Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.
Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ...
Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.
Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.
Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.
Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.
Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.
Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.
„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Balandžio 24 d. atidaroma paroda „Kraujo akmuo“, kurioje susitinka Gedimino Akstino ir Patricijos Jurkšaitytės kūryba. Parodos ašimi tampa raudona ochra – simboliškai ir istoriškai turtingas pigmentas, siejamas su gydymu ir emociniu aiškumu.
Eksponuojami darbai atskleidžia naujus šių menininkų kūrybinių trajektorijų aspektus. Abu menininkai priklauso kartai, formavusiai Lietuvos meninę tapatybę po nepriklausomybės atkūrimo.
Paroda veiks iki 2025.09.21 d.
Balandžio 24 d. atidaroma Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Tai pirmasis toks išsamus šios vizionieriškos ukrainiečių tautodailininkės kūrybos pristatymas Lietuvoje – eksponuojami darbai, evakuoti iš Zaporižios srities dailės muziejaus.
Paroda atskleidžia menininkės pasaulį, kuriame gyvybingas folkloras, tikėjimas gėriu ir meilė gamtai susilieja į ryškią, simbolių kupiną viziją. Renginį lydi ekskursijos ukrainiečių kalba, kviečiančios giliau pažinti Prymačenko kūrybos esmę.
Paroda veiks iki 2025.09.14 d.
Antano Gudaičio personalinės parodos „Kompozicijos“ atidarymas 2025 m. gegužės 15 d., ketvirtadienį, 18 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda). Ši paroda svarbi dėl kelių priežasčių – tai Antano Gudaičio kūrybos fondo, kuris rūpinasi menininko kūrybiniu palikimu bei jo sklaida, prisistatymas ir kvietimas bendradarbiauti. Taip pat ji ypatinga ir dėl to, kad didesnių menininko parodų nerengta jau bent keletą dešimtmečių. Paskutinė retrospektyvinė menininko gimimo šimtmečiui skirta A. Gudaičio paroda „Išsilaisvinimas“ Lietuvos dailės muziejuje vyko prieš dvidešimt vienerius metus (kuratorės – J. Mulevičiūtė ir L. Jablonskienė).
Naujojoje parodoje „Kompozicijos“ atskleidžiamas gyvybingiausias ir paties A. Gudaičio ypač vertintas kūrybinis laikotarpis, prasidėjęs maždaug nuo 1959 m. ir tęsęsis iki jo mirties 1989 m.
Vienas iš parodos tikslų – parodyti menininko kūrybinio mąstymo ir ieškojimų kelią. Nuo pradinių piešinių, eskizų, tapybinių etiudų iki jį tenkinusių vieno ar kelių kūrinio variantų, atskleidžiant kiekvieno etapo svarbą. Dailininką domina ne galutinis, ištobulintas ieškojimų rezultatas, o galimų sprendimų įvairovė, apmąstymai tam tikra tapybine tema. Kūrybinio proceso metu A. Gudaitis laisvą asociatyvų minties polėkį, spontaniškumą, vitališkumą derino su kruopščiu paruošiamuoju darbu, apgalvota kompozicija. Menininko kūriniai dažnai buvo peikiami kaip „formalistiniai“, ne tik dėl to, kad juose sunku „perskaityti“ žmones, jų santykius, būsenas, bet ir dėl skubaus, ekspresyvaus, eskiziško tapymo. Plastinė tapybos pusė A. Gudaičiui buvo itin reikšminga, o turinys, sumanymas išryškėja ir sustiprėja, įgauna reikšmę kultūriniame, politiniame, istoriniame kontekste būtent per menininko pasirinktą plastiką. A. Gudaičio kūrinių poveikį sudaro jų visuma – spalvinė, linijinė, faktūrinė materija. Ši visuma nedaloma, spalvinė kokybė čia negali būti atskirta nuo linijos ir potėpio. Menininko kūrybai būdinga, kad nėra atviro siužeto pasakojimo, o tikrąsias kūrėjo intencijas dažnai slepia kūrinių pavadinimai.
Parodoje pristatoma Algimanto Kunčiaus fotografija bei archyvinė 16 mm juostų medžiaga, kurioje įamžintas ne tik pats Antanas Gudaitis, bet ir jį supusi aplinka – namai, dirbtuvė, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus menininkų dirbtuvės, kultūrinė to meto aplinka ir jo artimieji bei geriausi draugai.
Paroda veiks iki 2025.10.05 d.
Gegužės 9 d. 17.30 val. KKKC Parodų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Ne apie lietų. Ní faoin mbáisteach. Not about the rain“, pristatanti šiuolaikinę airių ir lietuvių grafiką. Joje dalyvauja 22 menininkai, kurių darbai aprėpia tiek klasikines, tiek autorines technikas.
Paroda supažindina su airių grafikos tradicijomis bei kviečia į kūrybines dirbtuves gegužės 10 d., kurias ves menininkės iš Airijos ir Lietuvos.
Paroda veiks iki 2025.06.08
Gegužės 9 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaroma paroda „Dymaxion“, kurioje dalyvauja Agata Orlovska, Deividas ir Mantas Valentukoniai. Tai eksperimentinė ekspozicija, kurioje susilieja technologijos, menas ir industrinė architektūra, o atvira remontuojama erdvė tampa ne tik fonu, bet ir aktyvia parodos dalimi.
Paroda analizuoja fizinio ir skaitmeninio pasaulių ryšius, tyrinėja medžiagiškumo, transformacijos ir liminalumo temas. Aliuminio konstrukcijos, laidai ir skaitmeniniai vaizdai čia susitinka su instaliacijomis ir tapyba, kur kiekvienas objektas kuria daugiasluoksnį pasakojimą apie laiką, atmintį ir energiją.
Paroda veiks iki 2025.06.08
Gegužės 10–25 d. vienoje KKKC ekspozicijų salėje veiks Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio paroda, kurioje lankytojai kviečiami patirti unikalią skaitmeninę instaliaciją – tiek su VR akiniais, tiek be jų.
Berlyne gyvenantis violončelininkas ir daugialypės terpės menininkas David’as Fernández’as tyrinėja tradicinio instrumento ir technologijų sandūrą. Jo instaliacijoje violončelė tampa abstrakčiu simboliu – tarp klasikos ir skaitmeninės revoliucijos.
Paroda veiks iki 2025.05.25
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Gegužės 8 d. 18 val. Klaipėdos galerijoje atidaroma Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda „Nutrintys. Paslėptas laikas“. Joje menininkė vizualiai tyrinėja erdvės ir laiko sąveiką, atminties pėdsakus ir jų ryšį su mūsų patirtimi.
Pasitelkdama subtilią grafikos kalbą ir eksperimentines technikas, autorė kviečia įsiklausyti į tylų vietos kalbėjimą, kur nutrinti paviršiai ir neišbaigtos struktūros tampa metaforomis paslėptam laikui.
Paroda vyks iki 2025.06.21
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro keramikos būrelio „Lipdutis“ narės Rugilė ir Justė pristato jungtinę darbų parodą „Arbatiniai ir banginiai“. Ši paroda – tai dviejų kūrybingų mokinių kelionė per formas, temas ir lipdymo technikas. Rugilės domėjimasis vandens gyvūnija virto keraminiais rykliais, o arbatinių dailios formos tapo įkvėpimo šaltiniu. Justė, kuri į keramiką atėjo iš noro kurti, savo darbuose jungia pavasario įspūdžius su bendraamžės kūryba. Parodoje atsiskleidžia ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir asmeninis požiūris į pasaulį, bendrystės džiaugsmas ir kūrybos laisvė.
Paroda veiks iki 2025.05.28
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro keramikos būrelio „Lipdutis“ II–III grupių mokiniai pristato parodą „Žydintis molis“, kurioje susijungia dvi skirtingos kolekcijos. Vienoje jų – augaliniais motyvais dekoruotos molinės lėkštės, primenančios apvalius paveikslus, pulsuojančius pavasario spalvomis ir nuotaikomis. Kita – skulptūrinė, kurioje fantastinės gėlės su koralų, kriauklių ar grybų motyvais kuria paslaptingą, sapnišką pasaulį. Abi kolekcijas jungia švelnus koloritas ir kūrybiškas požiūris į gamtos formas. Parodą kuruoja mokytoja Jurgita Lukminienė.
Paroda veiks iki 2025.05.28
Klaipėdos krašto tradicijomis besidominti technologijų mokytoja ir audėja Ramunė Našlėnienė pristato delmonų ir rištuvų parodą „Mažosios Lietuvos auksarankių įkvėpta“. Parodoje eksponuojami 2024–2025 m. sukurti rankdarbiai – siuvinėti delmonai ir rištuvai, įkvėpti Mažosios Lietuvos paveldo. Autorė tyrinėja vietos audimo tradicijas, atkūrė juostų audimo klaipėdietišku skieteliu metodiką ir rengia edukacinius seminarus. Tai kruopštus ir kūrybingas žvilgsnis į mūsų krašto kultūrinę atmintį.
Paroda veiks iki 2025.06.20
Kovo 12 d., trečiadienį, 17:30 Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma jaunos menininkės Viktorijos Kemeklės personalinė paroda „Forma“. Ekspozicijoje pristatomi minimalistiniai akvarelės ir anglies piešiniai, kuriuose autorė tyrinėja šviesos ir tamsos sąveiką. Naujausia kūrinių serija pirmą kartą pristatoma viešai, atskleidžiant efemeriškas formas, susiliejančias su šešėliais ir per juos apmąstant žmogaus būties trapumą.
Paroda veiks iki 2025.06.17 d.
Balandžio 30 d. 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje paskutinį kartą Klaipėdoje pristatoma fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“.
Paroda pasakoja apie unikalią Klaipėdos krašto architektūrą – senąsias mokyklas, bažnyčias, paštus, traukinių stotis – ir jų likimus. Projekto autorė Edita Valinčienė siekia priminti, kad šie raudonų plytų pastatai – vertingi istorinės tapatybės ženklai.
Paroda veiks iki 2025.05.24
Gegužės 9 d. 18.30 val. KADS Baroti galerijoje Klaipėdoje atidaroma Ievos Skauronės tapybos darbų paroda „Geltona“. Parodoje atsiskleidžia menininkės tyrinėjimai apie žmogaus būtį kaip didesnės sistemos dalį – egzistencinę, socialinę ar metafizinę.
Skauronės darbai išsiskiria spalvine ekspresija, ritmiška struktūra ir fragmentiška dvimatės kompozicijos kalba, kurioje žmogus perteikiamas per aplinkos struktūrų refleksiją, o ne tiesioginį atvaizdavimą.
Paroda veiks iki 2025.06.03
Gegužės 9 d. 17.30 val. Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ atidaroma skulptoriaus ir dailininko Regimanto Midvikio paroda „Pastelinis džiazas“. Joje pristatoma vėlyvojo kūrybos laikotarpio pastelių serija, įkvėpta džiazo ir pajūrio kraštovaizdžio ritmų.
Parodoje eksponuojamos emocionalios, nereprezentacinės pastelės atskleidžia menininko muzikalų, improvizuotą kūrybinį temperamentą ir vidinio pasaulio vizijas.
Paroda veiks iki 2025.05.31
Gegužės 8 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelės ir piešinių paroda „Perspėjimai“. Renginyje dalyvaus autoriai. Diskusiją, skirtą šiuolaikinius menininkus įkvėpusiai Čiurlionio kūrybai, moderuos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio skyriaus rinkinių kuratorė Danutė Gruzdienė.
Parodos rengėjai ir partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga, XXXII Variations creative studio, Juodkrantės vėtrungių galerija, UAB „Arlanga“.
Paroda veiks iki 2025.06.30
Gegužės 14 d. 17.30 val. meno galerijoje JUSIONIS atidaroma Dalios Skridailaitės tapybos paroda „Nemiga“. Paveiksluose susilieja sapnų vizijos ir tikrovės fragmentai, atskleidžiantys menininkės vidinį pasaulį nemigos metu.
Parodoje vaizduojamos moterys ir paukščiai kuria introspektyvų pasakojimą apie pabėgimą nuo šiurpios realybės į pasąmoninę laisvės ir ramybės erdvę.
Paroda veiks iki 2025.06.03
2025 m. balandžio 30 d., trečiadienį, 17.00 val. kviečiame atvykti į Gintaro Koncevičiaus debiutinės akvarelės parodos „Ir laivas plaukia“ atidarymą KMSVB Meno bibliotekoje, J. Janonio g. 9
Parodos mecenatas Pranas Bielovas. Per ilgą kūrybinį kelią G. Koncevičius yra gerai įvaldęs akvarelės techniką – vandeninį dažą menininkas lieja lengva ranka, jo akvarelės skaidrios, lengvos ir švelnios, kompozicijos dinamiškos ir grakščios. Belieka tik stebėtis, kodėl ši Gintaro Koncevičiau paroda yra premjerinė.
Parodą sudaro dvi dalys: „Intuityvios siurrealistinės abstrakcijos“ ir „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio motyvais“.
Paroda veiks iki 2025.05.22
Gegužės 3–29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje eksponuojama Vyganto Navicko personalinė darbų paroda „Kūrybinė kelionė #5“. Tai tęstinis ciklas, kuriame menininkas eksperimentuoja su netikėtomis medžiagomis ir technologijomis, įskaitant dirbtinį intelektą.
Parodoje susipina tapyba, instaliacijos ir perdirbtų objektų menas – kiekvienas kūrinys tampa vizualiniu pasakojimu apie autoriaus kūrybos raidą, emocijas bei santykį su aplinka ir technologijomis.
Paroda veiks iki 2025.05.29
Gegužės 17 d. 16 val. Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje atidaroma Jurgitos Pakerytės-Ziablicevos tapybos paroda „10 euforijų“. Menininkė kuria abstrakčias, daugiasluoksnes kompozicijas, kuriose juntama emocinė įtampa, gamtos motyvai ir intuityvus kūrybos procesas.
Parodos kūriniai išsiskiria poetiškais pavadinimais ir moterišku jautrumu, subtiliai perteikiančiu dvasines būsenas bei gamtos transformacijas.
Paroda veiks iki 2025.06.03
2025 m. gegužės 23 d. 17.30 val. kviečiame į KMSVB Meno skyriuje, J. Janonio g. 9, vyksiantį tapytojos Lenos Chvičijos parodos „Dar keletas keistų savaičių“ atidarymą.
Parodoje pristatomi tapybos darbai atspindi spalvos, šviesos ir jos blyksnių studiją, kuri yra būdinga abstrakčiojo ekspresionizmo tapybai.
Paroda veiks iki 2025.06.19
