„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Richardas Pfeifferis (g. Breslau, dabar – Vroclavas) – apie 1900-uosius klestėjusio jugendo (secesijos) stiliaus ir simbolistinės tapybos atstovas. Jis kūrė freskas ir didelius paveikslų ciklus mitologijos, idealizmo ir krikščioniškojo tikėjimo temomis. Išbandė įvairias sritis – sienų ir molbertinę tapybą, iliustravo žurnalus.
Pfeifferis buvo artimas XX a. pr. reformų judėjimams ir, be kita ko, laikėsi griežto vegetarizmo. Greta meninės veiklos, rašė filosofinius tekstus, parengė kelių didelės apimties sienų tapybos projektų savitas, išsamias ir iš dalies neįprastas ikonografines programas.
Tai ypač pasakytina apie 1925–1926 m. ištapytą Šilutės bažnyčią. 1910–1932 m. Pfeifferis profesoriavo Karaliaučiaus dailės akademijoje. Tarp jo mokinių minimi Alexanderis Kolde, Eduardas Bischofas ir Karlas Eulensteinas.
Didžiuma menininko kūrybinio palikimo buvo sunaikinta per 1943 m. bombardavimą. Išsaugota keletas ankstyvųjų kūrinių ir dalis po 1945 m. sukurtų darbų. Iš sieninės tapybos iki šiol išlikusi tik Šilutės bažnyčios tapyba.
Paroda veiks iki 2026.09.20 d.
Paroda veiks iki 2027.02.28
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia susipažinti su Australijoje kūrusio lietuvių menininko Jurgio Mikševičiaus kūryba. Parodoje pristatoma dailininko dukrų Carolynos Leigh ir Helenos Miksevicius Lietuvai padovanota kolekcija – 68 tapybos ir grafikos darbai bei dalis asmeninio archyvo, atskleidžiantys savitą kūrėjo meninį kelią.
Jurgio Mikševičiaus kūryboje susipina ekspresionizmo, abstrakcijos ir Rytų filosofijos įtakos, o darbuose atsiskleidžia karo patirtys, meilė Australijos gamtai, žmogui ir sakralumo paieškos. Menininko kūriniai saugomi reikšminguose Lietuvos ir Australijos muziejuose bei privačiose kolekcijose.
Paroda veiks iki 2026.10.04
Nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 30 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose, Didžiojoje Vandens g. 2, vyksta Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus jungtinė paroda „Vakarų vėjai 26/Dažnis“, pristatanti naujausius Vakarų Lietuvos regiono profesionaliųjų menininkų kūrinius.
Paroda bienalės principu organizuojama kas dvejus metus. Joje savo kūrybą pristato daugiau kaip penkiasdešimt LDS Klaipėdos skyriaus narių iš Klaipėdos, Palangos, Neringos, Telšių, Gargždų ir kitų Vakarų Lietuvos miestų. LDS Klaipėdos skyrius šia paroda siekia pristatyti visuomenei šio regiono pastarųjų dvejų-trejų metų vizualinio meno procesus ir stiliaus pokyčius.
Jungtinėje parodoje eksponuojami įvairių žanrų kūriniai – nuo tapybos, skulptūros, grafikos ir mažosios plastikos iki tarpdisciplininio bei taikomojo meno. Pagrindine šių metų parodos ašimi tampa DAŽNIS.
Gyvenantiems prie jūros nieko nėra baigtinio. Vandens lygis, vėjo kryptis, rūko tirštumas – viskas čia gali kisti kas valandą. Pajūrio žmogus neturi prabangos būti statiškas. Jo mentalitetas nuolat yra ir turi būti „kintamo dažnio“ režime: jis turi būti pasiruošęs ir visiškam štiliui, ir staigiam štormui.
Tai ugdo specifinį lankstumą – gebėjimą išlikti stabiliam nuolatiniame gamtos ir emocijų kisme bei judėjime. Šiame krašte riba tarp žemės ir vandens yra sąlyginė. Tai suformuoja laisvą, ne tokį dogmatišką mąstymą, kur pokytis priimamas ne kaip grėsmė, o kaip natūrali būsena ar siekiamybė.
Paroda veiks iki 2026.08.30 d.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Parodoje pristatomos fotografo nuotraukos iš Arkties ir Antarkties. Susipažinkite su atšiauriausiomis pasaulio vietomis ir pabandykite atsakyti į klausimą: kiek dar turime laiko?
Šaltos, nepažįstamos ir kartu stebinančios savo grožiu bei paslaptingumu – tokios yra Arktis ir Antarktis, du priešingi pasaulio poliai, kuriuose susitinka ekstremalios oro sąlygos ir unikalios gyvybės formos.
Dvi atšiaurios priešybės – Arktis ir Antarktis – mums primena gamtos didybę bei jos išsaugojimo svarbą planetos ekosistemai. Šios unikalios vietos taip pat yra labai pažeidžiamos žmogaus veiklos ir klimato kaitos. Tai kelia grėsmę ne tik šių regionų, bet ir viso pasaulio ekosistemai.
Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta JAV tarpdisciplininės menininkės Madeleine Grace Popkin paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Paroda kviečia pažvelgti į Baltijos jūros gyvūnų pasaulį ir per spalvingas spektrogramas bei garsovaizdžius atskleidžia povandeninės triukšmo taršos poveikį jūrų ekosistemoms, ypatingą dėmesį skiriant nykstančioms paprastosioms jūrų kiaulėms.
Madeleine Grace Popkin savo kūryboje jungia meną ir mokslą, vizualizuodama bioakustinius duomenis bei klimato kaitos temas. Parodoje eksponuojami darbai sukurti remiantis Klaipėdos uosto garsų įrašais, kviečiant lankytojus susimąstyti apie žmogaus veiklos poveikį jūrų gyvybei.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Mūsų kultūrinį, politinį suvokimą bei socialinę vaizduotę formuoja pasąmonėje įsitvirtinę globalūs vaizdiniai. Šie ženklai tampa nematomomis struktūromis, lemiančiomis tikrovės interpretaciją ir prasmių kūrimą.
Parodoje tyrinėjamos pakitusios sąmonės būsenos: sapnai, ritualai, nejaukos patirtys ir kitos ribinės žmogaus būties formos. Iš jų kylantys vaizdiniai, simboliai bei objektai tampa priemone ieškoti universalių prasmių, slypinčių tarp individualios patirties ir kolektyvinės atminties. Kūriniai kviečia pažvelgti į pasąmonę kaip į erdvę, kurioje persipina asmeniniai išgyvenimai, kultūriniai archetipai ir globalūs naratyvai.
Vilniuje gimęs Donatas Repeika (g. 1997) studijas baigė VDA Telšių fakultete, kur 2020 metais įgijo taikomosios skulptūros bakalauro, o 2022 metais – taikomojo meno magistro laipsnį. Abiejų pakopų baigiamieji darbai pelnė aukštus įvertinimus už meistrystę, konceptualumą bei šiuolaikinio meno diskurso išskleidimą turiniu ir forma.
Šiuo metu autorius dėsto tame pačiame fakultete. Nuo 2017 metų menininkas aktyviai įsitraukia į jungtines parodas bei tarptautines iniciatyvas, o personalines ekspozicijas jau yra pristatęs Telšiuose, Biržuvėnuose ir Kaune.
Paroda veiks iki 2026.09.12
Delmonas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kviečiame Jus apsilankyti Delmonų galerijoje ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.
Delmonų galerija atidaryta: II–VI, 11.00–18.00,
Meno kieme (Daržų g. 10)
Parodoje pristatoma dalis Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno kolekcijos „Pamario ženklai“, sukauptos nuo 2003 m. Kintuose vykstančių profesionalių emalio meno kūrėjų stovyklų metu. Menininkų darbuose atsispindi Pamario krašto gamta, istorija ir kultūra, įkvėpta kelionių po Mažąją Lietuvą ir kūrybos dirbtuvėse patirtų įspūdžių.
Karštojo emalio technika, pasižyminti sudėtingu metalo ir emalio susiliejimu aukštoje temperatūroje, suteikia kūriniams netikėtų spalvinių ir kompozicinių sprendimų. Kolekcijoje sukaupti darbai atspindi Klaipėdos krašto simbolius ir istorinius motyvus, tęsdami regiono metalo amato tradiciją.
Stiklo pūtimo technika stiklo dirbiniams gaminti Lyvanuose buvo naudojama nuo XIX a. pabaigos. Latvijos Lyvanų stiklo pūtėjai išmano senąsias stiklo pūtimo tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamas profesines paslaptis kaip dirbti prie karštų stiklo krosnių, kad pagamintų aukščiausios kokybės stiklo dirbinius. Nėra nė vienos šeimos, kuri nebūtų susijusi su Lettglass Lyvanų stiklo fabriku, veikusiu iki 2008 m. Daugelis stiklo pūtėjų dabar dirba kitose srityse ir tik nedaugelis ieško būdų, kaip tęsti šį senovinį amatą, susisiekdami darbą kitose stiklo pūtimo dirbtuvėse Latvijoje ar užsienyje. Nuo stiklo fabriko uždarymo visi Lyvanuose gyveno su viltimi, kad stiklo pūtimo menas vėl atgims ir bus tęsiama tradicija, kuri daugiau nei šimtmetį yra šio miestelio vizitinė kortelė. Aleksandrs Košeļevs iniciatyvos ir entuziazmo dėka Lyvanų miesto taryba šią viltį pavertė realybe – 2016 m. įkūrė Latgalės meno ir amatų centro stiklo pūtimo dirbtuves. Centre saugoma didžiausia pramoninio stiklo kolekcija Baltijos šalyse, apimanti laikotarpį nuo 1887 m. iki 2008 m., įkurtos stiklo pūtimo dirbtuvės, kurių tikslas – išsaugoti stiklo pūtėjo amatą ir unikalias Baltijos šalių stiklo pūtimo tradicijas.
Šiaudiniai sodai – simbolizuoja pasaulio darną, gyvybės ciklą ir žmogaus ryšį su gamta. Lietuvoje jie nuo seno buvo neatsiejama vestuvių ir namų apeigų dalis, o 2023 m. lietuviška šiaudinių sodų rišimo tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Parodoje pristatomi Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės Vidos Sniečkuvienės šiaudiniai sodai bei Latvijos tradiciniai puzuri, sukurti Jelgavos liaudies taikomosios dailės studijos „Dardedze“ meistrų.
Tradicinis japonų rankų darbo popierius
Washi – tradicinis japonų rankų darbo popierius, gaminamas iš popiermedžio (kōzo) pluošto. Dėl išskirtinio tvirtumo, ilgaamžiškumo ir natūralaus grožio jis nuo seno naudojamas knygoms, dokumentams, interjero elementams ir meno kūriniams. Popieriaus gamybos žinios Japonijoje perduodamos iš kartos į kartą, o autentiška Hon-minoši tradicija puoselėjama Mino mieste. Ji yra viena seniausių Japonijos popieriaus gamybos tradicijų ir įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Parodoje pristatoma Hon-minoši popieriaus gamybos išsaugojimo asociacijos veikla bei vieno jauniausių šios tradicijos meistrų Yamada Shota kūryba. Jis – paskutinis žymaus meistro Sawamuros Masashi mokinys, pristatantis autentišką UNESCO saugomą japoniško rankų darbo popieriaus gamybos tradiciją.
Valerijaus Puloko fotografijų paroda „Fragmentai“ kviečia pažvelgti į kasdienius, dažnai nepastebimus objektus ir jų irimo procesus. Autorius fiksuoja laiko, drėgmės, rūdžių, šviesos ir aplinkos paveiktus paviršius, kuriuose atranda netikėtą estetiką ir grožį, įvardijamą kaip savotišką grįžimą į gamtą.
Sąmoningai atsisakydamas atpažįstamo konteksto, Pulokas dėmesį sutelkia į spalvų, faktūrų ir medžiagų santykius, todėl fotografijos balansuoja tarp dokumentikos ir abstrakčios tapybos. Paroda atskleidžia trumpą akimirką, kai daiktai jau praranda savo pirminę paskirtį, tačiau dar nėra visiškai išnykę, tapdami žmogaus paliktų pėdsakų ir laiko transformacijų liudijimu.
Paroda veiks iki 2026.08.15
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka kviečia susipažinti su naujai atidaryta nuolatine Klaipėdos krašto ekspozicija!
Ekspozicijoje pristatomi bibliotekoje saugomi memelenderių archyvai – AdM draugijos, „Rauteberg“ leidyklos bei kiti unikalūs Klaipėdos krašto gyventojų išsaugoti artefaktai. Tai jautrus pasakojimas apie prievartinį ištrėmimą Antrojo pasaulinio karo metu, pokario bėgimą iš Tėvynės ir išsaugotą kultūrinį paveldą.
Taip pat ekspozicija atskleidžia Mažosios Lietuvos spausdinto žodžio svarbą. Spaudos draudimo laikotarpiu (1863–1904 m.) lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis buvo draudžiama, tačiau Mažojoje Lietuvoje knygos buvo leidžiamos gotišku šriftu. Čia išvysite ir ypatingus leidinius, spausdintus gotišku šriftu lietuvių kalba, tarp jų – net 1775 m. išleistą Mišių knygą.
Jūrinė tematika čia nėra iliustratyvi. Pasak autorės, ji atsiskleidžia kaip „kintanti, nepertraukiama ženklų ir ritmų sistema, kurioje jūra nėra vaizduojama tiesiogiai, bet suvokiama kaip abstrakti kalba“. Raidžių štampukai tampa ne teksto perteikimo priemone, o medžiaga vaizdui kurti – ženklai praranda savo semantinę reikšmę ir virsta tekstūromis, primenančiomis bangų judėjimą, vandens paviršiaus šnarėjimą ar fragmentiškas sroves.
Paroda veiks iki 2026.09.05 d.
Paroda veiks iki 2026.08.21 d.
Galerijoje „Meno parkas“ pristatoma Kęstučio Zapkaus paroda, tęsianti bendradarbiavimą su vienu svarbiausių lietuvių abstrakčiosios tapybos kūrėjų. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis menininkas daugiau nei šešis dešimtmečius plėtoja savitą tapybos kalbą, paremtą sudėtingomis spalvų, erdvės ir struktūros sąveikomis.
Parodoje eksponuojami naujausi Kęstučio Zapkaus darbai, kuriuose jis toliau plėtoja ilgus metus nagrinėjamas abstrakcijos, formos ir vizualinio mąstymo temas. Ši ekspozicija suteikia galimybę susipažinti su naujausiais menininko kūrybiniais tyrinėjimais ir nuoseklia jo meninės praktikos raida.
Paroda veiks iki 2026.08.15 d.
Profesionalaus meno galerijoje „Lyceum“ pirmą kartą pristatoma jaunosios kartos menininkės, iliustratorės Urtės Kraniauskaitės autorinė paroda „Emocijų slėpiniai ir formos“, kurioje eksponuojamas 2019–2026 m. sukurtas siurrealistinių iliustracijų ciklas.
Paroda atveria vizualų, fikcinį pasakojimą apie žmogaus santykį su savo kūnu – jo pajautimą, priėmimą ir buvimą jame. Tai istorija, ilgą laiką likusi neištarta žodžiais, tačiau radusi savo išraišką vaizduose. Iš pasąmonės srautų gimę kūriniai žiūrovą kviečia į sapnišką, keistą ir daugiasluoksnę tikrovę, kurioje susipina asmeninės patirtys, emocijos ir simboliai.
Autorės kuriamas pasaulis intriguoja ir kartu trikdo, neleisdamas likti vien pasyviu stebėtoju. Intymūs išgyvenimai ir fragmentiškos mintys čia virsta spalvingais vizualiniais pasakojimais, kurių trapumą suvaldo ryškūs kontūrai, preciziška piešinio struktūra ir drąsūs spalvų kontrastai. Kūrinių technika jungia tradiciją ir šiuolaikines raiškos formas – skaitmeninė grafika persipina su kruopščiais piešiniais tušinuku, suteikiančiais darbams grafinio tikslumo ir tekstūrinio gylio.
Parodos tekstas parengtas remiantis menotyrininkės Birutės Skaisgirienės įžvalgomis.
Apie autorę
Urtė Kraniauskaitė gimė Vilniuje, tačiau savo kūrybinį kelią tęsia Klaipėdoje. Baigusi grafinio ir vizualiojo dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, šiandien ji pati ugdo jaunąją kūrėjų kartą, dėstydama VDA Klaipėdos fakultete. Greta pedagoginės veiklos menininkė aktyviai dirba knygos meno srityje – iliustruoja leidinius, kuria jų dizainą ir nuolat ieško pusiausvyros tarp teksto prasmės bei vizualios estetikos.
Ši paroda yra pirmasis autorės kūrybos pristatymas galerijoje „Lyceum“ ir kvietimas pažvelgti į vidinį pasaulį, kuriame asmeniniai išgyvenimai virsta universaliais vaizdiniais.
Parodos mecenatas: Klaipėdos licėjus
Parodą iš dalies finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė
Paroda veiks iki 2026.08.29 d.
Tęsdamas projektą „Atminties sodas – Wittės vynuogynas”, muziejus šiemet pristato tris pasakojimus, kurie perteikia Klaipėdos krašto, Rytų Prūsijos aktualijas ir platesnę to meto žmonių patirtį. Jų pagrindu tapo dr. Marinos Kulčinskajos ir Adamo Vorbecko dovanoti rinkinių vaizdai.
Pirmasis pasakojimas „Atskrenda „cepelinas”!” skirtas dirižablių epochai. Skrodžiantis dangų milžinas tais laikais buvo tikras technikos stebuklas, leidęs žmonėms pakilti į orą ir pasiekti tolimas vietas – anksčiau tai atrodė neįsivaizduojama. Dirižabliai įkvėpė naujas išradėjų kartas bei atvėrė kelią šiuolaikinei aviacijai. Šioje parodos dalyje lankytojai kviečiami susipažinti su dirižablių kūrimo istorija, pasižvalgyti po vieno iš jų vidų ir įsivaizduoti kelionės privalumus bei patirtis.
Antrasis pasakojimas „Nuo idėjos iki verslo imperijos” skirtas Klaipėdos verslininkų Frydricho Stantieno (Friedrich Stantien) ir Morico Bekerio (Moritz Becker) išskirtinės sėkmės istorijai. 1858 m. Klaipėdoje įkurta įmonė „Stantien & Becker” Kuršių mariose ties Juodkrante pradėjo naują – pramoninės gintaro gavybos – etapą Prūsijoje. Vėliau šis verslas buvo tęsiamas Karaliaučiaus srityje, Palvininkuose. Įmonės veikla padėjo pagrindą Rytų Prūsijos gintaro gavybos pramonei, išpopuliarino gintarą įvairiose pasaulio šalyse ir prisidėjo prie Juodkrantės bei Palvininkų suklestėjimo.
Trečiasis pasakojimas „Bėgančio laiko tėkmė” atskleidžia iš Bavarijos į Klaipėdą atvykusio ir ją pamilusio Adamo Vorbecko gyvenimo akimirkas, autentiškus bei unikalius Klaipėdos miesto ir krašto praeities vaizdinius.
Parodos aprašai ir komentarai pateikiami lietuvių bei anglų kalbomis. Lankymas nemokamas.
Paroda veiks iki 2026.12.01
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais)
Pastaraisiais metais Klaipėdoje buvo vykdoma gana daug didelės apimties archeologinių tyrimų iki šiol mažai tirtose miesto vietose. 2020–2024 m., remiantis leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ paskelbtais duomenimis, ištirti 198 objektai. 158 objektai buvo mažai informatyvūs, o 40 – informatyvūs. Daugiausia objektų buvo ištirta 2022 m. – 47, mažiausiai 2021 m. – 28 objektai. Per šį laikotarpį vien 17-os tirtų objektų Klaipėdos mieste ir rajone bendras tyrimų plotas sudarė 24 027,4 m². Tyrimų metu rasta per 18 870 radinių, kurie perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Ką pavyko aptikti, su kokiais iššūkiais susiduria archeologai? Į šiuos visuomenei rūpimus klausimus padės atsakyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos-restauravimo skyriaus parengta paroda „Praeities mozaika“ (naujausi archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais). Parodoje bus eksponuojami įdomūs archeologiniai artefaktai, kuriuos parodai konservavo MLIM restauratorės Jolanta Mažeikaitė, Liolė Rutkaitienė, Asta Mišeikytė ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno archeologinių radinių restauratoriai Vytautė Lukšėnienė, Sandra Garšvienė, Milda Mikalauskienė, Arūnas Puškorius.
Parodoje norima supažindinti su reikšmingiausiais tirtais objektais: Kukuliškių piliakalniu su gyvenviete (archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė), Aukštkiemių kapinynu (archeologai Vincentas Gubinas, Linas Tamulynas, Rytis Šiaulinskas), Sendvario ir Joniškės dvarais (archeologai Darius Balsas, Rokas Kraniauskas, Marius Petkus), sklypais Naujoji Uosto g. 3 (Memelio miestas) ir Gluosnių g. 1, 11 (Pelenynas) (archeologė Alma Lekniutė), Atgimimo aikšte (Marius Petkus, Darius Balsas, Rokas Kraniauskas, Donatas Zubrickas), Šv. Jono bažnyčios teritorija (archeologė dr. Raimonda Nabažaitė) ir kt.
Parodoje lankytojai pamatys Dauguliuose rastą unikalų XIV a. sidabro lydinių lobį, kurį ištyrė Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatas Eduardas Remecas. Apie šio lobio radimo aplinkybes ir panašių artefaktų patekimo į muziejus kelią papasakos Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Parodos pristatymo renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkės: dr. Miglė Urbonaitė-Ubė atskleis intriguojančias bronzos amžiaus Kukuliškių piliakalnio su gyvenviete paslaptis; dr. Raimonda Nabažaitė papasakos apie įdomų radinį, aptiktą 2022 m. tiriant Šv. Jono bažnyčios teritoriją, – XVI a. medinį šulinį, kurį, sumontuotą ir konservuotą, lankytojai galės pamatyti muziejuje.
Paroda veiks iki 2026.10.31 d.
Ką apie pasitikėjimą pasakoja pinigai? Klaipėdoje atidaroma paroda „Rinkti(s) vertę“
Birželio 18 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje atidaroma paroda „Rinkti(s) vertę. Pinigai Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje 1914–1924 m.“. Lietuvos banko Pinigų muziejaus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rengiama paroda pasakos apie laikotarpį, kai griuvo senoji Europos politinė tvarka, kūrėsi naujos valstybės, o karas, pinigų stygius ir infliacija keitė žmonių kasdienybę bei supratimą apie pinigų vertę.
Lankytojai parodoje galės pamatyti Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metais Rytų Prūsijoje bei Lietuvoje naudotus pinigus ir alternatyvias mokėjimo priemones: notgeldus, karo pinigus, skolinamųjų kasų ženklus ir kuponus. Šie piniginiai ženklai atsirado kaip atsakas į pinigų stygių, infliaciją ir pinigų nuvertėjimą, kai reikėjo ieškoti būdų užtikrinti, kad pinigų – ekonomikos „kraujo“ – nepritrūktų.
„Parodoje pasakojame ne tik apie pinigus, bet ir apie žmonių kasdienybę sudėtingu istoriniu laikotarpiu. Kai įprastų pinigų ima trūkti, atsiranda laikini sprendimai, kurie vėliau tampa svarbiais istorijos liudininkais“, – sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė Asta Ravaitytė-Kučinskienė.
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, Klaipėdos krašto istorijos specifika – Mažoji Lietuva, Rytprūsiai, Vokietijos imperijos palikimas – leidžia pažvelgti į savitas ir Lietuvos istorijai svarbias temas. Viena jų – Klaipėdos krašto ekonominė raida ir pinigų klausimas. Jo teigimu, Lietuvos banko Pinigų muziejus šioje srityje yra svarbus ekspertinis partneris, o paroda išsiskiria profesionalumu ir turtingu pinigų bei kitų atsiskaitymo priemonių rinkiniu.
Parodoje pristatomi piniginiai ženklai pasakoja apie karo metais veikusią Vokietijos imperijos sukurtą ir Lietuvoje pritaikytą pinigų sistemą. Jie primena ir apie laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuvoje kurį laiką dar buvo naudojami vokiški pinigai, o sparčios infliacijos padarinius patyrė abi šalys. Lankytojai kviečiami į šiuos procesus pažvelgti per kasdienio gyvenimo prizmę ir suprasti, kaip žmonės prisitaikė prie nuolat kintančios pinigų vertės.
Dalis parodos eksponatų susiję su Mažąja Lietuva ir Rytų Prūsija – regionu, svarbiu Lietuvos istorijai, kalbai, spaudos tradicijai ir kasdieniams ekonominiams ryšiams. Parodoje pristatomos vertybės iš Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, taip pat asmeninių kolekcijų.
Paroda veiks iki 2026.08.30
Lauko paroda „Erdvinis remiksas // Skulptūrų parko istorija“ eksponuojama Skulptūrų parke.
Paroda skirta Smiltynės granito kalimo simpoziumų (1977–1991 m.) istorijai. Eksponuojamos Vytauto Karaciejaus (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvas), Petro Šmito, Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) fotografijos, nuotraukos iš asmeninių skulptorių archyvų.
Parodos konstrukcinį dizainą sukūrė Algirdas Stonis. Jo įkvėpimo šaltinis buvo senosios informacinės skulptūrų lentelės, kurios, tvarkant parką, buvo pakeistos naujomis. Informacinės lentelės panaudotos ir atskiram erdviniam objektui sukurti.
Šia paroda muziejus primena, kad 2027 m. sukaks 50 metų, kai buvo pradėtas kurti ilgametis meninis reiškinys – Skulptūrų parkas.
Penkiolika vasarų po kelis mėnesius Smiltynėje kaukšėjo plaktukai, burzgė kompresoriai, tratėjo perforatoriai. Čia dirbdavo būrys profesionalų, suvažiavusių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, paskutiniuose simpoziumuose – Vengrijos, Liuksemburgo, Švedijos, Prancūzijos ir net tolimosios Meksikos. Iš viso simpoziumuose dalyvavo 69 skulptoriai profesionalai, iš jų – 9 moterys skulptorės. 1990–1991 m. simpoziumų darbai papuošė Danės krantinę.
Paroda veiks iki 2026.12.31
Nuo liepos 15 d. Kalvystės muziejuje (Šaltkalvių g. 2, Klaipėda) atveria duris kultūriniam dialogui. Lankytojams pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus OFM kolekcijos, saugomos Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galerijoje „Gallery 1252“.
Ekspozicija atveria ne tik dialogą tarp skirtingų kultūrų, bet ir tarp skirtingų medžiagų – medžio ir metalo, dviejų amatų tradicijų, kurias vienija žmogaus kūryba, tikėjimas bei simbolių kalba.
Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginės iš medžio išskobtos kaukės buvo naudojamos svarbiais bendruomeninio gyvenimo momentais, kai reikdavo sukurti ryšį su dvasiniu pasauliu: iniciacijos apeigose, derliaus šventėse, protėvių pagerbimo ir bendruomenės susitaikinimo ritualuose.
Šios parodos pagrindą sudaro kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus (1914–2003) surinkta kolekcija. Poetas, kultūros veikėjas, ilgametis žurnalo „Aidai“ redaktorius ir meno puoselėtojas visą gyvenimą tikėjo, kad menas padeda pažinti žmogų ir kuria tiltus tarp skirtingų tautų.
Paroda veiks iki 2026.09.19 d.
„Kultūros fabriko“ antrame aukšte šiuo metu eksponuojama tarptautinio tapybos plenero „Žydėjimas“ darbai.
Paroda žymi jau šeštąjį Kintai Arts Residency vykusio tarptautinio tapybos plenero pabaigą. Jo metu menininkai, tapydami iš natūros, keliavo po Pamario kraštą ir savo įspūdžius perkėlė į drobes.
Parodoje eksponuojami: Bangučio Prapuolenio, Leonoros Yakymashchenko, Alvydo Stausko, Oksanos Popinovo, Daniel Gromackio, Arvydo Kašausko ir Elmars Orninš kūriniai.
Kviečiame užsukti į „Kultūros fabriką“ ir susipažinti su „Žydėjimu“!
Paroda eksponuojama antrajame „Kultūros fabriko“ aukšte.
Lankymo laikas – darbo dienomis nuo 8:30 iki 17 val. ir renginių metu.
Parodos kuratorius – dailininkas Valentinas Varnas
Kintai Arts veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki 2026.10.15 d.
Nuo rugpjūčio 6 dienos AP galerija Klaipėdoje, įsikūrusi „Memelio mieste“, kviečia į menininkės Ugnės Mitigailaitės tapybos parodą „Aukštyn kojom“. Joje pristatomi naujausi autorės darbai toliau plėtoja sapnų, atminties ir pasikartojančių vaizdinių motyvus, tačiau ši paroda ir jos pavadinimas pasiūlo kitą perspektyvą į aplinką. „Aukštyn kojom“ nurodo ne tiek apverstą pasaulį, kiek pakitusį žvilgsnį – akimirką, kai įprasta tikrovė ima atrodyti kiek svetima, žaisminga ir ne iki galo paaiškinama.
Paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio 30 d.
Liepos 24 d. 18 val. galerijoje „Energija“ (Danės g. 8A) atidaroma iš Klaipėdos kilusios, Jungtinėje Karalystėje kuriančios menininkės Viltės Fuller personalinė tapybos paroda „Žiotys“. Tai pirmasis jos kūrybos pristatymas Lietuvoje. Paroda veiks iki rugpjūčio 22 d. Projektą kuruoja meno kuratorė Justė Kostikovaitė.
Viltės Fuller tapyba tyrinėja traukos ir atstūmimo, artumo ir diskomforto santykį. Menininkė, studijavusi prestižinėje Glasgow School of Art, jau daugiau nei dešimtmetį naudoja aliejinių dažų ir vaško techniką, kuri suteikia paviršiui sluoksniškumo, taktilinės atminties įspūdį ir vizualinį nestabilumą.
Parodoje „Žiotys“ Viltė Fuller plėtoja maisto kaip atminties ir tapatybės temą. Gimusi Klaipėdoje ir augusi Jungtinėje Karalystėje Fuller savo naujausiame cikle grįžta prie migracijos patirties ne kaip autobiografinės istorijos, bet kaip psichologinės būsenos. Šiais metais vykusios kelionės Lietuvoje ir Baltijos regione tampa ne dokumentacija, o dalis meninio tyrimo, savotiško žaidimo su nuorodomis. Atstumas nuo šaknų ir savos kilmės “egzotizavimas” čia tampa tyrimų varikliu, tarsi stengiantis pereiti nuo kritiško požiūrio į eksperimentinį “kas būtų jeigu būtų” dėmenį, kai tame pačiame menininkės asmenyje yra ir “vietinės” Viltė Fuller vaidmuo, ir turistės, kuri bando ragauti ir patirti “keistą vietinį maistą”.
Galerija „Energija“ – 2025 m. Klaipėdoje įkurta nepriklausoma meno ir edukacijos platforma, veikianti „Klaipėdos energijos“ industrinėje teritorijoje. Jos vadovas ir įkūrėjas – Liudas Andrikis, penkis metus vadovavęs Klaipėdos kultūrų ir komunikacijos centrui.
Parodos partneriai ir rėmėjai: „Art&Potatoes“, Klaipėdos miesto savivaldybė, leidykla „Eglė“, „TAAD Foundation“.
Paroda atidaroma liepos 24 d.
Paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio 22 d.
