LNDM Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ kviečia lankytojus, įskaitant regėjimo sutrikimų turinčius žmones, pažinti gamtos motyvais įkvėptą šiuolaikinių menininkų kūrybą. Parodoje dalyvaujantys 14 menininkų, įskaitant Vitalijų Červiakovą, Mariją Marcelionytę-Paliukę ir Varvarą Spilt, nagrinėja gamtos ir žmogaus ryšį per augalų formas, spalvas ir struktūras. Paroda siūlo daugiaprasmę patirtį – nuo garso takelių iki lietimui pritaikytų objektų, siekiant sukurti įtraukų meninį dialogą.
Paroda veiks iki 2025.03.02
„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
LNDM Prano Domšaičio galerija pristato išskirtinę parodą „Priartintas peizažas“, kurioje eksponuojami XVI–XIX a. Vakarų Europos grafikos šedevrai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Paroda kviečia pažinti gamtos vaizdų estetiką ir grafikos technikas, atskleidžiančias peizažo meninės reprezentacijos raidą nuo simbolinių motyvų iki įsivaizduotų kraštovaizdžių vizijų.
Parodoje pristatomi Canaletto, Giovanni Battistos Piranesio ir kitų garsiausių Europos meistrų darbai, suskirstyti į keturias temas: simbolinis, gamtos, urbanistinis ir ilgesio peizažas. Kūrinius vienija unikalus požiūris į peizažą kaip kultūrinį reiškinį, perteikiantį gamtos grožį ir jos santykį su žmogumi.
Paroda veiks iki 2025.04. 13 d.
Kazės Zimblytės paroda „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ atskleidžia savitą avangardinės tapybos kalbą, transformuojančią filosofines gyvenimo trapumo idėjas į unikalią plastinę raišką. Jos kūryboje dominuoja minimalistinės monochrominės spalvos, efemeriški koliažai ir asambliažai, kuriuose dera tapybos ir tekstilės elementai. Menininkė eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis, perteikdama dvasinį vienišumą ir gamtos grožį. Nors sovietmečiu jos kūryba viešose erdvėse buvo ribojama, ji eksponavo darbus privačiose erdvėse ir pelnė pripažinimą atgavus nepriklausomybę. Zimblytė išsiskyrė ir avangardiniais performansais, įtvirtindama savo vietą Lietuvos meno istorijoje.
Paroda veiks iki 2025.03.30 d.
Gruodžio 20 d. 17:30 val. KKKC Parodų rūmuose bus atidaryta Liudviko Natalevičiaus, vieno talentingiausių Klaipėdos menininkų, tapybos paroda „Tylėjimai“, skirta kūrėjo 70 metų jubiliejui paminėti. Parodoje eksponuojami tik nauji, niekada anksčiau nerodyti kūriniai, kuriuose atsispindi menininko pamėgtas koloritas – raudona, pilkšva, smaragdo žalia, ryškiai geltona ir juodos giluma.
Natalevičiaus kūrybai būdinga religijos ir gyvenimo aistros dermė, subtilus spalvų žaismas ir ekspresyvūs gestai. Drobių motyvuose dažnai pasikartoja Nukryžiuotasis, Pieta ir Apraudojimo scenos. Pasak menotyrininko I. Kazakevičiaus, L. Natalevičiaus stilistikoje dera misticizmas, aistra ir formos elegancija.
Paroda veiks iki 2025.01.19 d.
Gruodžio 20 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaroma jungtinė menininkų paroda „⦋S⦌MĖLY“. Parodoje nagrinėjami gamtos, meno ir mokslo ryšiai, aplinkos pokyčiai bei tvarumo temos. Kūriniai jungia simbolinius gamtos objektus – gintarą, smėlį, smilgas, jūrinius dumblius – ir kviečia naujai pažvelgti į klimato kaitos ir kultūros klausimus.
Dalyvauja menininkai: Simona Agota Martinkus, Arūnė Baronaitė, Vytautas Juozėnas, Linas Kutavičius. Parodoje pristatomos instaliacijos, jungiančios meną, mokslą ir interaktyvią edukaciją.
Paroda veiks iki 2025 m. 01. 19 d.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Sausio 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma Urtės Jasenkos personalinė paroda „Atmintis“. Ekspozicijoje – vizualiniai ir verbaliniai kūrybiniai sprendimai atminties tema. Šalia grafikos darbų autorė pateiks savo garso dienoraštį su piešinių animacija (animavo Vykintas Labanauskas). Parodoje atsiras ir autorės rašyti tekstai, ekspromtu nupieštas piešinys ekspozicinėje erdvėje. Jaunos autorės paroda skirta pagerbti žuvusius ir visus drąsiai kovojančius ukrainiečius, jų karius, moteris ir vaikus. Tai – jautrūs, viltingi paminklai, skirti Ukrainai palaikyti po 2022 metų prasidėjusios brutalios Rusijos invazijos į taikią šalį. Subtiliuose grafikos kūriniuose – reakcija į iki šių dienų vykstantį smurtą prieš visą ukrainiečių tautą.
Dalis Urtės Jasenkos ciklo „Atmintis“ kūrinių beveik metus laiko (2023-2024) buvo eksponuoti Klaipėdos skulptūrų parke. Ankstesnė ekspozicija, kaip ir naujoji paroda skirta palaikyti Ukrainai. Klaipėdos skulptūrų parkas tai – buvusios senosios miesto kapinės, kurias sovietai sulyginto su žeme. Septynios stiklo plokštės su U. Jasenkos piešiniais puikiai įsikomponavo šalia išlikusių paminklų, taip papildydamos parką šiandien gyvenančių žmonių mintimis, jausmais ir lūkesčiais dėl ateities.
Paroda veiks iki 2025 m. kovo 8 d.
Sausio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Baltojoje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma Lietuvos dailininkės Laimos Gedvilaitės-Sakalauskienės personalinė paroda „Sienos“ (kuratorė Kristina Jokubavičienė). Parodoje autorė pristato mišria technika sukurtus naujausius savo kūrinius. Autorė ir šioje parodoje nenutolsta nuo nuolatinių savo temų – laiko, dabarties sąsajų su praeitimi ir žmogaus laikinumo. Tačiau, šįkart žiūrovą ji nustebins subtilia raiška sukurtus egzistencinius motyvus sujungdama su šiandieninio gyvenimo aktualijomis, į savo kūrinius integruodama grafičių stilistikos ir gatvės meno elementus.
„Grafikės Laimos Gedvilaitės-Sakalauskienės kūrybinis kelias prasidėjo prieš pusę amžiaus. Menininkė atstovauja dailininkų kartą, kuri praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį klojo Klaipėdos šiuolaikinės dailės pagrindus. Nuolatinis poreikis eksperimentuoti, meistriškumo siekis visada skatino grafikę gilintis į ne tik įprastas oforto, akvatintos, sausosios adatos, bet ir į mišrias bei autorines technikas, o juodai baltos grafikos raiška vedė prie spalvingumo, padėjo atrasti akvarelę.
Paroda veiks iki 2025 m. kovo 15 d.
2024 m. gruodžio 13 d., 18 val., KADS Baroti galerijoje vyks paskutinė metų paroda iš ciklo „Meno tiltai III“. Parodoje „Jaunatis“ bus pristatyti jaunųjų Klaipėdos menininkų darbai: Pijaus Čeikausko Pidžino grafitis „Reel Bus“, Andriaus Tarasevičiaus psichodelinio siurrealizmo tapyba, Algirdo Stonio modernios metalo plastikos kūriniai, Urtės Jasenka ekspresyvūs aliejinės pastelės piešiniai ir Motiejaus Stonkaus konstrukcinė skulptūra. Šis renginys ne tik užbaigs galerijos metų programą, bet ir kvies prasmingai palydėti 2024-uosius su meno ir bendrystės dvasia.
Paroda veiks iki 2025.01.15 d.
2025 metų sausio 17 d. 17.30 val. galerijoje „Lyceum” (Danės g. 9, Klaipėda) bus atidaroma jaunosios kartos menininkės Gerdos Grigaliūnaitės (g. 1995) personalinė kūrybos paroda „Senovės Graikijos mitai pro rožinius akinius”. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Parodoje žiūrovas turės galimybę išvysti pastaraisiais metais sukurtą tapybos ir tekstilės darbų seriją, kurioje menininkė G. Grigaliūnaitė tyrinėja senovės Graikijos mitus ir žiaurias ar neteisingas to laikmečio bausmes.
Autorė pasitelkia tris skirtingas kūrybines medijas (akrilinę tapybą, tekstilės objektus bei klasikines graikiškas vazas) ir tokiu būdu prikelia amžinybėn nugulusias istorijas bei įpina jas į šiuolaikinį kontekstą, mezga dialogą tarp praeities ir dabarties.
Tapybos ir tekstilės darbuose vaizduodama griežtas bausmes išgyvenančias mitologines figūras, menininkė G. Grigaliūnaitė atsiskleidžia kaip puiki pasakotoja ir interpretatorė, sujungianti istorinių pasakojimų elementus su šiuolaikinio pasaulio kontekstu.
Paroda veiks iki sausio 31 d.
Lapkričio 30 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Išaukštintas dainuojantis žmogus“, skirta Lietuvos Dainų šventės 100-mečiui ir Tilžės akto paminėjimui. Parodoje eksponuojami tautiniai kostiumai, juostos, archyvinės nuotraukos, istorinės knygos ir gaidos, įskaitant retus artefaktus iš Martyno Jankaus muziejaus bei Vydūno bendražygės Martos Raišukytės austas juostas. Pristatomi leidiniai iš Klaipėdos universiteto bibliotekos ir dainos „Kur giria žaliuoja“ istorija. Renginyje dalyvaus Mažosios Lietuvos autochtonės Evelyn Jovanovic ir Ieva Biržienė bei prof. dr. Daiva Kšanienė su pranešimu apie chorinę kultūrą. Renginys nemokamas.
Paroda veiks iki 2025.01.18 d.
Nuo 2024 m. gruodžio 19 d. Naujoji Klaipėdos galerija keičia pavadinimą ir tampa meno galerija JUSIONIS… Ta proga rengiame parodą, kurioje pirmą kartą kartu bus pristatyti šešių garsios Lietuvoje Jusionių dinastijos dailininkų: Stasio Jusionio, Aldonos Ličkutės-Jusionienės, Algimanto Jusionio, Vidmanto Jusionio, Rūtos Jusionytės ir Lino Jusionio kūrybos darbai. Keisdama pavadinimą galerija nekeičia veiklos krypties – joje ir toliau bus pristatoma Lietuvos bei užsienio dailininkų kūryba.
STASYS JUSIONIS (1927–2022) – tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys, 1953–1989 m. dirbo vaikų žurnalo „Genys“ meno ir vyr. redaktoriumi.Jusionis buvo ryškaus kolorito meistras. Jo paveiksluose dėmesys sutelkiamas į tapybos ekspresyvumą ir dekoratyvumą. Tapė portretus, natiurmortus, bet geriausiai žinomas kaip peizažo virtuozas. S. Jusionio peizažuose motyvas, jausmai, spontaniška tapymo maniera, ryškūs spalviniai akcentai sudaro nedalomą jo kūrybos visumą.
Paroda veiks iki 2025.01.30
d.
Klaipėdos technologijų mokymo centro mokinių akvarelių ir skaitmeninių koliažų paroda „Atvaizdo interpretacijos“ iki 2025 m. sausio 15 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49). Mokytojas Tadas Dromantas.
Paroda veiks iki 2025.01.15 d.
Nuo 2025 m. sausio 2 d. iki sausio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) eksponuojama Vytauto Sajausko personalinės tapybos darbų paroda „Šventovių sergėtojai“. Šiuo metu V. Sajauskas mokytojauja Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje – tapybos mokytojas ir Prano Mašioto progimnazijoje – tikybos mokytojas. Jis tapyboje seka lietuvių ekspresionistine, simbolistine kūryba.
Parodoje „Šventovių sergėtojai“ menininkas plėtoja mitologijos temą. Kiekviena pilis, šventovė ar rūmai nuo neatmenamų laikų turėjo savo sergėtojus. Vieni buvo taikūs ir perspėdavo apie gresiančias nelaimes, kiti ne taip gerai nusiteikę. V. Sajausko nutapyti šventovių sergėtojai – taikūs. Iš paveikslų mums šypsosi Elbingo šuo, gracingai nugaras išrietę drakonai ir liūtai ir dar nežinia kokie paslaptingi gyviai.
Paroda veiks iki sausio 24 d.
Jauna, kūrybinga tapytoja AGNĖ ČEPULYTĖ kviečia į savo antrąją personalinę parodą „Žiemos kerai“, kuri 2025 m. sausio 6–31 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60). Parodos atidarymas jau sausio 8 d. 17.30 val.
Čepulytė pristato savo naujausius darbus, įkvėptus žiemos grožio ir magijos. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre ji dirba tapybos mokytoja, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pleneruose, jungtinėse dailininkų parodose. Tapyba ir rankdarbiai – jos pašaukimas.
Tapytoja naudodama akrilą ir aliejinius dažus pasitelkia žiemos simbolius – nuo lengvų snaigių iki užšalusių upių paviršių, nuo šviesos žaismo ant sniego iki naktinės tylos grožio. Kiekvienas kūrinys yra tarsi šaltas kvėpavimas, tačiau tuo pačiu – ir šiluma, kurią skleidžia šviesa, paslėpta už žiemos šalčio.
Paroda veiks iki sausio 31 d.
2025 m. sausio 16 d. 12.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius (J. Janonio g. 9) kviečia į paskaitą „Krikščioniškosios ikonografijos kilmė” ir parodos „Šventovių sergėtojai“ pristatymą. Lektorius ir parodos autorius dailininkas Vytautas Sajauskas.
Paroda veiks iki sausio 24 d.
2025 m. sausio 17 d. 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno Atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) vyks aštuonių fotomenininkų, Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos absolventų: Lino Andriekaus, Audronės Armonavičienės, Jurgitos Imbrazienės, Dovilės Juknaitės, Gabrielės Klimavičiūtės, Ailando Legačinsko, Agnės Matiušaitės, Audronės Streikutės – Ketlėrienės parodos „Fortai: spalvų invazija“ atidarymas.
Paroda veiks iki kovo 14 d.
