti būdavo lemta tik išrinktiesiems lobių ieškotojams. Vaikystėje slėpynių paprastai žaidžiame, o suaugę prisimenam jas, deja, ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Ir vis dėlto, po dviejų pandemijos suvaržymuose praleistų metų „slėptuvės“ tapo dar aktualesnės – juk daug kas iš mūsų juos praleido „slėpdamiesi“ nuo kitų žmonių ar ieškodami savo privačios erdvės namiškių pilnuose namuose. Toks priverstinis nuolatinis buvimas kartu parodė, kad savo slaptos vietos turėjimas – ar ji būtų išorinė, ar vidinė – yra svarbus tiek dideliam, tiek mažam žmogui. Daugiau informacijos.
Paroda veiks iki birželio 16 d.
Kultūros fabrikas
Bangų g. 5A | www.kulturosfabrikas.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka
Jaunimo padalinys
Tilžės g. 9 | www.biblioteka.lt
Meno skyrius
J. Janonio g. 9 | www.biblioteka.lt
Atnaujinta 2022.05.31 16:48