„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Nuo balandžio 23 d. iki birželio 7 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyksta Knygos meno konkurso parodos: 2025 metų nugalėtojų paroda bei paroda „Istorinė atmintis ir tapatybės paieškos 20xx–202x m. Knygos meno konkurso leidiniuose“. Parodos yra Knygos meno festivalio dalis.
Kultūros ministerija skelbia kasmečio Knygos meno konkurso nugalėtojus. Lietuvoje konkursas vyksta nuo 1993 metų, Kultūros ministerija jį organizuoja ir kuruoja nuo 1996-ųjų.
Konkurso tikslas – puoselėti knygos meną ir knygos kultūrą Lietuvoje, išrinkti profesionaliausiai apipavidalintas knygas, apdovanoti ir skatinti knygos dailininkus, iliustruotojus, leidybos ir poligrafijos profesionalus. Išleidžiamas kasmetis dvikalbis konkurso katalogas.
Konkurse buvo vertinamos Lietuvos leidyklų 2025 metais išleistos knygos, premijomis ir diplomais paskatinami knygas apipavidalinantys knygos dailininkai (dizaineriai), iliustruotojai, maketuotojai, knygų leidėjai ir spaustuvininkai.
Tuo tarpu ekspozicijoje „Istorinė atmintis ir tapatybės paieškos 20xx–202x m. Knygos meno konkurso leidiniuose“ susitelkiama į tai, kaip šiuolaikinė knygos meno praktika artikuliuoja santykį su istorija, kuri dažniausiai tragiška ir nevientisa.
Teminė leidinius vienijanti ašis – bandymas permąstyti tapatybę per sudėtingus istorinius lūžius: politinių režimų kaitą, kolektyvines traumas, asmeninių liudijimų trapumą ir institucinių naratyvų galią. Šiuose darbuose ryškėja įtampa tarp oficialios istorijos ir individualios patirties, tarp archyvo kaip autoriteto ir jo kaip konstrukto.
Paroda kviečia permąstyti, kaip dizaino sprendimai – tipografija, ritmas, medžiagiškumas, vaizdo ir teksto santykis – diktuoja turinio suvokimo būdą, kaip kviečia skaitytoją atsisakyti pasyvumo ir aktyviai permąstyti daugiabalses istorijas.
Organizuoja: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Finansuoja: Klaipėdos miesto savaivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: LR kultūros ministerija
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Atidarymo dieną parodos lankymas yra nemokamas, vėliau – mokama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos: www.kkkc.lt
Nuo balandžio 24 d. iki birželio 7 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyksta Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“. Ar galima madą suvokti tik lytėjimo, garso ar kvapo pavidalu? Ar rega iš tiesų yra vienintelis būdas suprasti vaizdą? Šiuos klausimus kelia dizainerė G. Labanauskaitė ir kviečia permąstyti įprastą drabužio ir mados suvokimo santykį.
Parodoje mada atsiskleidžia ne kaip vizualus objektas, bet kaip pojūtis. Drabužis čia nėra vien matomas – jis patiriamas per prisilietimą, judesį, garsą ir kvapą. Lankytojas kviečiamas ne tik stebėti, bet ir įsitraukti: liesti audinius, klausytis jų skleidžiamų garsų, sekti kvapų kuriamą atmosferą. Tokiu būdu kūriniai tampa ne statiškais eksponatais, o įvykiais, kurie kiekvienam lankytojui atsiskleidžia individualiai.
Ekspozicija jungia reginčiųjų ir neregių patirtis, leisdama skirtingiems suvokimo būdams persipinti. Tai, kas vienam yra vaizdas, kitam gali tapti tekstūra, garsu ar kvapu. Vizualinė parodos dalis – mados fotografijos – pristatomos kartu su aprašais Brailio raštu ir specialiomis taktilinėmis nuotraukomis, kviečiančiomis vaizdą patirti per prisilietimą ir žodį.
Gretė Labanauskaitė – kostiumų dizainerė, baigusi dizaino magistro ir pedagogines studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nacionaliniuose dizaino apdovanojimuose įvertinti ir Lietuvoje bei užsienyje pristatyti autorės darbai šioje parodoje susijungia į kūrybinę praktiką, nagrinėjančią madą kaip pojūtinę ir socialiai įtraukiamą patirtį, prieinamą visiems.
Parodą „Jausmas“ papildo išskirtinės ekskursijos tamsoje, kurių metu lankytojai mados objektus tyrinės visiškoje tamsoje, vadovaudamiesi tik jausmu ir neregio lazdelė. Ekskursijas veda parodos autorė – Gretė Labanauskaitė.
Ekskursijų datos:
Balandžio 25 d. 12.00 ir 15.00 val.
Gegužes 16 d. 12.00 ir 15.00 val.
Birželio 6 d. 12.00 ir 15.00 val.
Vietų skaičius ribotas – būtina registracija: https://forms.gle/i7x6TbUzwtoRK67T6 arba el. paštu info@labastudio.com. Ekskursijos nemokamos.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Atidarymo dieną parodos lankymas yra nemokamas, vėliau – mokama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau inormacijos: www.kkkc.lt
Nuo balandžio 23 d. iki birželio 7 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyksta garsaus grafiko, knygų iliustratoriaus, vaikų rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus paroda „Viskas ateina iš vaikystės“. Tai menininko kūrybos retrospektyva: pristatomi jo kelių dešimtmečių kūrybos darbai. Paroda yra Knygos meno festivalio dalis.
„Kartais pagalvoju, iš kur ėmėsi visi tie vaizdai, kurie mane įkvėpė kuriant visokias keistas istorijas ir iliustracijas? Atsakymas labai paprastas. Visa tai iš ten.
Kai sniego būdavo virš galvos, kai ridendavom už save didesnius sniego kamuolius sniego seniui lipdyti. Kai naktimis negalėdavau užmigti dėl speigo spaudžiamo ežero ledo poškėjimo. Kai ryte pabusdavau nuo girgždančių per sniegą mamos kaliošiukų garso – ji grįždavo nuo šulinio su pilnu kibiru vandens. Kai leisdavomės nuo kalnelio rogėmis, kol galiausiai nebeįstengdavom užkopti aukštyn. Kai pritvirtinę eglutę prie rogių pūškuodami tempdavom ją iš miško namo. Kai su visu paltu ir veltinukais įsmukau į eketę po ledu – vyriausias brolis ištraukė už kupros ir visą šlapią parnešė namo.
Atrodo, lyg su tais mūsų namais ir juos supančiais šimtamečiais medžiais, krūmais, sniego pusnimis, užšalusiu ežeru buvom suaugę ne mažiau nei ten pat gyvenantys kiškiai, voverės, paukščiai ir žuvys po ledu. Mes visi ten gyvenom drauge.“
(Kęstutis Kasparavičius: Kasparatorija, Vilnius: Grafikos meno centras, 2025, p. 18)
Kęstučio Kasparavičiaus paroda „Viskas ateina iš vaikystės“ – tarsi dailininko kūrybos teritorija ir laboratorija, kurioje jo sukurti personažai gyvena savo „gyvenimus“.
Menininkas visą gyvenimą išliko ištikimas vienai sričiai – knygai ir vaikų iliustracijai. Jis sukūrė iliustracijas daugeliui vaikų klasikos kūrinių (Milašiaus, Anderseno, Hoffmano, Collodi ir kt.), iliustravo poezijos knygas, o kurdamas iliustracijas Edvardo Learo knygai atrado nonsenso estetiką, kuri vėliau tapo išskirtiniu jo kūrybos bruožu. Iliustravęs daugelio autorių knygas, ryžosi pradėti rašyti pats: jis parašė ir iliustravo 20 knygų vaikams.
Skaidrūs akvareliniai spalvų perėjimai, sužmoginti personažai ir reikšmingų detalių gausa yra būdingi Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos bruožai. Jo tekstų adresatas – ir vaikas, ir suaugęs, o knygų poveikis – išskirtinai terapinis ir ilgam įsimenantis: jo iliustruotos knygos užaugino ne vieną Lietuvos vaikų ir jo kūrybos gerbėjų kartą.
Dailininko knygos pelnė daugybę apdovanojimų ir įvertinimų Lietuvoje ir užsienyje.
Parodos kuratorė: Jolita Liškevičienė
Parodos organizatorius: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras
Parodą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, LR kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka
Parodos architektė: Miglė Nainytė
Architektės asistentė: Monika Ščerbiakienė
Grafikos dizainerė: Morta Žukauskaitė
Komunikacija: Dora Žibaitė
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Atidarymo dieną parodos lankymas yra nemokamas, vėliau – mokama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos: www.kkkc.lt
Nuo balandžio 23 d. iki birželio 7 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) vyksta knygų paroda „Konkurso KLAIPĖDOS KNYGA kelias 2006–2026 m.“. Paroda yra Knygos meno festivalio programos dalis.
Šiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka švenčia konkurso „Klaipėdos knyga“ 20-metį. Šia proga biblioteka surinko visų 20-ties metų knygas nugalėtojas, kurios pateko į knygų parodą „Konkurso KLAIPĖDOS KNYGA kelias 2006–2026 m.“
Joje kviečiama prisiminti GRAŽIAUSIOS, POPULIARIAUSIOS ir KLAIPĖDIETIŠKOS knygos nominacijų nugalėtojas, pažvelgti į dvidešimties metų Klaipėdos leidybinio gyvenimo raidą. Per šį laikotarpį konkursas tapo reikšmingu kultūriniu reiškiniu, telkiančiu miesto kūrėjus, leidėjus ir skaitytojus, o kartu – įprasminančiu Klaipėdos istoriją, tapatybę ir kūrybinę dvasią. Per dvidešimt metų čia sugulė Klaipėdos istorijos, prisiminimai, vaizdai ir balsai – nuo senųjų atvirukų iki šiuolaikinių tekstų ir meninių albumų.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Atidarymo dieną parodos lankymas yra nemokamas, vėliau – mokama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos: www.kkkc.lt
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Delmonas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kviečiame Jus apsilankyti Delmonų galerijoje ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.
Delmonų galerija atidaryta: II–VI, 11.00–18.00,
Meno kieme (Daržų g. 10)
Parodoje pristatoma dalis Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno kolekcijos „Pamario ženklai“, sukauptos nuo 2003 m. Kintuose vykstančių profesionalių emalio meno kūrėjų stovyklų metu. Menininkų darbuose atsispindi Pamario krašto gamta, istorija ir kultūra, įkvėpta kelionių po Mažąją Lietuvą ir kūrybos dirbtuvėse patirtų įspūdžių.
Karštojo emalio technika, pasižyminti sudėtingu metalo ir emalio susiliejimu aukštoje temperatūroje, suteikia kūriniams netikėtų spalvinių ir kompozicinių sprendimų. Kolekcijoje sukaupti darbai atspindi Klaipėdos krašto simbolius ir istorinius motyvus, tęsdami regiono metalo amato tradiciją.
Mildos Drazdauskaitės (1951–2019) fotografijų paroda „Damos ir bobulės“ apima nedidelę, bet svarbią dalį autorės archyvo, saugomo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje. M. Drazdauskaitės fotografinė kūryba artima Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijai, ji fotografavo tuos pačius kaimo žmones, jų skurdžią buitį, savo fotografijose atskleidė šių žmonių gyvenimo dramatizmą ir skausmą. Tačiau, M. Drazdauskaitės darbuose personažų gyvenimai įamžinti kiek kitaip. Ir šis „kitaip“, kaip teigia menotyrininkė Agnė Narušytė, yra didžioji M. Drazdauskaitės kūrybos mįslė.
M. Drazdauskaitės pasirinkimas daryti „nuotraukas atminčiai“ liudija apie (auto)ironišką ir konceptualų požiūrį į fotografiją – tai būdas įveikti modelių pasipriešinimą ir nesureikšminti fotografuojančiojo autorystės. M. Drazdauskaitės kūryba, kaip ir jos amžininkų bei kolegų Algirdo Šeškaus, Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio, Gintaro Zinkevičiaus darbai – turėtų būti peržiūrėti šiuolaikinio meno ir fotografijos kontekste. Autorės darbams būdingas akivaizdus pozavimas, modelių gražesnio gyvenimo performansai, išryškinantys kasdienybės absurdą, disonansą tarp to, kokiais esama ir kokiais norima atrodyti. Paroda pristato nedidelę dalį M. Drazdauskaitės kūrybos, tiksliau, du mėgstamus jos personažus – damas ir bobules.
Paroda veiks iki 2026.06.30 d.
Gegužės 8 dieną, 18 val., KADS Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) pristatoma Rodiono Petrovo (slapyvardis Rodion Petroff) paroda „Dėsningumų ieškojimas ten, kur jie yra“. Menininkas nagrinėja žmogaus poreikį vaizdų ir informacijos pertekliuje atrasti prasmę.
Parodos ašis – prasmės ilgesys, kylantis iš gausios ir fragmentiškos vizualinės bei informacinės aplinkos. Menininkas reflektuoja, kaip šiuolaikinėje medijų erdvėje reikšmės gimsta iš socialinių tinklų srautų, animacijos, spaudos, televizijos trikdžių, istorinių nuotraukų ir kolektyvinės atminties nuotrupų. „Šiame kontekste medija nebėra tik tarpininkas – ji tampa nauja tikrove“, – pastebi R. Petrovas.
Rodiono Petrovo paroda „Dėsningumų ieškojimas ten, kur jie yra“ Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda).
Galerijos mecenatai : UAB „Stemma group“, UAB „Vakarų medienos grupė“.
Projektą dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Paroda veiks iki 2026.06.17 d.
„TUOJ PAT – Jūs žiūrėsite į mano piešinius,
KĄ TIK – Jūsų atsineštas pasaulis trumpam užsimirš,
KOL KAS – Jūs ieškote pavadinimų – darbų paaiškinimų,
NUO DABAR – Jūs prisiminsite žodžius: „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, pasijutau miško tankmėje“.“
(Virgilijus Augustinas Burba)
Nuo piešinio iki tapybos
Augustinas Virgilijus Burba (g. 1943) – žymus Klaipėdos krašto menininkas, plačiajai publikai pirmiausia pažįstamas iš simboline vaizdinių kalba prisodrintos grafikos. Vis dėlto pastaraisiais metais jo kūrybinė trajektorija pasuko nauja linkme – autorius atsigręžė į tapybą, atverdamas iki šiol mažiau pažintą savo meninės tapatybės pusę.
Naujausiuose darbuose, atliktuose akrilu ant drobės, susitelkia meistrystė, brandi meninė patirtis ir kūrybinė drąsa. Po daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančio darbo vizualiojo meno lauke autorius imasi tapybos su nauju polėkiu, tarsi iš naujo atrasdamas spalvos galimybes. Ilgametė patirtis juodai baltos grafikos srityje tapyboje transformuojasi į savitą „dvikalbę“ sistemą, kurioje piešinys ir spalva veikia kaip lygiaverčiai dėmenys.
Dinamiška menininko prigimtis, vidinė energija ir nuolatinis kūrybinis nerimastingumas atsiskleidžia tiek grafikoje, tiek tapyboje. Ant neutralios, bejausmės drobės plokštumos autorius projektuoja ekspresyvų emocinį ir dvasinį krūvį. Abstrahuoti, tačiau atpažįstami fizinio pasaulio motyvai – daiktai, objektai, figūrų fragmentai – įvairiai jungiami, susiejami bei tampa priemone atskleisti neišvengiamą individo dvasios ir materialiosios tikrovės sąveiką.
Žiūrovo ir kūrinio susitikimas
Galerijoje „Lyceum“ pristatoma V. A. Burbos tapybos darbų paroda sukurs erdvę jautriam žiūrovo ir kūrinio susitikimui bei skatins mokytis pasaulį skaityti per vaizdinius. Pasak menininko, kūrinio gimimas apima ne tik pirminę autoriaus intenciją, bet ir paties meno kūrinio savikūros procesą. Po kūrybinių ieškojimų etapo, vėliau kūrinys tarsi įgyja autonomiją – pradeda kurti save iš naujo kiekvieno susitikimo su žiūrovu metu.
Pastarasis žiūrovo ir kūrinio dialogas reikalauja atvirumo, imlumo bei gebėjimo vaizdą priimti ne kaip momentinį įspūdį, bet kaip palaipsniui besiskleidžiančią patirtį. Tokia laikysena būdinga visame V. A. Burbos kūrybos kontekste, kuriame svarbus ne vien regimasis paveikslų paviršius ar formalioji jų sandara, bet ir individualus žiūrovo santykis su kūriniu, jo asmeninė patirtis bei interpretacija.
Rengdamas personalinę tapybos parodą galerijoje, V. A. Burba vaizdžiai apibrėžia savo kūrybinį sumanymą – „Kviečiu žiūrovą į „mišką“ – begalinę, neapibrėžtą ir simboliškai talpią erdvę, kurioje atsiveria galimybė pabūti su paslaptimi, nežinomybe ir vidine kontempliacija.“
Parodos organizatorius: galerija „Lyceum“
Parodos kuratorius: menotyrininkė Agota Bričkutė
Parodos partneriai: Klaipėdos licėjus, Klaipėdos miesto savivaldybė
Galerijos „Lyceum“ informacija
Paroda veiks iki 2026.05.30 d.
Jekaterinos Tokorevos tapybos paroda „Atgaiva. Aš gyvenu, kai kuriu“ 2026 m. balandžio 1–30 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60).
Jekaterina Tokoreva – menininkė iš Klaipėdos, kurianti įvairiomis technikomis: akvarele, akrilu, aliejumi ir tekstile. Nuo vaikystės piešianti autorė nuolat tobulinosi Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūryboje svarbi vieta tenka tapybai ant šilko bei tekstilės dekoravimui. Įkvėpimo ji semiasi gamtoje, kelionėse ir kasdienybėje. Menininkė aktyviai dalyvauja parodose ir mugėse, o kūrybą laiko neatsiejama savo gyvenimo dalimi.
Paroda veiks iki 2026.04.30 d.
Tai didžiausia ir išsamiausia Sigito Parulskio fotografijos paroda, kurioje eksponuojami pastarųjų penkerių metų užfiksuoti vaizdai, sugulę į rudenį išleistą fotografijų albumą „Susmulkinta amžinybė“. Paroda atskleidžia vizualinį pasakojimą apie laiko trapumą, nykstančias formas ir pasak, autoriaus „būties raukšles“. Fotografija kupina metaforų, net ironijos, o šviesa ir šešėliai formuoja tankią kadro dramaturgiją.
S. Parulskis daugeliui pažįstamas kaip rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, reikšmingai formuojantis šiuolaikinės lietuvių literatūros lauką. Tačiau pastaraisiais metais jo kūryboje svarbią vietą užima fotografija.
