Vykstančios parodos

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Vytautas Kašuba. „Žmogaus misterija“

Ekspozicijoje „Žmogaus misterija“ pristatoma Vytauto Kašubos (1915–1997) – žymaus lietuvių išeivijos skulptoriaus – kūryba. Menininkas gimė 1915 m. rugpjūčio 15 d. Minske – ten tuo metu gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Menu V. Kašuba susidomėjo dar vaikystėje – matyt, paskatintas vyresniojo brolio, kuris dėstė mokykloje piešimą. Keletą metų pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, V. Kašuba perėjo į ką tik Marijampolėje atsidariusią amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo į Kauno meno mokyklą ir po kelių mėnesių buvo perkeltas į penktąjį kursą, į skulptūros.

Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografioje

Klaipėdą rugpjūčio 3d. atkeliaujanti paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“ 2021 m. eksponuota Seulo Hanmi muziejuje (P. Korėjoje), o 2022 m. – Nacionaliniame Taivano dailės muziejuje bei Nacionaliniame fotografijos ir vaizdo centre Taipėjuje (Taivane).

Anot parodos kuratorių Ugnės Marijos Makauskaitės ir Justinos Augustytės, paroda supažindina ne tik su Lietuvos fotografija, bet ir su šalies istorija, atskleidžia žmonių savimonės pokyčius.

„Dėl šios priežasties išskyrėme identitetą kaip pagrindinį parodos aspektą, kaip vieną iš galimų įrankių menininkų kūrybai atverti. Pati ekspozicija sudaryta iš trijų dalių, apžvelgiančių tapatybės raišką fotografijoje skirtingais laikotarpiais. Juos skiriančios chronologinės ribos yra sąlygiškos, tačiau kiekvienoje dalyje pristatomos pagrindinės konkretaus laikotarpio tendencijos, aktualiausios temos ir ryškiausi kūrėjai“, – pasakoja kuratorės.

Paroda veiks iki kovo 3 d.

Pranas Domšaitis. Visada kelyje

„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspozicijąsveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

„6 m³ galerija“ – dėmesys jauniems kūrėjams

KKKC Parodų rūmų centrinio įėjimo vitrinoje, pavadintoje „6 m³ galerija“, pasikeitė ekspoziciją. Iki šiol joje buvo rodomi Anastasijos Leliuk, iš Ukrainos atvykusios ir Lietuvoje laikiną prieglobstį radusios menininkės, darbai.

Nuo birželio 10 d. „6 m³ galerijoje“ eksponuojamas VDA Klaipėdos fakulteto studento Edvino Vygonto paveikslas taip pat buvo sukurtas reaguojant į karą Ukrainoje. Bakalauro baigiamojo darbo paveikslų ciklas „Sužalotas aš. Autoportretai“, susidedantis iš 6 drobių ir videoprojekcijos, – jauno žmogaus refleksija į per vieną dieną pasikeitusį pasaulį. Jis pasakoja apie tai, kaip karo šmėklos iš istorijos vadovėlių persikelia į kasdienybę, sugriaudamos saugaus ir patogaus gyvenimo viziją.

„6 m³ galerija“ veikia 24 valandas per parą.

Paroda „Vaizdas vilioja Vaizdą“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17:30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Broniaus Rudžio paroda „Vaizdas vilioja Vaizdą“. Parodoje pateikiami piešinių ciklai bus eksponuojami kaip atskiri vienetai arba jų instaliacijos. Piešiniai atlikti ant įvairaus dydžio ir struktūros popieriaus, naudojant akrilą, grafito miltelius, tušą ir kitas medžiagas. Pasak dailėtyrininko dr. Vido Poškaus, B. Rudžiui ypatingai „svarbūs visi piešinio aspektai – linija, štrichas, dėmė, skirtingi ir įvairūs šių elementų deriniai“.

Paroda veiks iki kovo 24 d.

Tapybos paroda „Gilūs paviršiai“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17:30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Kontrimienės-Degutis tapybos paroda „Gilūs paviršiai“. Joje bus eksponuojami darbai iš dviejų autorės ciklų „Fata Morgana“ bei „Dulkės ir rūdys“. Pasak vizualiųjų menų kritikės Rosanos Lukauskaitės, ciklas „Dulkės ir rūdys“ „sukurtas naudojant mišrią techniką, akrilą bei aerozolį – gali būti suprantamas, kaip tarpinė erdvė tarp laikinumo bei grožio, įprasminanti tradicinės japonų „Vabi Sabi“ (liet. „kuklus paprastumas“) estetikos principus“. O paveikslų ciklas „Fata Morgana“ – abstrakti, laisva, marinistinio peizažo interpretacija.

Paroda veiks iki kovo 24 d.

Yevhen Titov nuotraukų paroda „NElaimingų naujųjų metų!“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17:30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Yevhen Titov (Євген Тiтов) nuotraukų paroda „NElaimingų Naujųjų metų!“. 2023 ir 2024 m. sandūroje Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo miesto centrą (Ukraina) raketomis. Ši paroda – pastarųjų įvykių liudijimas.

Paroda veiks iki kovo 7 d.

Paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę“

2024 m. vasario 23 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma tarpdisciplininė aštuonių šiuolaikinių Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę / How Did I Get To The Bomb Shelter?“. Parodoje menininkai nagrinėja temas, susijusias su jų asmenine karo patirtimi Rusijos invazijos į Ukrainą metu, taikos ir saugumo ilgesiu, bandymais išgyventi, ateities viltimis. Parodos kuratorė – Yulia Sapiha (Юлії Сапігa). Parodos atidarymo dieną 18.00–18.45 val. Y. Sapiha ves ekskursiją po parodą anglų kalba. Partneriai – Šiaurės šalių namai Reikjavike, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Parodą finansuoja: Šiaurės ministrų taryba.

Paroda veiks iki balandžio 28 d.

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo“

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

Baltija – mūsų namai

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017) retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”

Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Liudos Liaudanskaitės paroda „Suknelė vasarai arba kaip gerai mirti“

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) vasario 15 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaroma dailininkės Liudos Liaudanskaitės personalinė paroda „Suknelė vasarai arba kaip gerai mirti“ (kuratorė Danguolė Ruškienė). Parodos atidarymo metu vyks autorės performansas, kurį ji pakvies ne tik stebėti, bet ir jame dalyvauti. Ekspozicijoje – menininkei būdinga raiška nulietos akvarelės iš serijos „Pievoje“. Dalis šios serijos darbų 2022 metais buvo pristatyti tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“. Visada unikalių formų ir sprendimų ieškančios L. Liaudanskaitės kūriniuose atrodo, kad popieriaus faktūra sukuria savo pasaulį, sui generis, kuris nėra nei faktas, nei fikcija. Neretai liejant akvarelę yra taip susikoncentruojama ties technika, kad estetika tampa svarbesnė už idėjas, bet būtent techninių įgūdžių derinimas su vizija L. Liaudanskaitės darbuose atneša pačius netikėčiausius rezultatus. Jos akvarelės nukelia į beribę ramybės oazę, pažadina veik pirmykštį saugumo ir pilnatvės jausmą, nagrinėja amžiną žmogaus gamtoje temą. Būtent čia karaliauja laisvė ir lygybė.

Paroda veiks iki kovo 23 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

PRAKALBINKIM ŠVENTUOSIUS. Šventųjų vaizdavimo simbolika Bažnyčioje ir liaudies mene

Kovo 1 d., 17 val. kviečiame į įdomų ir įkvepiantį susitikimą „PRAKALBINKIM ŠVENTUOSIUS“, susipažinsime su šventųjų vaizdavimo simbolika bažnyčioje ir liaudies mene. „Prakalbinkime šventuosius” Onos Paulauskienės medinių skulptūrėlių ir Irenos Kvedarienės medžio raižinių parodos Klaipėdos etnokultūros centre.

Paroda veiks iki balandžio 10 d.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Bernardo Aleknavičiaus (1930–2020) paroda „Pro langą“

Gruodžio 21 d. 17.00 val. Nišinėje galerijoje atidaroma Bernardo Aleknavičiaus (1930–2020) paroda „Pro langą“. Fotografijos šiai parodai atrinktos iš kelių tūkstančių negatyvų, saugomų Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvuose. Tai kadrai, užfiksuoti apie 1968–2006 metus pro fotomenininko buto langus, Vytauto gatvėje, Klaipėdoje.

Parodos kuratorė – Danguolė Ruškienė.

Paroda veiks iki kovo 2 d.

Vaclovo Rimkaus (1933–2000) retrospektyvinė paroda „Lyg iš kito pasaulio“

Sausio 10 d., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidarysime klaipėdiečio tautodailininko Vaclovo Rimkaus (1933–2000) retrospektyvinę parodą „Lyg iš kito pasaulio”, skirtą autoriaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Bibliotekoje jau daug metų saugomas šio autoriaus archyvas. Tapybos ir grafikos darbų kolekciją perdavė jo žmona, ilgametė šios bibliotekos darbuotoja Irena Eleonora Rimkienė. Parodos ekspozicija suformuota iš archyvinių kūrinių, dokumentų ir knygų.

Dar ir šiandien klaipėdiečiai prisimena V. Rimkų skubantį siauroms senamiesčio gatvėmis. Pasiramsčiuojantį lazdele, vis su ta pačia pablukusia kepure, pilkšva striuke ir būtinai – etiudine ant peties. Pasak dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, V. Rimkus buvo „lyg įžengęs į kasdienę tuštybių mugę iš kito pasaulio, kitų laikų ir erdvių: iš ten, kur senovinė spinta saugo mielas ir dažnai skaitomas knygas, kur krosnelėje smagiai spragsi malkos, o secesinio stiliaus žibalinė lempa svyra virš nėriniuota staltiese apdengto stalelio, ant kurio netikėto svečio laukia kava šventiniame puodelyje ir namų šeimininko paveikslai“.

Paroda veiks iki kovo 9 d.

Tapybos paroda „Savanos“

Klaipėdoje – saulėtos nuotaikos užtaisas – Verdenės Monikos Valkiūnaitės paroda „Savanos“ Vasario 21 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Baltojoje galerijoje, atidaroma Vilniuje gyvenančios Verdenės Monikos Valkiūnaitės tapybos darbų paroda „Savanos“. Ekspozicijoje – spalvingos, tamsą ryškiu spinduliu skrodžiančios drobės. Autorė į šį optimistišką pasaulį kviečia visus, kurie ilgisi saulės ir šilumos, vaikiškai nekalto ir gal kiek naivoko buvimo. Ekspozicijoje – 30 ciklo „Savanos“ kūrinių, sukurtų per pastaruosius du metus. Šiuos savo kūrinius V. M. Valkiūnaitė jau pristatė Vilniuje ir Tartu (Estija).

Paroda veiks iki balandžio 20 d.

 

Sauliaus Jokužio fotografijų paroda „Jausmų paletė“

2024 m. vasario 14 d., trečiadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22) atidaroma Sauliaus Jokužio fotografijų paroda „Jausmų paletė“. „Visur ir visada ieškokime grožio ir gėrio… NUODĖMĖ pati mus susiras”, – tokiu moto savo kūrybą Naujojoje Klaipėdos galerijoje pristato fotomenininkas Saulius Jokužys. Parodoje „Jausmų paletė“ – plačiabriaunė S. Jokužio fotografijų įvairovė: nuo lietuviško akto tradicijos – moters kūno ir gamtos sintezės – iki drąsių interpretacijų. Vienas ryškiausių Lietuvos fotomenininkų  savitu, netipišku aktams žvilgsniu transformuoja atskiras moters kūno dalis, detales ir visumą į estetiškai abstrahuotas formas. Žiūrovui pateikiamas originalus geometrinių elementų žaidimas, kur dėmesys koncentruojamas į kūno paviršiaus virpesį, metamorfišką plastiką, plokštumos ir linijos sąlytį. Papildomos detalės, naratyviniai pasakojimai tampa tiesiog nereikalingi. Švari ir aiški kompozicija, netikėti rakursai, stipri šviesos srauto ir spalvų sklaida – visa tai išryškina moters kūno grožį ir paslaptingumą…

Parodos lankytojų amžiaus cenzas – N-14.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Paroda „Švyturiai ≠ Laivai“

Vasario 15 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Švyturiai ≠ Laivai“. Joje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Renginyje dalyvaus eksponuojamų kūrinių savininkai ir Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys Petras Bekėža. Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.

Paroda veiks iki kovo 16 d.

Reliktinio miško medžių liekanų paroda „Baltijos jūros lobiai“

Parodoje „Baltijos jūros lobiai“ pristatomi reliktinio miško medžių pavyzdžiai, kuriuos Klaipėdos universiteto povandeninių archeologų komanda iškėlė iš Baltijos jūros dugno. Tai – ant kranto augusių pušų dalys, kurios, kaip  nustatyta tyrimais, po vandeniu išbuvusios nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų.

Mokslininkai jūroje aptiko 6 vietas, kurios leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkstančių metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines. Kylant Baltijos vandens lygiui visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau jūros krantų, atsidūrė po vandeniu. Įvairiapusiai iškeltų radinių tyrimai atskleidė, jog Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės teritorijų gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams.

Paroda veiks iki kovo 1 d.

Vytauto Tomaševičiaus tapybos paroda „Ramybė viesulo aky“

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 18:30 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2/ Aukštoji g. 1, Klaipėda) duris atveria personalinė tapytojo Vytauto Tomaševičiaus paroda „Ramybė viesulo aky“. Spalvingiems, lengva ironija persmelktiems darbams V. Tomaševičius įkvėpimo šį kartą sėmėsi ir iš tarpukario Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus poezijos bei regėjimų, ir iš pastaraisiais metais aplink siaučiančių įvykių viesulų. Geopolitinės aktualijos ir intymusis gyvenimas autoriaus paveiksluose tampa dviem pagrindiniais poliais, aplink kuriuos sukasi šiandienės kasdienybės sūkuriai. Juos menininkas renkasi stebėti iš netikėčiausios ir kartu saugiausios vietos – vadinamosios viesulo akies, kurioje šviečia saulė, tvyro štilis ir ramybė. Šį pasirinkimą jis įgarsina rašytojo Zurabo Džavachišvilio žodžiais: „Būnant tame taške, sunku, beveik neįmanoma patikėti, kad netrukus viskas pasikeis, užslinks naktis, audra, uraganinis vėjas naikins viską tavo kelyje“.

„Tai mano bandymas išlikti savimi, kad ir kas vyktų aplinkui“, – aiškina V. Tomaševičius, kurio darbuose žiūrovas nesunkiai atpažins politikos ir kino pasaulio žvaigždes, savita maniera kuriamus urbanistinius miegamųjų rajonų peizažus ir susitaršiusias neramių minčių raizgalynes.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

Vlado Suncovo kinetinių skulptūrų paroda „Kaip šoka lapai?“

Ar kada atkreipėte dėmesį į krentantį medžio lapą? Kokius piruetus jis suka plaikstomas vėjo gūsio? Kaip grakščiai stiebiasi augalai, norėdami pasižiūrėti į saulės šviesą? Kaip keičiantis sezonams rangosi šakos? Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre laikinai įsikūrė fantastinės botanikos laboratorija, kurioje galėsite ne tik stebėti naujai sukurtų augalų-robotų choreografinius pasirodymus, tačiau ir pasigaminti savo paties išradimą.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Svetlanos Vasičkinos paroda

Nuo vasario 3 d. 13 val., Klaipėdos lėlių teatre veiks Svetlanos Vasičkinos paroda. Svetlana Vasičkina – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, Žaliakalnio gimnazijos jaunimo teatro „Otrada“ režisierė, mokytoja-metodininkė. Svetlanos Vasičkinos asmeninės parodos aktyviai keliauja po pasaulį ir Lietuvą, autorė savo darbus pristatė tarptautinėje parodoje „Teddyfun“ Sankt Peterburge, Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje, 2018 m. Tautinių kultūrų centre buvo eksponuojama paroda „Mes – Lietuvos vaikai“, o 2020 m. – „Carai, karaliai, imperatoriai…“. Parodoje Klaipėdos lėlių teatre lankytojai turės galimybę išvysti jaukiuosius peliukų namelius bei meškučių kolekciją. Parodos atidarymas ir lankymas nemokamas!

Paroda Klaipėdos lėlių teatre veiks iki kovo 31 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Jungtinė paroda „Tarp realybių“

Vasario 1 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) atidaroma dviejų menininkų – tapytojo Ramūno Kraniausko ir jo anūkės, dizainerės Urtės Kraniauskaitės jungtinė paroda „Tarp realybių“. Skirtingomis raiškos priemonėmis abu menininkai kalba apie tą pačią vietą – Kuršių neriją ir pamarį. Tačiau Ramūno Kraniausko tapyboje ši vieta romantiškai mistifikuojama, o Urtės fotokoliažuose trapus Kuršių nerijos peizažas virsta urbanizuoto technokratinio miesto vizija.

Paroda veiks iki vasario 28 d.

Tradicinių japonų medžio raižinių paroda „Kabuki teatro veidai“

Nuo vasario 9 d. meno gerbėjų Klaipėdoje laukia išskirtinė galimybė. Miestiečiai ir miesto svečiai vasario mėnesį turės unikalią galimybę savo akimis išvysti autentiškas XVII-XIX a. japonų meno vertybes, atsivežtas iš Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno ir iš arčiau susipažinti su visą pasaulį stebinančiu japoniškuoju „Kabuki teatru“ bei jo tradicijomis.

Ši unikali paroda sudaryta iš Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno kultūros centro „Židinys“ paveldėtos meno kolekcijos ir brolio Benedikto Sigito Jurčio kolekcinių meninių vertybių.

Paroda veiks iki vasario 29 d.

Kultūros centro „Žvejų rūmai“ Bendruomenės namai

„Vasario 16-osios Akto signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto atradėjas profesorius Liudas Mažylis daug metų kolekcionuoja šio Akto signatarų parašus (autografus) ant dokumentų, knygų ir kt. Pristatydamas parodą iš savo kolekcijos profesorius labai įdomiai pasakoja ne tik autografų suradimo istorijas, bet dar įdomiau pristato Nepriklausomos Lietuvos šviesuolius, pasakoja jų likimus, susiedamas su įvykiais šiandienos pasaulyje.

Informacija tel. +370 600 29008.
Paroda veiks iki vasario 29 d.