„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Paroda kviečia pažvelgti į kraštovaizdį kaip į daugiasluoksnę erdvę, kurioje susilieja tikrovė ir vaizduotė, gamta ir kultūra, istorija ir dabartis. Čia kraštovaizdis tampa ne tik regimuoju peizažu, bet ir mentalinių bei emocinių patirčių scena, kurioje išryškėja visuomenės transformacijos, atminties slinktys ir žmogaus santykis su aplinka.
Fotografai tyrinėja simbolines vietų prasmes, fiksuoja antropoceno ženklus ir permąsto žmogaus vaidmenį pasaulyje. Kraštovaizdis fotografijose tarsi miražas – nuolat kintantis, susipinantis su kolektyvine ir individualia vaizduote.
Paroda vyks iki 2025.03.01
Nuo š. m. lapkričio 14 d. iki kitų metų sausio 4 d. Klaipėdoje vyks Knygos meno festivalis, organizuojamas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC), partneris – Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka (KMSVB), kurio pagrindine ašimi tampa knygos meno paroda, pavadinimu „Link“.
Jos dėmesys šiemet krypsta į knygos iliustracijos temą, keliančią klausimus (nebūtinai padedančią rasti atsakymus) apie tai, kokia gali būti iliustracija; kur yra riba tarp vaikiškos iliustracijos ir iliustracijos suaugusiems; o jei iliustracija nieko savaime nevaizduoja (?), ar ji vis dar iliustracija, ir koks jos vaidmuo šiandien, kai ribos tarp meninių disciplinų – menamos, o vizualinės išraiškos priemonės ir jų jungtys – beribės.
Parodoje pristatomos knygų iliustracijos, sukurtos tapybos, tekstilės, grafikos, fotografijos, kino bei eksperimentinės tipografikos technikomis. Tai iliustracija kaip pasaka, skirta ir vaikams, ir suaugusiems, kaip laiko liudijimas, kaip konceptuali fotografija, kaip kinematografija, kaip komunikacijos kanalas, kaip meninio tyrimo laukas ir procesas, kaip eksperimentas, kaip istorinis pasakojimas, kaip siužetas ir kaip tai, ką Jūsų vaizduotė sugeba aprėpti.
Paroda veiks iki 2026.01.04
Š. m. lapkričio 14 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma Klaipėdos legendos – menininko Edvardo Malinausko (g. 1937) paroda „O, jūra, motule“. Ši paroda – tai pagarbos išraiška Klaipėdos menininkui, Klaipėdos miesto garbės piliečiui, Klaipėdos miesto kultūros magistrui, tapytojui-marinistui Edvardui Malinauskui.
Tai legendinė asmenybė, kurio darbai ir kūriniai yra įrašyti Klaipėdos atmintyje, vizualiuose miesto prisiminimuose. Autoriaus 88 metai – du amžinybės, begalybės ir cikliškumo simboliai, išsilieję kaip jūra ir banguojantys. Nekasdienė Edvardo Malinausko paroda „O, jūra, motule“ kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius patirti menininko jūrą ir iš naujo pažinti jį kaip ypatingą asmenybę, paliekančią ryškų pėdsaką mieste.
Paroda veiks iki 2026.01.04
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Miglės Križinauskaitės paroda „tarp-būviai“ tyrinėja kūno, vietos ir atminties sąveiką – tarp žvilgsnio, buvimo ir judėjimo. Skaidrių fotografijos darbai bei Super 8 mm kino juostos fragmentai tampa vizualiniais kelionių užrašais, atspindinčiais laikinumą, praeinančias vietas ir neišsipildžiusį troškimą įsišaknyti.
Menininkė kviečia sustoti tarp blyksnio ir žingsnio – ten, kur erdvė virsta permatoma, laikas išslysta, o žiūrėjimas tampa ne savinimosi, o buvimo veiksniu.
Paroda vyks iki 2025.11.22
Kūriniuose atsiveria intymūs išgyvenimai, susiję su sveikata, trapumu ir vidine stiprybe. Paroda kviečia į tylų, bet svarbų dialogą apie tai, kas dažnai nutylima, tačiau liečia daugelį.
Paroda vyks iki 2025.11.22
Delmonas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kviečiame Jus apsilankyti Delmonų galerijoje ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.
Delmonų galerija atidaryta: II–VI, 11.00–18.00,
Meno kieme (Daržų g. 10)
Parodoje pristatoma turtinga latviškų pirštinių ir tautinių kostiumų tradicija. Iš kartos į kartą perduoti raštai, spalvos ir simboliai liudija senąsias šventines bei kasdienes praktikas, vestuvių papročius ir regioninius skirtumus. Šimtmečius gyvuojantis mezgimo menas ir tautiniai drabužiai atskleidžia Latvijos kultūros paveldą, meistrystę ir tautinę tapatybę, kuri tebėra gyva ir šiandien.
Spalio 1 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Atsisveikinimai ir sugrįžimai“. Ji pasakoja apie Klaipėdos krašto gyventojų netektis, priverstinę evakuaciją ir ilgesį Tėvynei, pristato išsaugotą istorinį paveldą – AdM archyvą, fotografijas, dokumentus, asmeninius daiktus ir vertingus meno kūrinius.
Parodoje ypatingas dėmesys skiriamas sugrįžusiems istorinės atminties simboliams ir daiktams, kurie išsaugoti nepaisant karo bei emigracijos iššūkių.
Paroda veiks iki 2025.12.31
Parodoje „Doooooris muziejus“ – archyviniai grupės „Doooooris“ (1989–1995 m.) kūriniai, parodų plakatai, dokumentinės jų nuotraukos, straipsniai, artefaktai, vaizdo įrašai, kt. Parodos kuratoriai eksponuoja svarbiausią „Doooooris“ veiklos medžiagą ir pateikia ją atsitiktine tvarka. Tokiu būdu siekdami išlaikyti laisvą, žaidybinį menininkų grupės stilių ir palikdami pačiam žiūrovui susidėlioti anuometinius kontekstus.
Kai ateina Doooooris, atneša oro. Apie palaidas mintis ir laisvą kūrybą, atsirišimą ir neprisirišimą, kaltės neprisiėmimą ir neatgailavimą. Kai viskas įmanoma, kas neįmanoma. Apie tai, kas nepasakyta, nepadaryta, nepagalvota, nepagimdyta, nesuvystyta ir… niekada nebus.
Paroda veiks iki 2025.12.06
Paroda „Berniukai, prisivalgę vynuogių sriubos“ sujungia praeitį ir dabartį – čia eksponuojami grupės „Doooooris“ archyviniai darbai iš 1989–1995 m. laikotarpio bei nauji, specialiai šiai parodai sukurti kūriniai. Menininkai grįžta prie savo kūrybinių ištakų, permąstydami laiką, pasikeitusias aplinkybes ir asmeninį santykį su menu.
Parodos centre – Arvydo Karvelio sukurta instaliacija su kėdėmis visiems grupės nariams, įskaitant ir žuvusį kolegą Raimundą Urboną. Paroda tampa ne tik kūrybiniu atsigręžimu į praeitį, bet ir emociniu susitikimu, bandymu suprasti, ar vis dar įmanoma kalbėti ta pačia vizualine kalba po daugiau nei trijų dešimtmečių. Tai paroda apie ryšį, laisvę, ironiją ir meną, kuris žino, ką daro, bet nedaro.
Paroda veiks iki 2025.11.29
2025 m. spalio 18 d. 14.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) vyks IRENOS KAČENAUSKAITĖS litografijų parodos ŽEMĖ YRA LAIVAS, NE NAMAI atidarymo renginys.
Parodos „Žemė yra laivas, ne namai“ darbuose autorė apmąsto žmogaus laikinumą, būties trapumą ir gyvenimą, kaip kelionę prasmės paieškose. Jūros, laivų, uosto motyvas, toks dažnas, menininkės kūryboje, tampa metafora gyvenimo nenuspėjamumui-jūroje nėra pastovumo, bet joje slypi laisvė, nėra sienų, bet yra begalybės pažadas. Kaip sako menininkė: „prabudęs žmogus atsiveria pasauliui, kaip kriauklė – šviesai“. Ši paroda kviečia sustoti akimirkoje, kur laikas virsta vandenynu, o žmogus – vienišu, bet laisvu keliautoju po žvaigždėmis. I. Kačenauskaitė savo darbuose, tarsi, užsimena, kad pasaulis, galbūt, taip niekada ir netaps mūsų namais, bet visada išliks mūsų kelione – nuolatine, gyva, atvira.
Paroda veiks iki 2025.11.10
2025 m. rugsėjo 5 d. (penktadienį) 18:30 val. , I -osios Klaipėdos bienalės fone , KADS Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma Audriaus Janušonio paroda „Eilės“.
“Eilės – aliuzija į poeziją ir piešinio prigimtinį artumą raštui. Monotipijos, piešiniai spalvotais ir paprastais pieštukais, anglimi, koliažai, akrilo dėmių atspaudai, akvarelės, „liniuotės“ piešiniai, graviruotos akmens masės plytelės, objektų siluetai – visa tai pėdsakai paviršiuose ir erdvėje. Visi jie savarankiški, skirtingu laiku ir įvairiomis aplinkybėmis atsiradę, savo „asmeninę programą“ perteikiantys darbai. Kombinuojant, grupuojant, montuojant, konstruojant maža tampa didesnio dalimi, parodos atveju – bendro audinio artefaktais. Vaizdas eklektiškas, raiškos priemonių gausa padiktuoja stilių įvairovę – nuo klasikinio iki tatuiruočių, „aukštasis“ nusileidžia, „žemasis“ pakyla, subtilumai perkeičia kasdienišką įprastumą, balansuojama ant banalybės ribos.
Svarbu nesuinstrumentinti – nepaversti jų simboliais ar idėjas iliustruojančiomis priemonėmis. Sėkmės atveju, sąlytyje vieno su kitu, įvyks išlydis ir išsiskirs vaizdo ozonas.“ /Audrius Janušonis /
Paroda veiks iki 2025.10.31
Spalio 23 dieną, 17.30 val. Klaipėdos profesionalaus meno galerijoje „Lyceum” (Danės g. 9) bus atidaroma latvių kilmės menininkės Maijos Briedės-Adomavičienės tapybos darbų paroda „Etnokosmologija. Dangaus kūnai baltų simboliais“, kurioje žiūrovas bus kviečiamas patyrinėti kosmosą per baltiškosios kultūros paveldo prizmę.
Apie dailininkę
Latvijoje gimusi, šiuo metu Londone gyvenanti ir kurianti Maija Briedė-Adomavičienė savo kūryboje tyrinėja gyvąją baltų tautų išmintį, užkoduotą liaudies dainose, mitologijoje, folklore, ornamentikoje.
Dailininkės tapyboje pasitelkiami vaizdiniai ir simboliai byloja apie išlikusį archeologinį, etnografinį paveldą, metų laikų ir žmogaus gyvenimo cikliškumą, individo ir gamtos vienybę. Lietuvoje besilankanti M. Briedė-Adomavičienė įžvelgia bendrą lietuvių ir latvių istorinę atmintį, kurioje vyrauja panašūs archainiai simboliai, idealai bei archetipai, formuojantys šiuolaikinę tautų tapatybę. Parodoje bus pristatomas unikalus menininkės žvilgsnis į baltų etnografinius simbolius, atskleidžiamas jų ryšys su astronominiais objektais. M. Briedės-Adomavičienės nutapytos drobės taps tiltais, sujungsiančiais neaprėpiamą visatą ir giminingą lietuvių bei latvių tautų kultūrinį paveldą.
Paroda veiks iki 2025.11.15
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis jų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis. Ilgainiui šiuos vaikus, kurie yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių nusikaltimų liudininkai, imta vadinti „vilko vaikais“.
Parodos stenduose pateikiama istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis bei dokumentais, vaikų kelionės iš Rytprūsių į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Vaizdo monitoriuose – filmuoti autentiški pasakojimai lietuvių/vokiečių kalbomis.
Paroda Klaipėdoje eksponuojama lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus iniciatyva.
Paroda veiks iki 2025.11.22
Algimantas Jusionis – vienas ryškiausių viduriniosios kartos Lietuvos tapytojų. Jo paveikslai tęsia koloristinės, ekspresyviosios lietuvių tapybos tradicijas. Pasak menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės, „sodrios, ryškios, degančios spalvos buvo A. Jusionio stichija“.
Piešinių parodoje „Mane saugo mano dangaus paukščiai“ pristatoma visiškai kitokia, mažai kam žinoma A. Jusionio kūrybos sritis. Dailininko piešiniai – tarsi dienoraščio puslapiai, kuriuose labai jautriai ir asmeniškai, per trapias būtybes – dažniausiai paukščius – kuriama egzistencinė atmosfera.
Monochrominius parodos kūrinius vienija nuojautos ir laikinumo temos. Juose – mintys apie amžinybę, apie saugumą ir viltį. Subtilus fonas ir stipriai įsirėžusios sgrafito linijos byloja apie tvirtą A. Jusionio charakterį, jėgą, o kartu – ir menininko jautrumą. Dailininko kūrinių leitmotyvas – tamsos ir šviesos kova – piešiniuose perteikiama per šviesotamsos ir sgrafito rėžio sąveiką. Trapios linijinės būtybės, vėjas, vanduo, migla – visa tai kuria melancholišką atmosferą. Piešiniuose atsikartojantis kelionės leitmotyvas simbolizuoja žmogaus gyvenimo kelionę.
Paroda veiks iki 2025.12.11
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje eksponuojama Šarūno Matijošaičio personalinė paroda „Dainos“, kurioje menininkas kviečia patirti muziką per tapybą.
Autoriaus sukurtas „abstraktusis simbolizmas“ vaizduoja dainas spalvomis ir simboliais, o kiekvienas kūrinys papildytas QR kodu, nukeliančiu į jį įkvėpusią dainą. Spalio 2 d. čia vyks tapybos performansas „Skamba daina – gimsta paveikslas“, kurio dainą-mūzą išrinks lankytojai balsuodami socialiniuose tinkluose.
Paroda veiks iki 2025.11.28
Pagrindinė parodos idėja – knygų, kaip meno objektų, interpretacijos. Grafinio dizaino studentai interpretuoja knygą kaip tam tikrą meninį objektą. Jie bando išeiti iš tradicinės knygos kaip objekto rėmų ir sukurti meninius objektus, taip perdarydami knygą ir suteikdami jai visai naują formą, parodydami, kad knyga nėra vien tik popierius ir jame atspausdintas tekstas. Knyga, kaip savarankiškas ir nepriklausomas vienetas, gali būti laikoma meno kūriniu. Knygos kuriamos pasitelkiant įvairiausias technologijas: nuo tradicinio rankų darbo iki cheminių procesų, lazerio technologijų ir pan.
Paroda veiks iki 2025.12.28
Klaipėdietės-giruliškės Elenos Mekšėnienės tapybos darbų paroda „Spalvų kaleidoskopas“ iki lapkričio 30 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje (Laukininkų g. 42).
Visus 2025-uosius metus Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio antrajame aukšte (Kauno g. 49) bus eksponuojama Didžiojo Lietuvių kalbos Žodyno ekspozicija, kurią inicijavo Daugvardas Noreikis.
2002 m. išleistas paskutinis 20-asis „Lietuvių kalbos žodyno“ tomas, baigtas didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kurio tekstą rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos, per 70 žodynininkų, 23 redaktoriai, keli tūkstančiai žodžių rinkėjų. Žodyno apimtis – 22 000 puslapių, daugiau kaip 11 milijonų žodžių, pavartotų žodyno tekste, apie 236 tūkstančiai leksikografinių straipsnių. Rašytas 100 metų remiantis 5 mln. lapelių kartoteka. Tai įvairiausios leksikos lobynas apimantis apie 1000 šaltinių. Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką nuo 1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo 1902 m. Dvidešimtyje Žodyno tomų aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių.
Didysis Lietuvių Kalbos Žodynas yra vienas didžiausių žodynų pasaulyje. Žodyno pradininkas – Kazimieras Būga, rinkęs medžiagą nuo 1902 m. Nuo 1930 darbą tęsė profesorius Juozas Balčikonįs. Apie „Lietuvių kalbos žodyno“ vertę rašė daugybė mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų.
Spalio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81A) atidaryta mažeikiškės Vilijos Klemenienės tvarių papuošalų paroda „Antra gyvybė“.
„Ši ekspozicija gimė iš idėjos, kad panaudotas ir nebereikalingas detales galima prikelti antram gyvenimui. Gamta mums suteikė nuostabias dovanas, kurias turime saugoti ir vertinti.
Papuošalus kuriu iš nebenaudojamų rankinių detalių, diržų, grandinėlių, užtrauktukų, odos gabaliukų. Mano sukurti darbai neturi konkretaus stiliaus – jie labiau sufleruoja mintį, kaip nebenaudojamoms detalėms suteikti naują gyvenimą“, – pasakoja Vilija Klemenienė.
Paroda veiks iki 2025.11.04
2025 m. spalio 1–31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) eksponuojamoje Edmundo Krištopaičio tapybos darbų parodoje „Jūros veidai“ pristatomi autoriaus darbai jūros tematika – tai ne tik marinistiniai vaizdai, bet ir vidiniai peizažai, kur jūra tampa emocijų, būsenų bei laiko tėkmės metafora. Spalvinė nuojauta, ekspresyvūs potėpiai ir jautrus santykis su gamta atskleidžia Krištopaičio pasaulėjautą ir meninį jautrumą.
Greta kūrybinio kelio literatūroje – apsakymų knygos „Akimirkos“ (1969), „Vėjų gatvė“ (1992), farsas „Dievų išdaigos“ (1984) – Krištopaitis visada tapė. Jo paveiksluose dažnai jaučiama praeities nostalgija, pajūrio miestų ir uostų dvasia, o jūros motyvai tampa lyg tiltas tarp kasdienybės ir ilgesio.
