Vandens gyvenimo linija

Šįsyk muziejus kviečia sužinoti įdomių faktų apie Baltijos jūrą, kuri yra visai jauna – vos 18 tūkstančių metų amžiaus. Vieni juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu.

Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių Baltija gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Beje, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą.

Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais.

Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyventi kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla.

Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

Manoma, kad dėl Baltijos jūros jaunystės joje neaptinkama endeminių rūšių, tai reiškia, prisitaikiusių gyventi tik šioje jūroje. Bet gyventojų netrūksta, į jūrą pasimaitinti išplaukia ir marių gyventojai – kuojos karšiai, ešeriai, starkiai, lydekos. Pagrindinėmis Baltijos jūros žuvimis atsijojus kelias dešimtis kitų rūšių galima įvardinti menkę ir strimėlę.

Jūroje galima sutikti ir egzotiškesnių gyventojų. Pietinėje dalyje – jūros žvaigždžių ir jūros ežių, labiau į šiaurę – pilkųjų ruonių, jūroje gyvena ir paprastoji jūrų kiaulė.

Baltijos jūra nėra nei labai didelė, nei labai gili, pavyzdžiui, manoma, kad giliausioje jau minėto Ramiojo vandenyno vietoje dugną galima pasiekti daugiau nei 10 kilometrų gylyje, o giliausioje vietoje Baltijos jūra siekia beveik 500 m.

Baltijos jūra taip pat yra trapi ekosistema – kartu su upių vandeniu į ją liejasi teršalai, kasmet stebimas vadinamasis vandens žydėjimas yra vienos pagrindinių šios jūros bėdų, eutrofikacijos, simptomas (eutrofikaciją sukelia per didelis azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje). Dar galima paminėti taršą pesticidais, kietaisiais metalais, naftos produktais, įvairiomis atliekomis, neišspręsta problema laikoma ir po Antrojo pasaulinio į jūrą sulaidoti didžiuliai kiekiai cheminių ginklų.