Klaipėdietei rašytojai Nijolei Kliukaitei bendraujant su Liepojos kolegomis kilo mintis versti vieniems kitų eilėraščius ir išleisti dvikalbį almanachą.
„Gyvename taip arti. Ir kalba, ir jausena patys artimiausi, o susitikę… renkame žodžius kitomis kalbomis. Poezija – ne visai kalba, ne vien kalba. Eilėse ir muzika, ir nutylėjimai. Vertėme vieni kitus kaip mokėjome ir kaip nemokėjome, gaudėme nuotaikas, nutylėjimus, sielos niūniavimą“ – taip bendrą kūrinį pristato sumanytoja ir vertėja Nijolė Kliukaitė.
Knygos sumanymą aiškina Liepojos teatro aktorė, studijas baigusi Klaipėdoje, Laura Jeruma:
„Šajā almanahā satiekas lietuviešu un latviešu dzejnieki un dzejas mīļotāji. Šī ir iespēja vienam otru iepazīt, vai varbūt satikt sen neredzētu draugu; sajust un apjaust mūsu kopīgo un atšķirīgo – valodā, domas lidojumā un radošajās izpausmēs. Iztrakoties, pilnveidoties un sajust vienam otru, lai pēc tam mēs katrs atkal varam atgriezties savās mājās.
Jau citādāki. Cerams laimīgāki, iekļaujošāki, saprotošāki un daudz iedvesmotāki.“
Leidėjo Antano Stanevičiaus žodis:
„Kaip gražu: mūsų kalbos tokios panašios (Eglė, Diena, Vasara, Jūra), kad net širdis smarkiau ima plakti, kai išgirstame latvių kalbą.
Be to, mes Pasaulyje, matyt, vieninteliai kaimynai, kurie vienas kitą gerbia ir neturi jokio priešiškumo bei pretenzijų. O tai – mūsų milžiniška vertybė!
Būtų labai gerai, jeigu Lietuvos mokyklose būtų įvestas latvių kalbos fakultatyvas, o tuos moksleivius savanorius būtų galima skatinti ekskursijomis į Latviją – į jos muziejus, teatrus, parkus, dvarus, sporto stovyklas.
Kai prūsų nebėra, likome tik mes – latviai ir lietuviai…“

Almanachą išleido „Eglės“ leidykla.