X-ojo Sofijos festivalio įžanginiai koncertai | 2026 m. gegužės 15–16 d.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė mūsų kultūroje dažnai minima kaip M. K. Čiurlionio žmona ir mūza, tačiau jos biografija – tai kur kas platesnis, savarankiškas ir drąsus XX a. pradžios Lietuvos intelektualės portretas. Kūrėja, visuomenininkė, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikių, lietuviškos kultūros modernėjimo dalyvė. Sofijos vaidmuo Čiurlionio gyvenime ir kūryboje buvo esminis – ji tapo jo kalbos mokytoja, kūrybos saugotoja ir skleidėja, o netektį po vyro mirties pavertė prasmingu gyvenimo darbu.
Sofija daug kur buvo pirmoji savo laikmetyje: jauna įsitraukė į politinę veiklą, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdyje, tapo pirmąja skaučių vade, o taip pat – vienintele moterimi, atstovavusia Lietuvą Tautų Sąjungoje. Sofija apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Sofija, kaip ir daugelis to meto moterų, labiau mėgo švęsti savo vardadienį, o ne gimtadienį
. Todėl jos jubiliejinius metus kviečiame pažymėti jos vardo dieną!
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė mūsų kultūroje dažnai minima kaip M. K. Čiurlionio žmona ir mūza, tačiau jos biografija – tai kur kas platesnis, savarankiškas ir drąsus XX a. pradžios Lietuvos intelektualės portretas. Kūrėja, visuomenininkė, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikių, lietuviškos kultūros modernėjimo dalyvė. Sofijos vaidmuo Čiurlionio gyvenime ir kūryboje buvo esminis – ji tapo jo kalbos mokytoja, kūrybos saugotoja ir skleidėja, o netektį po vyro mirties pavertė prasmingu gyvenimo darbu.
Sofija daug kur buvo pirmoji savo laikmetyje: jauna įsitraukė į politinę veiklą, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdyje, tapo pirmąja skaučių vade, o taip pat – vienintele moterimi, atstovavusia Lietuvą Tautų Sąjungoje. Sofija apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Sofija, kaip ir daugelis to meto moterų, labiau mėgo švęsti savo vardadienį, o ne gimtadienį
. Todėl jos jubiliejinius metus kviečiame pažymėti jos vardo dieną!Šventinių koncertų Plungėje ir Klaipėdoje svečiai – daugiabalsis ansamblis iš Tulūzos (Prancūzija) ANTIPHONA, suburtas prieš 30 metų lietuvių kilmės vadovo Rolando Muleikos. Į Lietuvą ansamblis atvyksta su specialiai festivaliui parengta programa, kviečiančia peržengti geografines ir laiko ribas.
Gražiosios epochos spindesys
Pirmoje koncerto dalyje pasinersime į prancūzų Belle Époque muziką – laikotarpį, kai skambesys buvo elegantiškas ir lengvas, o po grožiu slypėjo subtili melancholija. Tai prancūziško rafinuotumo ir meninio žydėjimo metas.
Pirmoje koncerto dalyje pasinersime į prancūzų Belle Époque muziką – laikotarpį, kai skambesys buvo elegantiškas ir lengvas, o po grožiu slypėjo subtili melancholija. Tai prancūziško rafinuotumo ir meninio žydėjimo metas.
Lietuviška siela: Čiurlionis ir Milašius
Kitoje dalyje skambės M. K. Čiurlionio vokaliniai kūriniai. Juos lietuvių kalba atliks prancūzų dainininkai – kaip pagarbi duoklė mūsų kultūrai.
Kitoje dalyje skambės M. K. Čiurlionio vokaliniai kūriniai. Juos lietuvių kalba atliks prancūzų dainininkai – kaip pagarbi duoklė mūsų kultūrai.
„Reflekcijos“ – šiuolaikinis tiltas
Vakaro kulminacija – Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys „Reflekcijos“, sukurtas pagal Oskaro Milašiaus tekstus. Čia susijungia visos koncerto temos: prancūziškai rašęs lietuvių kilmės poetas, šiuolaikinės lietuvių kompozitorės muzika ir prancūzų balsai vienoje scenoje – gyvas Lietuvos ir Prancūzijos dialogas.
Lauks ypatingas, šviesus ir įkvepiantis vakaras.
Vakaro kulminacija – Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys „Reflekcijos“, sukurtas pagal Oskaro Milašiaus tekstus. Čia susijungia visos koncerto temos: prancūziškai rašęs lietuvių kilmės poetas, šiuolaikinės lietuvių kompozitorės muzika ir prancūzų balsai vienoje scenoje – gyvas Lietuvos ir Prancūzijos dialogas.
Lauks ypatingas, šviesus ir įkvepiantis vakaras.
