„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Richardas Pfeifferis (g. Breslau, dabar – Vroclavas) – apie 1900-uosius klestėjusio jugendo (secesijos) stiliaus ir simbolistinės tapybos atstovas. Jis kūrė freskas ir didelius paveikslų ciklus mitologijos, idealizmo ir krikščioniškojo tikėjimo temomis. Išbandė įvairias sritis – sienų ir molbertinę tapybą, iliustravo žurnalus.
Pfeifferis buvo artimas XX a. pr. reformų judėjimams ir, be kita ko, laikėsi griežto vegetarizmo. Greta meninės veiklos, rašė filosofinius tekstus, parengė kelių didelės apimties sienų tapybos projektų savitas, išsamias ir iš dalies neįprastas ikonografines programas.
Tai ypač pasakytina apie 1925–1926 m. ištapytą Šilutės bažnyčią. 1910–1932 m. Pfeifferis profesoriavo Karaliaučiaus dailės akademijoje. Tarp jo mokinių minimi Alexanderis Kolde, Eduardas Bischofas ir Karlas Eulensteinas.
Didžiuma menininko kūrybinio palikimo buvo sunaikinta per 1943 m. bombardavimą. Išsaugota keletas ankstyvųjų kūrinių ir dalis po 1945 m. sukurtų darbų. Iš sieninės tapybos iki šiol išlikusi tik Šilutės bažnyčios tapyba.
Paroda veiks iki 2026.09.20 d.
Paroda veiks iki 2027.02.28
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia susipažinti su Australijoje kūrusio lietuvių menininko Jurgio Mikševičiaus kūryba. Parodoje pristatoma dailininko dukrų Carolynos Leigh ir Helenos Miksevicius Lietuvai padovanota kolekcija – 68 tapybos ir grafikos darbai bei dalis asmeninio archyvo, atskleidžiantys savitą kūrėjo meninį kelią.
Jurgio Mikševičiaus kūryboje susipina ekspresionizmo, abstrakcijos ir Rytų filosofijos įtakos, o darbuose atsiskleidžia karo patirtys, meilė Australijos gamtai, žmogui ir sakralumo paieškos. Menininko kūriniai saugomi reikšminguose Lietuvos ir Australijos muziejuose bei privačiose kolekcijose.
Paroda veiks iki 2026.10.04
Rugsėjo 4–27 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikia Jelenos Škulis paroda „Laisvės grandinės, ryšių laidai“, kurią kuruoja Joaquin Mora. Menininkė audimą, siuvinėjimą ir rankdarbius perkelia į šiuolaikinio meno lauką, tyrinėdama ryšių, bendruomeniškumo ir laiko temas.
Kūriniuose susipina kasdieniai žodžiai, skirtingos kalbos, asmeninės patirtys ir politinių įvykių atgarsiai. Lėtas, mėnesius ar net metus trunkantis audimo procesas tampa savotiška liudijimo forma, kviečiančia apmąstyti, ką šiandien reiškia išlikti drauge ir kokius ryšius gebame išsaugoti.
Paroda veiks iki 2026.09.27 d.
Rugsėjo 4–27 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikia Lino Kaziulionio paroda „Įrodymai“, kurioje pristatomi skirtingų laikotarpių ir kūrybinių ciklų menininko darbai. Juos jungia domėjimasis žmogaus santykiu su informacija, jos kuriamais pasakojimais ir gebėjimu atskirti tikrovę nuo fikcijos.
Pasitelkdamas ryškią tapybą, simbolizmą, mistiką ir ironiją, Kaziulionis kuria dviprasmiškus vaizdus, kuriuose persipina kasdienybės fragmentai, sąmokslo teorijų motyvai ir fiktyvios istorijos. Paroda kviečia susimąstyti, kaip informacija formuoja mūsų įsitikinimus ir kiek suvokiama realybė priklauso nuo faktų, emocijų bei interpretacijų.
Paroda veiks iki 2026.09.27 d.
Rugsėjo 11 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi pristato parodą „Triukšmo vartai“, jungiančią du Baltijos jūros uostamiesčius – Klaipėdą ir Kotką Suomijoje. Parodos kūriniai eksponuojami KKKC Parodų rūmuose ir Klaipėdos pilies muziejaus bokšte.
Parodoje tyrinėjama, kaip istoriniai lūžiai, praradimai ir miesto pokyčiai formuoja vietos tapatybę bei kolektyvinę atmintį. Kotkoje šias patirtis įkūnija po Žiemos karo prarastos Suomijos įlankos salos, o Klaipėdoje – po Antrojo pasaulinio karo pasikeitusi miesto bendruomenė bei vėlesnė gyventojų ir alternatyvios kultūros kūrėjų emigracija.
Ekspozicijoje susipina prarastų Kotkos salų kraštovaizdžiai, Klaipėdos avangardinės kultūros ir reivo scenos atgarsiai, uosto, sunkiosios pramonės bei statybų garsai. Triukšmas ir tyla čia tampa ne tik miesto kaitos ženklais, bet ir būdu kalbėti apie atmintį, bendruomeniškumą bei naujų patirčių kūrimą nuolat besikeičiančiame mieste.
Paroda veiks iki 2026.11.22 d.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Parodoje pristatomos fotografo nuotraukos iš Arkties ir Antarkties. Susipažinkite su atšiauriausiomis pasaulio vietomis ir pabandykite atsakyti į klausimą: kiek dar turime laiko?
Šaltos, nepažįstamos ir kartu stebinančios savo grožiu bei paslaptingumu – tokios yra Arktis ir Antarktis, du priešingi pasaulio poliai, kuriuose susitinka ekstremalios oro sąlygos ir unikalios gyvybės formos.
Dvi atšiaurios priešybės – Arktis ir Antarktis – mums primena gamtos didybę bei jos išsaugojimo svarbą planetos ekosistemai. Šios unikalios vietos taip pat yra labai pažeidžiamos žmogaus veiklos ir klimato kaitos. Tai kelia grėsmę ne tik šių regionų, bet ir viso pasaulio ekosistemai.
Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta JAV tarpdisciplininės menininkės Madeleine Grace Popkin paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Paroda kviečia pažvelgti į Baltijos jūros gyvūnų pasaulį ir per spalvingas spektrogramas bei garsovaizdžius atskleidžia povandeninės triukšmo taršos poveikį jūrų ekosistemoms, ypatingą dėmesį skiriant nykstančioms paprastosioms jūrų kiaulėms.
Madeleine Grace Popkin savo kūryboje jungia meną ir mokslą, vizualizuodama bioakustinius duomenis bei klimato kaitos temas. Parodoje eksponuojami darbai sukurti remiantis Klaipėdos uosto garsų įrašais, kviečiant lankytojus susimąstyti apie žmogaus veiklos poveikį jūrų gyvybei.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Paroda veiks iki 2026.10.24 d.
Delmonas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kviečiame Jus apsilankyti Delmonų galerijoje ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.
Delmonų galerija atidaryta: II–VI, 11.00–18.00,
Meno kieme (Daržų g. 10)
Stiklo pūtimo technika stiklo dirbiniams gaminti Lyvanuose buvo naudojama nuo XIX a. pabaigos. Latvijos Lyvanų stiklo pūtėjai išmano senąsias stiklo pūtimo tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamas profesines paslaptis kaip dirbti prie karštų stiklo krosnių, kad pagamintų aukščiausios kokybės stiklo dirbinius. Nėra nė vienos šeimos, kuri nebūtų susijusi su Lettglass Lyvanų stiklo fabriku, veikusiu iki 2008 m. Daugelis stiklo pūtėjų dabar dirba kitose srityse ir tik nedaugelis ieško būdų, kaip tęsti šį senovinį amatą, susisiekdami darbą kitose stiklo pūtimo dirbtuvėse Latvijoje ar užsienyje. Nuo stiklo fabriko uždarymo visi Lyvanuose gyveno su viltimi, kad stiklo pūtimo menas vėl atgims ir bus tęsiama tradicija, kuri daugiau nei šimtmetį yra šio miestelio vizitinė kortelė. Aleksandrs Košeļevs iniciatyvos ir entuziazmo dėka Lyvanų miesto taryba šią viltį pavertė realybe – 2016 m. įkūrė Latgalės meno ir amatų centro stiklo pūtimo dirbtuves. Centre saugoma didžiausia pramoninio stiklo kolekcija Baltijos šalyse, apimanti laikotarpį nuo 1887 m. iki 2008 m., įkurtos stiklo pūtimo dirbtuvės, kurių tikslas – išsaugoti stiklo pūtėjo amatą ir unikalias Baltijos šalių stiklo pūtimo tradicijas.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka kviečia susipažinti su naujai atidaryta nuolatine Klaipėdos krašto ekspozicija!
Ekspozicijoje pristatomi bibliotekoje saugomi memelenderių archyvai – AdM draugijos, „Rauteberg“ leidyklos bei kiti unikalūs Klaipėdos krašto gyventojų išsaugoti artefaktai. Tai jautrus pasakojimas apie prievartinį ištrėmimą Antrojo pasaulinio karo metu, pokario bėgimą iš Tėvynės ir išsaugotą kultūrinį paveldą.
Taip pat ekspozicija atskleidžia Mažosios Lietuvos spausdinto žodžio svarbą. Spaudos draudimo laikotarpiu (1863–1904 m.) lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis buvo draudžiama, tačiau Mažojoje Lietuvoje knygos buvo leidžiamos gotišku šriftu. Čia išvysite ir ypatingus leidinius, spausdintus gotišku šriftu lietuvių kalba, tarp jų – net 1775 m. išleistą Mišių knygą.
Paroda veiks iki 2026.10.24 d.
Parodoje pristatomi 11-os Šiaurės ir Baltijos šalių menininkų darbai, atskleidžiantys šiuolaikinės vaikų knygų iliustracijos įvairovę. Žaisminguose ir poetiškuose kūriniuose nagrinėjamos gamtos, tradicijų, tapatybės bei šiuolaikinio vaiko patirtys.
Lankytojai kviečiami pažinti Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Islandijos iliustracijų pasaulį, o devynias parodos iliustracijas ir jų istorijas išsamiau patirti padės specialiai parengtas garsinis gidas. Paroda eksponuojama Baltojoje galerijoje.
Paroda veiks iki 2026.09.30 d.
Rugpjūčio 28 d. 18 val. KADS Baroti galerijoje Klaipėdoje atidaroma Tomo Jasiulio personalinė paroda „Formos tylėjimas“. Menininkas pristato monochrominius reljefus, kviečiančius atsiriboti nuo vizualinio triukšmo ir patirti meną per formą, medžiagą, šviesą bei šešėlį.
Parodoje kūriniai sudaro vientisą architektūrinį ansamblį, kuriame tyrinėjama riba tarp tikrovės ir optinės apgaulės. Keičiantis žiūrėjimo kampui, atsiskleidžia skirtingos kūrinių savybės, todėl lankytojai kviečiami sulėtėti, judėti erdvėje ir atrasti subtilius šviesos bei formos pokyčius. Atidarymo metu parodą pristatys filosofijos profesorius dr. Aldis Gedutis.
Paroda veiks iki 2026.09.22 d.
Profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ pirmą kartą pristatoma jaunosios kartos menininkės, iliustratorės Urtės Kraniauskaitės autorinė paroda „Emocijų slėpiniai ir formos“, kurioje eksponuojamas 2019–2026 m. sukurtas siurrealistinių iliustracijų ciklas.
Paroda atveria vizualų, fikcinį pasakojimą apie žmogaus santykį su savo kūnu – jo pajautimą, priėmimą ir buvimą jame. Tai istorija, ilgą laiką likusi neištarta žodžiais, tačiau radusi savo išraišką vaizduose. Iš pasąmonės srautų gimę kūriniai žiūrovą kviečia į sapnišką, keistą ir daugiasluoksnę tikrovę, kurioje susipina asmeninės patirtys, emocijos ir simboliai.
Autorės kuriamas pasaulis intriguoja ir kartu trikdo, neleisdamas likti vien pasyviu stebėtoju. Intymūs išgyvenimai ir fragmentiškos mintys čia virsta spalvingais vizualiniais pasakojimais, kurių trapumą suvaldo ryškūs kontūrai, preciziška piešinio struktūra ir drąsūs spalvų kontrastai. Kūrinių technika jungia tradiciją ir šiuolaikines raiškos formas – skaitmeninė grafika persipina su kruopščiais piešiniais tušinuku, suteikiančiais darbams grafinio tikslumo ir tekstūrinio gylio.
Paroda veiks iki 2026.08.29 d.
Tęsdamas projektą „Atminties sodas – Wittės vynuogynas”, muziejus šiemet pristato tris pasakojimus, kurie perteikia Klaipėdos krašto, Rytų Prūsijos aktualijas ir platesnę to meto žmonių patirtį. Jų pagrindu tapo dr. Marinos Kulčinskajos ir Adamo Vorbecko dovanoti rinkinių vaizdai.
Pirmasis pasakojimas „Atskrenda „cepelinas”!” skirtas dirižablių epochai. Skrodžiantis dangų milžinas tais laikais buvo tikras technikos stebuklas, leidęs žmonėms pakilti į orą ir pasiekti tolimas vietas – anksčiau tai atrodė neįsivaizduojama. Dirižabliai įkvėpė naujas išradėjų kartas bei atvėrė kelią šiuolaikinei aviacijai. Šioje parodos dalyje lankytojai kviečiami susipažinti su dirižablių kūrimo istorija, pasižvalgyti po vieno iš jų vidų ir įsivaizduoti kelionės privalumus bei patirtis.
Antrasis pasakojimas „Nuo idėjos iki verslo imperijos” skirtas Klaipėdos verslininkų Frydricho Stantieno (Friedrich Stantien) ir Morico Bekerio (Moritz Becker) išskirtinės sėkmės istorijai. 1858 m. Klaipėdoje įkurta įmonė „Stantien & Becker” Kuršių mariose ties Juodkrante pradėjo naują – pramoninės gintaro gavybos – etapą Prūsijoje. Vėliau šis verslas buvo tęsiamas Karaliaučiaus srityje, Palvininkuose. Įmonės veikla padėjo pagrindą Rytų Prūsijos gintaro gavybos pramonei, išpopuliarino gintarą įvairiose pasaulio šalyse ir prisidėjo prie Juodkrantės bei Palvininkų suklestėjimo.
Trečiasis pasakojimas „Bėgančio laiko tėkmė” atskleidžia iš Bavarijos į Klaipėdą atvykusio ir ją pamilusio Adamo Vorbecko gyvenimo akimirkas, autentiškus bei unikalius Klaipėdos miesto ir krašto praeities vaizdinius.
Parodos aprašai ir komentarai pateikiami lietuvių bei anglų kalbomis. Lankymas nemokamas.
Paroda veiks iki 2026.12.01
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais)
Pastaraisiais metais Klaipėdoje buvo vykdoma gana daug didelės apimties archeologinių tyrimų iki šiol mažai tirtose miesto vietose. 2020–2024 m., remiantis leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ paskelbtais duomenimis, ištirti 198 objektai. 158 objektai buvo mažai informatyvūs, o 40 – informatyvūs. Daugiausia objektų buvo ištirta 2022 m. – 47, mažiausiai 2021 m. – 28 objektai. Per šį laikotarpį vien 17-os tirtų objektų Klaipėdos mieste ir rajone bendras tyrimų plotas sudarė 24 027,4 m². Tyrimų metu rasta per 18 870 radinių, kurie perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Ką pavyko aptikti, su kokiais iššūkiais susiduria archeologai? Į šiuos visuomenei rūpimus klausimus padės atsakyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos-restauravimo skyriaus parengta paroda „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais). Parodoje bus eksponuojami įdomūs archeologiniai artefaktai, kuriuos parodai konservavo MLIM restauratorės Jolanta Mažeikaitė, Liolė Rutkaitienė, Asta Mišeikytė ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno archeologinių radinių restauratoriai Vytautė Lukšėnienė, Sandra Garšvienė, Milda Mikalauskienė, Arūnas Puškorius.
Parodoje norima supažindinti su reikšmingiausiais tirtais objektais: Kukuliškių piliakalniu su gyvenviete (archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė), Aukštkiemių kapinynu (archeologai Vincentas Gubinas, Linas Tamulynas, Rytis Šiaulinskas), Sendvario ir Joniškės dvarais (archeologai Darius Balsas, Rokas Kraniauskas, Marius Petkus), sklypais Naujoji Uosto g. 3 (Memelio miestas) ir Gluosnių g. 1, 11 (Pelenynas) (archeologė Alma Lekniutė), Atgimimo aikšte (Marius Petkus, Darius Balsas, Rokas Kraniauskas, Donatas Zubrickas), Šv. Jono bažnyčios teritorija (archeologė dr. Raimonda Nabažaitė) ir kt.
Parodoje lankytojai pamatys Dauguliuose rastą unikalų XIV a. sidabro lydinių lobį, kurį ištyrė Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatas Eduardas Remecas. Apie šio lobio radimo aplinkybes ir panašių artefaktų patekimo į muziejus kelią papasakos Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Parodos pristatymo renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkės: dr. Miglė Urbonaitė-Ubė atskleis intriguojančias bronzos amžiaus Kukuliškių piliakalnio su gyvenviete paslaptis; dr. Raimonda Nabažaitė papasakos apie įdomų radinį, aptiktą 2022 m. tiriant Šv. Jono bažnyčios teritoriją, – XVI a. medinį šulinį, kurį, sumontuotą ir konservuotą, lankytojai galės pamatyti muziejuje.
Paroda veiks iki 2026.10.31 d.
Lauko paroda „Erdvinis remiksas // Skulptūrų parko istorija“ eksponuojama Skulptūrų parke.
Paroda skirta Smiltynės granito kalimo simpoziumų (1977–1991 m.) istorijai. Eksponuojamos Vytauto Karaciejaus (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvas), Petro Šmito, Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) fotografijos, nuotraukos iš asmeninių skulptorių archyvų.
Parodos konstrukcinį dizainą sukūrė Algirdas Stonis. Jo įkvėpimo šaltinis buvo senosios informacinės skulptūrų lentelės, kurios, tvarkant parką, buvo pakeistos naujomis. Informacinės lentelės panaudotos ir atskiram erdviniam objektui sukurti.
Šia paroda muziejus primena, kad 2027 m. sukaks 50 metų, kai buvo pradėtas kurti ilgametis meninis reiškinys – Skulptūrų parkas.
Penkiolika vasarų po kelis mėnesius Smiltynėje kaukšėjo plaktukai, burzgė kompresoriai, tratėjo perforatoriai. Čia dirbdavo būrys profesionalų, suvažiavusių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, paskutiniuose simpoziumuose – Vengrijos, Liuksemburgo, Švedijos, Prancūzijos ir net tolimosios Meksikos. Iš viso simpoziumuose dalyvavo 69 skulptoriai profesionalai, iš jų – 9 moterys skulptorės. 1990–1991 m. simpoziumų darbai papuošė Danės krantinę.
Paroda veiks iki 2026.12.31
Nuo liepos 15 d. Kalvystės muziejuje (Šaltkalvių g. 2, Klaipėda) atveria duris kultūriniam dialogui. Lankytojams pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus OFM kolekcijos, saugomos Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galerijoje „Gallery 1252“.
Ekspozicija atveria ne tik dialogą tarp skirtingų kultūrų, bet ir tarp skirtingų medžiagų – medžio ir metalo, dviejų amatų tradicijų, kurias vienija žmogaus kūryba, tikėjimas bei simbolių kalba.
Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginės iš medžio išskobtos kaukės buvo naudojamos svarbiais bendruomeninio gyvenimo momentais, kai reikdavo sukurti ryšį su dvasiniu pasauliu: iniciacijos apeigose, derliaus šventėse, protėvių pagerbimo ir bendruomenės susitaikinimo ritualuose.
Šios parodos pagrindą sudaro kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus (1914–2003) surinkta kolekcija. Poetas, kultūros veikėjas, ilgametis žurnalo „Aidai“ redaktorius ir meno puoselėtojas visą gyvenimą tikėjo, kad menas padeda pažinti žmogų ir kuria tiltus tarp skirtingų tautų.
Paroda veiks iki 2026.09.19 d.
Leonas Balkas vėl atrastas fotografijos paveldo tyrinėtojo brito Richardo Schofieldo („Camera Obscura“) pastangomis, jis surado ir Leono Balko anūkus Martiną Balką ir Carolyn Ferguson. Daug prisidėjo Ruth ir Michael Leiserowitzai („Žydai Rytų Prūsijoje“), daug metų kaupę nuotraukas, kuriose užfiksuotas žydų gyvenimas ir išsamiai tyrinėję jų kontekstus. Tai pirmoji personalinė paroda, kurioje pristatomi Leono Balko darbai, sukurti 1925–1939 metais. Anūkai ir proanūkiai iš Jungtinės Karalystės patvirtino, kad dalyvaus šios parodos atidaryme.
Daugiau apie fotografą: https://www.leonbalk.lt/
Paroda veiks iki 2026.10.10 d.
Savo kūrybos lobyną Vytautas Kaunas meno galerijoje JUSIONIS atveria pirmą kartą. Parodoje, kurioje ekspresyvi tapybos maniera ir spalva tampa pagrindine emocinės išraiškos priemone, dominuoja moterų figūros. Figūratyvumas čia dera su abstrakcijos elementais – žmogaus kūnas nėra idealizuojamas, bet tampa jausmų, judesio ir vidinio pasaulio metafora. Kūriniai kalba apie žmogaus pažeidžiamumą, vidinę laisvę ir nuolatinį emocijų virsmą, o spontaniškas potėpis suteikia jiems autentiškumo ir gyvos kūrybinės energijos.
„Viena iš mano kūrybos temų – figūrinė tapyba. Tapant moterį man svarbu ne vien figūros grožis, bet ir žmogaus santykis su aplinka: su gamta, mėnuliu, saule, kosmosu. Man rūpi pirmiausia žmogaus charakteris, emocijos, tai, ko žodžiais neįmanoma išsakyti. Grožis ir švelnumas nugali viską. Noriu pakviesti žiūrovą mąstyti ir grožėtis, patirti gyvenimo ir atsivėrimo buvimui malonumą. Gamtos akivaizdoje, mėnulio šviesoje, dangaus fone moterys apnuogina veikiau sielą, nusimetusios laikiną kiautą, dengiantį amžinybės paslaptį, kurią atradus nebaisi kūniška mirtis. Svarbus tik tos absoliučios pilnatvės mirksnis, harmonija su savimi ir pasauliu, akimirkoje išgyventa amžinybė…“ – savo kūrybą apibūdina parodos autorius.
Paroda veiks iki 2026.09.10 d.
Rugsėjo 10 d. 17.30 val. meno galerijoje JUSIONIS Klaipėdoje atidaroma Gražinos Janinos Vitartaitės tapybos paroda „Atviras peizažas“. Vienos žymiausių Lietuvos peizažo meistrių kūryboje vyrauja Kuršių nerijos vaizdai, kuriuose atsiskleidžia gamtos harmonija, nuotaikų kaita ir erdvės pojūtis.
Savitu tapybos braižu menininkė gamtą perteikia ne tik kaip regimą vaizdą, bet ir kaip išgyvenimą. Fragmentiški potėpiai, sodrūs spalvų sluoksniai ir laisvos linijos kuria gyvus, šviesos bei judėjimo kupinus peizažus, kviečiančius atrasti savitą santykį su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu.
Paroda veiks iki 2026.10.19 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje 2026 m. rugpjūčio 20 d. 17.30 val. atidaroma architekto Zigmo Bernardo Rutkausko retrospektyvinė paroda „ARCHITEKTŪRA NEGALI GYVUOTI BE MENO“. Parodos organizatoriai kviečia visuomenę iš arti susipažinti su kūrėjo palikimu, suformavusiu uostamiesčio veidą.
Z. B. Rutkausko vardas daugeliui klaipėdiečių tapo uostamiesčio architektūrinio identiteto, jaukių interjerų ir gyvų viešųjų erdvių sinonimu. Architektas savo veikloje visada ieškojo gilaus, organiško ryšio tarp statinio tektonikos ir grynojo meno. Jo filosofijoje architektūra negalėjo egzistuoti izoliuota nuo dailės, todėl gobelenai, monumentalios freskos, sgrafitai, vitražai ir skulptūrinės kompozicijos tapo integralia jo kurtų interjerų kalba.
Ekspozicijoje lankytojai išvys ne tik racionalius architektūros bei interjero dizaino projektus, bet ir jautriąją kūrėjo pusę. Parodoje bus pristatomos architekto akvarelės – takus, jautrus žanras, kuriuo jis susižavėjo dar studijų metais ir kuriam liko ištikimas visą gyvenimą.
Paroda veiks iki 2026.09.05 d.
2026 m. rugpjūčio 14 d.–rugsėjo 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje (Šlaito g. 10A) eksponuojama tapybos darbų paroda „SURINKTI TYLĄ“, kurioje savo tapybą pristato keturi Kauno menininkai: Aušra Andziulytė, Antanas Andziulis, Laima Drazdauskaitė, Gintaras Kušlys.
„Kultūros fabriko“ antrame aukšte šiuo metu eksponuojama tarptautinio tapybos plenero „Žydėjimas“ darbai.
Paroda žymi jau šeštąjį Kintai Arts Residency vykusio tarptautinio tapybos plenero pabaigą. Jo metu menininkai, tapydami iš natūros, keliavo po Pamario kraštą ir savo įspūdžius perkėlė į drobes.
Parodoje eksponuojami: Bangučio Prapuolenio, Leonoros Yakymashchenko, Alvydo Stausko, Oksanos Popinovo, Daniel Gromackio, Arvydo Kašausko ir Elmars Orninš kūriniai.
Kviečiame užsukti į „Kultūros fabriką“ ir susipažinti su „Žydėjimu“!
Paroda eksponuojama antrajame „Kultūros fabriko“ aukšte.
Lankymo laikas – darbo dienomis nuo 8:30 iki 17 val. ir renginių metu.
Parodos kuratorius – dailininkas Valentinas Varnas
Kintai Arts veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki 2026.10.15 d.
Nuo rugpjūčio 6 dienos AP galerija Klaipėdoje, įsikūrusi „Memelio mieste“, kviečia į menininkės Ugnės Mitigailaitės tapybos parodą „Aukštyn kojom“. Joje pristatomi naujausi autorės darbai toliau plėtoja sapnų, atminties ir pasikartojančių vaizdinių motyvus, tačiau ši paroda ir jos pavadinimas pasiūlo kitą perspektyvą į aplinką. „Aukštyn kojom“ nurodo ne tiek apverstą pasaulį, kiek pakitusį žvilgsnį – akimirką, kai įprasta tikrovė ima atrodyti kiek svetima, žaisminga ir ne iki galo paaiškinama.
Paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio 30 d.
Parodos tikslas – pristatyti dėstytojus kaip aktyvius kūrėjus, kurių profesinė praktika neatsiejama nuo pedagoginės veiklos. Kasdien auditorijose žiniomis besidalijantys menininkai ir dizaineriai pirmiausia yra savo sričių profesionalai – kuriantys, eksperimentuojantys, dalyvaujantys parodose ir konkursuose, formuojantys šiuolaikinio meno bei dizaino lauką Lietuvoje ir už jos ribų. Būtent ši nuolatinė kūrybinė praktika tampa svarbia studijų kokybės dalimi, suteikianti galimybę studentams tiesiogiai perimti žinias iš aktyviai kuriančių profesionalų.
Ekspozicijoje – įvairių disciplinų kūrėjų darbai. Kiekvienas autorius pristato savitą kūrybinę kalbą, o visi drauge formuoja įvairialypį šiuolaikinės kūrybos vaizdą – nuo konceptualių meninių tyrimų iki vizualinės komunikacijos, fotografijos ir dizaino sprendimų. Pasak parodos kuratoriaus, VDA Klaipėdos fakulteto dekano doc. Martyno Lapo, tokios parodos svarbios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesniam kultūriniam miesto gyvenimui. Jos leidžia pažinti dėstytojus ne vien kaip pedagogus, bet ir kaip profesionalius kūrėjus, kurių darbai prisideda prie šiuolaikinių meno ir dizaino procesų vystymo. Tai ir galimybė studentams geriau pažinti savo dėstytojus, sužinoti, kad juos ugdo aktyviai kuriantys menininkai, nuolat dalyvaujantys kūrybiniuose procesuose.
Paroda veiks iki 2026 m. spalio 17 d.
