Vykstančios parodos

Parodos vykstančios Klaipėdoje gali pradžiuginti jas lankantis gyvai galerijose arba apžiūrint jas nuotoliniu būdu.

Pateikiame informaciją apie šiuo metu Klaipėdos galerijose eksponuojamas parodas.

 


Virtualios
parodos/turai


 

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Liepų g. 33 | www.lndm.lt/pdg/

 

Vytautas Kašuba. „Žmogaus misterija“

Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma Vytauto Kašubos (1915–1997) – žymaus lietuvių išeivijos skulptoriaus – kūryba. Menininkas gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Menu V. Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, V. Kašuba perėjo į ką tik Marijampolėje atsidariusią amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklą ir po kelių mėnesių buvo perkeltas į penktąjį kursą, į skulptūros
Daugiau informacijos čia.

Paroda „Laikas medyje 2022“

Naujausią parodą „Laikas medyje 2022“ formaliai susieja medis kaip medžiaga, taip pat kaip naratyvinė struktūra platesne prasme. Cituojant patį menininką: „Meno forma – malka, meno turinys – šerkšnas ir pelėsiai.“ Tai ne tiek objekto formalus-estetinis auginimas („skulptūros“ kūrimas), kiek (beveik) atvirkštinis veiksmas – medžiagiškumą / objektą naikinant, pavyzdžiui – medinių ideologinių simbolių / ženklų (ap)deginimas (Deginiai, 2017). Arba tiesiog surenkama netvarkingai eksploatuojamo miško kirtavietėse medienos „maita“, primenanti kaulus, žmogaus kūno dalis. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki 2023 m. balandžio 2 d.

Paroda „#atsakymas#spalva#slinktis“

Parodoje pristatomi abstraktieji menininko G. Trimako (g. 1958) darbai nuo 1993 m. kurto „Dienoraščio“ iki lumen printų ir cianotipijų, t. y. G. Trimakas naujausių spalvos paieškų pasitelkiant popierių, šviesą ir jai jautrias chemines medžiagas. Jau aštuonerius metus menininką domina baltoje šviesoje slypinčios spalvos, kurias jis išryškina camera obscura fotografuodamas saulės judėjimą dangaus skliautu, cheminiu junginiu braukydamas popierių, siųsdamas sukauptos šviesos raštų „atsakymus“ ir atlikdamas kitus veiksmus. Šalia užfiksuotų abstrakcijų parodoje bus galima stebėti ir tebevykstančius procesus, kai šviesos, veikiamos spalvos, kinta visą parodos laiką. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki 2023 m. balandžio 2 d.

Skulptorės Dalios Matulaitės paroda „Tėvynės tema“

Dalia Matulaitė (g. 1942) 1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), dėstė Vilniaus dailės mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1988 m. –profesorė). Ji –ryžtinga, valinga menininkė, nors ir byloja moters balsu, o jos kalba ir mintys išreikštos raštu – poetiškos ir inteligentiškos. Mintis kaip kalto kirtis akmenyje – valingas ir aptakus vienu metu, atpažįstamas. Daugiau informacijos.

Parodas veiks iki 2023 m. gegužės 28 d.

 

Švyturys BHouse

Kūlių vartų g. 7

 

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

Didžioji Vandens g. 2 | www.kkkc.lt

 

„6 m³ galerija“ – dėmesys jauniems kūrėjams 

KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspozicija. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.

Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į  kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.

„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.

Andriaus Zakarausko paroda „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“

Tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“ koncentruotai atskleidžia paskutinių kelerių metų autoriaus tapybinius ieškojimus.

Kūlvirstis – užuomina apie dinamišką būseną, tarsi išjudinančią pagrindą po kojomis ir suteikiančią laikiną svaigulio jausmą, o pavidalus aplink trumpam suliejančią į formų ir spalvų sūkurį. Tad šis gimnastikos pratimas A. Zakarauskui tampa lyg pačios tapybos metafora, tapytojui įdomus virsmo momentas: dažo virtimas potėpiu ir vėliau – vaizdu. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki 2023 m. vasario 19 d.

Kamilės Uždavinienės, Dovilės Dagienės, Emilijos Petrauskienės ir Radvilės Rimgailės-Voicik paroda „Augalų albumas“

Į laiką galima žiūrėti ne tik kaip į upę. Galime pasinerti į jį kaip į ežerą, sujudinti dugno nuosėdas, pajusti ir suprasti protėvių patirtis ir pomėgius. Pabandykime užuosti dvaro bibliotekos kvapą. Pamatyti popierių šūsnį ir dulkelių stulpą pro ne iki galo užtrauktas užuolaidas besiskverbiančiame saulės spindulyje. Viršutinėje knygų spintos lentynoje guli albumas. Galbūt tai klaipėdiečio Ernst Gustav Julius Waldhauer (1814–1883) augalų albumas* (lot. flori legium)? Albumo puslapiuose jis sukūrė subtilią augalų pasaulio realybę, botaniko svajonių išsipildymą – tų pačių genčių, bet retai gamtoje kartu žaliuojantys, augalai pavaizduoti greta, o jų skirtumai tiksliai akcentuoti. Ir visi vešlūs, sveiki, pasipuošę pavieniais ar į žiedynus sutelktais žiedais, vaisiais. Tai – meilės augalams, kolekcininko aistros ir dailininko talento liudytojas. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki 2023 m. vasario 19 d.

Bob Bicknell-Knight (Jungtinė Karalystė) tarpdisciplininė paroda „Kompiuterio valdomas personažas / Non-Player Character“

Personalinėje menininko, kuratoriaus ir rašytojo Bob’o Bicknell’o-Knight’o parodoje „Kompiuterio valdomas personažas“ pristatoma darbų kolekcija, įvairiais aspektais tyrinėjanti žaidėjo nevaldomus kompiuterinių žaidimų personažus (angl. „non-player characters“) kaip žmogaus veikimo ribų metaforą vis labiau algoritmiškoje ir kontroliuojamoje būtyje. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki 2023 m. vasario 19 d.

 

Lietuvos Jūrų muziejus 

Smiltynės g. 3 | www.muziejus.lt

 

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook”, „Instagram” paskyrose. Šiandien pristatome naują parodą – „Jūros gyvūnai herbuose“peržiūra.

Gyvenimas prie vandens formavo žmogaus savimonę. Vandens simbolika atsispindėjo kultūroje ir valdžios simboliuose. Atsiradus heraldikai, vandens simboliai persikėlė į miestų ir miestelių herbus. Vienuose – bures iškėlė laivai, kituose – apsigyveno vandens gyvūnai ir fantastinės būtybės. Pastarieji sutinkami po visą Lietuvą išsibarsčiusių gyvenviečių herbuose. 

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo“ peržiūra.

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais  – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

„Baltija – mūsų namai“ – peržiūra.

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

 

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Bažnyčių g. 6 | facebook.com/LDSKlaipedosGalerija

 

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”. Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Virtualus gidas po parodą su menininko dukra: https://www.youtube.com/watch?v=0VRgfFtEvks&feature=youtu.be

 

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Daržų g. 10 | www.etnocentras.lt

 

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Herkaus Manto g. 25, Klaipėda | www.klavb.lt

 

Alekso Jukumo paroda „Kasdien“

Vasario 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Nišinėje galerijoje, atidaroma Alekso Jukumo paroda „Kasdien“. Tai – debiutinė jauno autoriaus personalinė paroda, pristatanti pirmąjį jo fotografijų ciklą, sukurtą 2021–2022 metais. Fotografijose – vizualūs pastebėjimai, ištraukti iš įprastos gyvenimo tėkmės gimtajame mieste Klaipėdoje, taip pat – Vilniuje, momentai iš neseniai vykusių kelionių Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Amsterdame ir kt. Visi parodos kūriniai – autoriniai atspaudai, spausdinti analoginėje fotolaboratorijoje.

Paroda veiks iki balandžio 8 d.

Ingridos Mockutės–Pocienės personalinė paroda „Vienas kūnas“

Vasario 9 d. 18 val. bibliotekos Baltojoje galerijoje atidaroma Ingridos Mockutės–Pocienės personalinė paroda „Vienas kūnas”. Autorės fotografijų cikle – jos asmeninio gyvenimo akimirkos, buities fragmentai, šilumos ir nostalgijos pripildytos praeities akimirkos. Cikle „Vienas kūnas” menininkė vis gaudo tuos gražiausius gyvenimo momentus, lyg skaidrias ašaras – perlus. Anot jos, tai – mūsų juokas, vaikai, buitis ir seneliai, nerimas ir žaidimai. Sustabdytas laikas fotografijose kviečia pabusti – išgyventi akimirką. 

Paroda veiks iki kovo 4 d.

 

Si:said galerija

Daržų g. 18 | www.sisaid.lt

 

Klaipėdos naujoji galerija

Herkaus Manto g. 22 | www.klaipedosgalerija.com

 

Šarūno Šarkausko tapybos paroda „Salos“

Vasario 2 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Klaipėdos naujojoje galerijoje atidaroma kauniečio tapytojo Šarūno Šarkausko paroda ,,Salos“. Ji lankytojus pasinardins į spalvingą, geras emocijas žadinantį dailininko kūrybos pasaulį, kuriame gamtos motyvai subtiliai persipina su žmonių figūromis. Iš pirmo žvilgsnio Š. Šarkausko tapyba, pasižyminti ryškiu spalviniu koloritu, atrodo apgaulingai paprasta, tačiau iš tikrųjų kiekviename paveiksle slypi filosofinė potekstė, kurią reikia išlukštenti. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki kovo 9 d.

 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Didžioji Vandens g. 2 | mlimuziejus.lt

 

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 m. sausio 15 d. 14 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija”. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą. Daugiau informacijos.

Paroda Klaipėdos Pilies muziejuje veiks iki vasario 10 d., o vėliau ji iškeliaus į kitus šalies miestus aplankydama Lietuvos nacionalinį, Vytauto Didžiojo karo, Kėdainių krašto, Šiaulių „Aušros” bei Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“

Vasario 7 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Ikonos ant šovinių dėžių” iš ciklo „Pietitus”. Jos kūrėjai – menininkai iš Kyjivo: tapytoja bei knygų iliustratorė Sonya Atlantova ir dailininkas, rašytojas, menotyrininkas Oleksandras Klimenka (kūrybinis pseudonimas Olaf Clemensen). Renginyje dalyvaus abu autoriai, taip pat Lenkijos instituto Vilniuje vadovė, Lenkijos ambasados pirmoji patarėja Dorota Mamaj bei Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorius Andrzejus Kierulis. Atidarymo metu skambės Oleksandro Klimenkos  poezija, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir porą eilėraščių vakaro svečiams perskaitys klaipėdietė poetė Jūratė Sučylaitė. Parodoje planuojama eksponuoti 19 ikonų, visos jos bus parduodamos, o surinktos lėšos skiriamos Ukrainai paremti. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki kovo 11 d.

Danės skvere – fotografijų paroda „Šimtmečio veidai“

Šimtą metų žmonės fotografavosi prie paminklo „Už laisvę žuvusiems. 1923 m.” miesto kapinėse, vėliau – Skulptūrų parke. Taip jie išreiškė pagarbą Klaipėdos kraštui ir Lietuvai.

Klaipėdos miesto kapinėse yra palaidoti trys lietuviai sukilėliai, žuvę karinės operacijos metu, ir Andrius Martusevičius-Martus, po mėnesio miręs nuo plaučių uždegimo Kretingos ligoninėje. Sukilėlių kapas Klaipėdoje yra simbolinė vieta, kur žmonės net ir sovietmečiu degdavo žvakutes, dėdavo gėles, taip perduodami žinią ateinančioms kartoms, kad nepriklausomos Lietuvos  valstybės idėja jų širdyse gyva.

Lauko parodoje eksponuojama 17 įspūdingiausių nuotraukų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų ir miestiečių asmeninių albumų. Dalis nuotraukų surinkta bendradarbiaujant su dienraščiu „Vakarų ekspresas”. Nuotraukos pateiktos istorine seka – nuo 1923 m. iki mūsų dienų.

Organizatoriai tikisi, kad paroda suteiks džiaugsmo ir sukurs šventinį vienybės jausmą su žmonėmis, kurie gyveno prieš šimtą metų ir kurių idėjos gyvuoja šiandien.

Klaipėdos krašto metams skirta paroda Klaipėdos Danės skvere (prie naujųjų fontanų) veiks nuo sausio 13 d. iki balandžio 1 d.

 

Baroti galerija

Didžioji Vandens g. 2 | www.barotigalerija.lt

 

Klaipėdos lėlių teatras

Turgaus g. 9 | www.klaipedosleliuteatras.lt


Paroda „Tada, Dabar ir Šiandien“

Dalydamasi mintimis apie parodą Virginija Pajarskienė pastebi, kad nuo mažumės ją domino laikas – jo kelias, kuriuo jis bėga ir ką bėgdamas palieka po savęs: „Tai galime atrasti istorijos veikaluose, muzikoje, piešiniuose, senamiesčio gatvelėse, žmonių̨ istorijose, kvapuose ir visu tuo rūpinasi laikas, neapčiuopiamas laikas. Tačiau, dėl šių paliktų laiko turtų kartais ima atrodyti, kad tai gali būti materialioji laiko išraiška ir kad vis dėlto galime jį apčiuopti.“ Įkvėpta mokytojų – istoriko, fotografo Stanislovo Žvirgždo ir Gintauto Kavoliūno – bei atradusi Juzefo Čechavičiaus XIX a. pab. Vilniaus senamiesčio nuotraukas Virginija nutarė iš savo, XXI a. laikmečio žmogaus perspektyvos, įamžinti ir pateikti šio gyvenimo istorijos ir laiko dalį. „Stebėdama gatves ir pastatus supratau, kad tai didžiulis istorijos lobynas, kur galime pajusti didžiulę jų dvasią. Tarp senų pastatų įsiterpia jaunesni, kartais neišgyvenusiuosius keičia naujas charakteris, amžius ar stilius. Laikas protingas, tačiau kartais negailestingai pradangina ir nuostabiausius kūrinius, priversdamas mus juos užfiksuoti perleidžiant per savo pojūčių̨ prizmę, suteikiant jiems asmeninio požiūrio. Šių laikmečių̨ skirtumus sąmoningai nusprendžiau atskleisti sumaišydama naujųjų laikų išradimą, fotografiją, ir klasikinį pieštuką̨, tokiu būdu dar labiau pabrėždama šiuos unikalius laikotarpius. Derindama pieštuką prie nuotraukos pajutau, kad šis duetas vis labiau mane intriguoja ir, tikiuosi, šią intrigą pavyks pastebėti, pajusti ir parodos lankytojams“, – pasakoja viena iš parodos autorių Virginija Pajarskienė. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki kovo 5 d.

Interaktyvi paroda  „Dzotukės“

Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre (Vežėjų g. 4) vyksta interaktyvi Antano Dubros paroda „Dzotukės“ atidarymas! Daug kam iš mūsų vaikystės žaidimai neatsiejami nuo slėptuvių – štabikų, suręstų iš medžių šakų, paklodėm uždangstytų stalų, po kuriais būdavo saugiau sulaukti perkūnijos pabaigos, ar į žemę įsodintų sekretų, kuriuos surasti būdavo lemta tik išrinktiesiems lobių ieškotojams. Vaikystėje slėpynių paprastai žaidžiame, o suaugę prisimenam jas, deja, ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Ir vis dėlto, po dviejų pandemijos suvaržymuose praleistų metų „slėptuvės“ tapo dar aktualesnės – juk daug kas iš mūsų juos praleido „slėpdamiesi“ nuo kitų žmonių ar ieškodami savo privačios erdvės namiškių pilnuose namuose. Toks priverstinis nuolatinis buvimas kartu parodė, kad savo slaptos vietos turėjimas – ar ji būtų išorinė, ar vidinė – yra svarbus tiek dideliam, tiek mažam žmogui. Daugiau informacijos.

Paroda veiks iki birželio 16 d.

 

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

 

Jaunimo padalinys

Tilžės g. 9 | www.biblioteka.lt

 

Meno skyrius

J. Janonio g. 9 | www.biblioteka.lt

 

Atnaujinta 2022.02.03 10:02