Vykstančios parodos

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Prano Domšaičio galerija

Liepų g. 33, Klaipėda | www.ldm.lt/pdg

Rytų Prūsijos dailės paroda „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio”

Grupelė kraštotyros ir istorijos mėgėjų 2009 m. Klaipėdoje įkūrė VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugiją „Nidden“, kurios tikslas – dailės darbų, sukurtų Rytų Prūsijoje ir vaizdingai bylojančių apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus, paieškos, rinkimas bei sklaida
Daugiau…

XVI–XX a. miniatiūrų ekspozicija

Miniatiūrų ekspozicijoje Prano Domšaičio galerijoje rodoma daugiau kaip 300 įvairių miniatiūros žanro vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių
Daugiau…

Paroda „Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX– XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio”

Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX-XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio” eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Kolekciją, vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu, surinko ir Lietuvos dailės muziejui perdavė klaipėdietis Dionyzas Varkalis
Daugiau…

Česlovo Janušo tapybos ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“

Ekspozicijoje „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ rodoma Česlovo Janušo (1907–1993) – vieno populiariausių tarpukario Lietuvos ir lietuvių išeivijos tapytojų marinistų – darbų kolekcija (88 kūriniai), kurią 2010 m. Lietuvos dailės muziejui dviem dešimtmečiams deponavo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis tapytojo sūnus ir kolekcijos savininkas Saulius Janušas… Daugiau…

 

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda | www.kkkc.lt

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius nuo 2020 m. lapkričio 13 dienos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristato penktąją Fotografijos šventę.

Jau tapo tradicija, kad KKKC Parodų rūmuose paskutinieji du metų mėnesiai skiriami fotografijos menui. Penktąją Fotografijos šventę LFS Klaipėdos skyrius pradeda pristatydamas išskirtines fotografijų parodas: Aleksandro Čekmeniovo (Ukraina) „Užmiršta žemė“, Violetos Bubelytės „Monospektaklis kitaip“ ir Arūno Kulikausko „Paskutinė“.

Tiesa, ilgai ir kruopščiai rengtos šventės planus sujaukė Covid-19 pandemija ir su ja susijęs karantinas, apribojęs parodinių erdvių ir muziejų lankymą. Todėl Fotografijos šventės pirmųjų parodų atidarymo ir fizinio jų lankymo šiuo metu nebus. Tačiau nuo lapkričio 18 d. ekspozicijas bus galima pamatyti virtualiai: https://klaipeda360.lt/parodu_turai/5/

Daugiau renginį

Fotografijos šventės parodų kuratorius – Darius Vaičekauskas.

Fotografijos šventės parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

 

Lietuvos Jūrų muziejus 

Smiltynės g. 3 | www.muziejus.lt

 

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook”, „Instagram” paskyrose. Šiandien pristatome naują parodą – „Jūros gyvūnai herbuose” – peržiūra.

Parodos kuratorius pasakoja, jog nuo pat atsiradimo žmogus Lietuvoje kūrėsi šalia vandens. Prie upių, ežerų, marių bei jūros augo miestai ir miesteliai. Jų gyventojai suprato vandens svarbą. Vanduo malšino troškulį, o jame tarpstanti gyvybė – alkį. Pasistačius laivus, upės tapo keliais, jūra – pradėjo jungti, o ne skirti.

Gyvenimas prie vandens formavo žmogaus savimonę. Vandens simbolika atsispindėjo kultūroje ir valdžios simboliuose. Atsiradus heraldikai, vandens simboliai persikėlė į miestų ir miestelių herbus. Vienuose – bures iškėlė laivai, kituose – apsigyveno vandens gyvūnai ir fantastinės būtybės. Pastarieji sutinkami po visą Lietuvą išsibarsčiusių gyvenviečių herbuose. 

 

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo” peržiūra.

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais  – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

 

“Baltija – mūsų namai” – peržiūra.

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

Manoma, kad dėl Baltijos jūros jaunystės joje neaptinkama endeminių rūšių, tai reiškia, prisitaikiusių gyventi tik šioje jūroje. Bet gyventojų netrūksta, į jūrą pasimaitinti išplaukia ir marių gyventojai – kuojos karšiai, ešeriai, starkiai, lydekos. Pagrindinėmis Baltijos jūros žuvimis atsijojus kelias dešimtis kitų rūšių galima įvardinti menkę ir strimėlę. Jūroje galima sutikti ir egzotiškesnių gyventojų – pietinėje dalyje – jūros žvaigždžių ir jūros ežių, labiau į šiaurę – pilkųjų ruonių, jūroje gyvena ir paprastoji jūrų kiaulė.

Baltijos jūra nėra nei labai didelė, nei labai gili, pavyzdžiui, manoma, kad giliausioje jau minėto Ramiojo vandenyno vietoje dugną galima pasiekti daugiau nei 10 kilometrų gylyje, tuo tarpu giliausioje vietoje Baltijos jūra siekia beveik 500 m. Baltijos jūra taip pat yra trapi ekosistema – kartu su upių vandeniu į ją liejasi teršalai, kasmet stebimas vadinamasis vandens žydėjimas yra vienos pagrindinių šios jūros bėdų, eutrofikacijos, simptomas (eutrofikaciją sukelia per didelis azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje). Dar galima paminėti taršą pesticidais, kietaisiais metalais, naftos produktais, įvairiomis atliekomis, neišspręsta problema laikoma ir po Antrojo pasaulinio į jūrą sulaidoti didžiuliai kiekiai cheminių ginklų.

 

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Bažnyčių g. 6 | facebook.com/LDSKlaipedosGalerija

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”. Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga. Tapytojas buvo spalvos meistras, paveiksle kuriantis aktyvių, skambių spalvų derinius, juos „lengvai” sulydydamas į raiškią, emocionalią ir iškalbingą spalvinę simfoniją.

A. Taurinskas gimė 1941 m. ir 1948 m. su mama atvyko į Klaipėdą. 1961–1967 m. m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) tapybą. 1971 m. grįžo į Klaipėdą visam gyvenimui. Iki 1983 m. mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dab. Adomo Brako dailės mokykla), 1975–1978 m. darbavosi mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. Buvo mokinių mėgiamas ir mylimas, jautrus pedagogas, užkrečiantis savo meile tapybai ir mokėjimu paprastai kalbėti apie meną jauniems žmonėms.Vėliau dailininkas atsidėjo tik kūrybai. A. Taurinskas 1971 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Surengė ne vieną dešimtį personalinių parodų Klaipėdoje, Vilniuje ir kituose šalies miestuose. Dalyvavo visose bendrose klaipėdiečių dailininkų parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Latvijoje ir kitur). Ankstyvųjų, XX a. 7–9 dešimtmetį sukurtų tapytojo darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, jų gausu ne tik privačiose kolekcijose šalyje ir užsienyje, bet ir dažno vyresnės kartos klaipėdiečio namuose.

2021 m. menininkui būtų suėję aštuoniasdešimt metų. Ta proga LDS Klaipėdos skyrius pristato parodą, kuria primena apie žymų Klaipėdos dailės meistrą. Parodą kuruoja menininko dukra Rasa Taurinskaitė (Žiedė).

 Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be

Parodos kūrinių fotografijų parsisiuntimo nuoroda: https://we.tl/t-hJMFlVKCMP

 

Virtuali paroda „(SAVI)izoliacija“

Lietuvos dailininkų sąjungos skyrius (Klaipėdos galerija) gegužės mėnesį savo socialinių tinklų platformose pristato virtualią savo narių parodą „(SAVI)izoliacija”. Karantino metu įprastą rutiną pakeitė socialinis atsitolinimas, izoliacija, įvairūs ribojimai, iki nulio susitraukęs viešasis gyvenimas ir nerimas dėl ateities. Mokslininkai teigia, kad net ir geriausiu atveju persirgti teks didžiajai daliai visuomenės, o perkamiausių knygų dešimtukuose dabar karaliauja A. Kamiu romanas „Maras”… Ištuštėjusios miestų gatvės ir aikštės nestokoja apokaliptinės nuotaikos, o kultūros klausimas kabo visiškame nesvarume.
Kad ir kokios žinios besklandytų mūsų padangėje, kad ir kur mes išblaškyti saviizoliuojamės – gyvenimas privalo eitį į priekį. Tad įkvepiam nuo jūros atneštos pavasario gaivos ir kviečiame pasidžiaugti meno kūriniais sukurtais menininkams būnant (savi)izoliacijoje.
Šioje virtualioje parodoje dalyvauja Dalia Čistovaitė, Toma Šlimaitė, Gražina Eimanavičiūtė, Daiva Ložytė, Aurimas Anusas, Aušra Mačiulaitienė ir Neringa Poškutė-Jukumienė.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Daržų g. 10, Klaipėda | www.etnocentras.lt

 

Tautodailininko Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia miestiečius į senamiesčio Meno kiemą pasidžiaugti tautodailininko  Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių paroda. Dvidešimt penkios išraiškingos, nuotaikingos, iš medžio drožinėtos kaukės puikuojasi Keramikos dirbtuvių vitrinoje (Daržų g. 10).

Parodoje galima pamatyti ryškiausių Užgavėnių personažų kaukes – Lašininį, Kanapinį, velnius, raganas, ubagus, giltinę. Meistras mėgsta išdrožti ir šių dienų aktualijas atliepiančius personažus – ekspozicijoje puikuojasi „Mis Juknaičiai“, „Švietimo ministrė, kuri mėgdavo bučiuotis“, 2021 m. simbolis – jautis ir kiti ne mažiau įdomūs personažai.

Tautodailininkas Stanislovas Meškauskas gyvena ir kuria Juknaičiuose (Šilutės r.). Nuo vaikystės medžio darbų mokėsi iš tėvelio staliaus, o Užgavėnių kaukes pradėjo drožti būdamas 14 metų. Be kaukių, meistras gamina ir kitus medinius dirbinius: tekina žvakides, dubenis, drožia šaukštus, samčius, geldas, geldeles ir kt.

Užgavėnių kaukių paroda Klaipėdos etnokultūros centro dirbtuvių vitrinoje veiks iki 2021 m. vasario 28 d.

 

 

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

H. Manto g. 25, Klaipėda | www.klavb.lt

 

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje – paroda „Laisvės forpostas“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (H. Manto g. 25, Klaipėda) nuo 2020 m. lapkričio 13 d. veikia paroda „Laisvės forpostas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Kitais metais planuojama šią parodą pristatyti Klaipėdos regiono bibliotekose.

Atsižvelgiant į pakitusias parodų rengimo sąlygas dėl Covid-19 pandemijos ir šiuo metu vykstančio karantino, paroda įkurdinta bibliotekos pirmame aukšte (knygų išdavimo-grąžinimo erdvėje), o dalis jos parengta patogiam apžiūrėjimui iš lauko, pro bibliotekos langus. Rengėjai sudaro visas sąlygas, kad bibliotekos lankytojai galėtų saugiai aplankyti parodą fiziškai. Artimiausiu metu bus parengtas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas virtualus jos pristatymas.

GALERIJA 1 P

Galerijoje 1P VIRTUALIAI vyks atidarymas

Išskirtinėje 1 paveikslo galerijoje susijungs fotografija ir poezija, ši paroda kaip performansas, kas savaitę iki gruodžio 23 d. atsinaujins nuotraukomis ir tekstais, procesas bus transliuojamas čia ir Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Facebook‘o paskyroje.

Renginys vyks bibliotekos Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/simonaitytesbiblioteka

_________________

II AUKŠTO KIEMELYJE 

Jono Virbausko mažosios skulptūros paroda

_________________

III AUKŠTO HOLE

Ievos Simonaitytės atminimo ženklai

Eduardo Malinausko tapybos darbas I. Simonaitytės portretas, 1985 m.

Petro Gintalo ir Motiejaus Narbuto medaliai

Ievos Labutytės ekslibrisai ir grafika

III AUKŠTO LAIPTINĖJE

Pamario krašto kalendorius „Žymūs žmonės“

_________________

ĮVAIRIOSE BIBLIOTEKOS ERDVĖSE

Romo Klimavičiaus darbų paroda

Konferencijų salėje eksponuojamas Nepriklausomybės akto signataro, Klaipėdos miesto tarybos pirmininko Alfonso Žalio portretas.

I aukšto hole eksponuojamas meninis prototipas Actekų kalendorinio (arba saulės) akmens, kuris stovėjo pagrindinėje actekų sostinės (dabartinė Meksika) aikštėje.

Bibliotekos kieme Saulės laikrodžio knyga

_________________

SAULĖS LAIKRODŽIO KIEME

Paminklas kalbai

Bareljefas ir take į biblioteką granitinės trinkelės, ant kurių iškalti prof. Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams. Rašytojai, pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir kalbininkę prof. dr. Danguolę Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius, kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių valia, yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.

_________________

VOKIŠKŲ LEIDINIŲ BIBLIOTEKOJE

KELIAUJANTI PRANCŪZŲ BIBLIOTEKA/ 1000 leidinių įvairia tematika prancūzų kalba / parengė Prancūzų kultūros institutas.

 

Si:said galerija

Daržų g. 18, Klaipėda | www.sisaid.lt

Rugpjūčio 14 d. (penktadienį) 18 val. trečią kartą Smiltynėje (Smiltynės pl. 9) rengiamas meno festivalis „Mėlynoji juosta” atsigręžia  į gamtą ir ekologiją bendrystėje su žmogumi.

Festivalis „Mėlynoji juosta” ypatingą dėmesį skiria gamtai, ekologijai ir bendrabūviui. Festivalio rengėjai mano, kad svarbu kalbėti apie švarią ir tvarią aplinką, apie miestiečių savimonę ir atsakomybę aplinkai.  Projekto dalyviai tirs žmogaus ir gamtos..Daugiau informacijos…
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Nuo spalio 3-osios galerijoje „Si:said” (Daržų g. 18, Klaipėda) veikia Loren Britton (JAV/DE) paroda „Interdependency” (liet. „Tarpusavio priklausomybė”). Parodos kuratorė ‒ Sylvia Sadzinski.
Loren Britton parodą “Interdependency” (liet. „Tarpusavio priklausomybė”) sudaro grupė spalvingų langų paveikslų, žaidžiančių su galerijos erdvės riba ir matomų tiek iš vidaus, tiek iš galerijos išorės bei internetu prieinamas video, nagrinėjantis ribas tarp (ne)žmogiškų būtybių.
Šią parodą sudaro keli etapai.  Pirmasis – langų piešiniai, kurie bus eksponuojami „si:said” galerijoje (Daržų g. 18, Klaipėda) spalio 3 – 30 dienomis ir taip pat dokumentuojami internete. Antrasis ‒ skaitmeninis, bus pasiekiamas internetu puslapyje www.lorenbritton.com.
Trečiasis etapas pratęs parodą lapkričio 14 d. 14‒16 val. simpoziumo forma. Ketvirtasis etapas bus įgyvendintas TIER – The Institute of Endotic Research Berlyne, Vokietijoje 2021-ųjų pavasarį.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

Klaipėdos galerija

Bažnyčių g, 6, Klaipėda | www.ldsajunga.lt 

 

Klaipėdos naujoji galerija

Herkaus Manto g. 22 | www.klaipedosgalerija.com

 

Baroti galerija

Aukštoji g. 1, Klaipėda | www.barotigalerija.lt

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda | www.mlimuziejus.lt