Ech, pamiršau kepurę ir saulė dabar be gailesčio svilina viršugalvį. Raudonplaukis katinas tingiai drybso šalia, prisimerkęs žiūri į saulės blyksnius ant vandens. Jūroje pamažėle teliūskuoja susiglaudusios jachtos, o mes, šešiese, pritūpusios kas ant akmens, o kas ir tiesiog ant betono prieplaukos, bandome piešti Kašo uosto panoramą. Jau kokį trečią kartą įnirtingai trintuku kankinu savo eskizą. Nesiseka, nors tu ką! Man ši užduotis aiškiai per sudėtinga, nieko nuostabaus, juk aš visiška naujokė. Akies krašteliu žvilgteriu į kitas merginas, smalsu kaip joms einasi. Visos susitelkusios pluša – reikia sparčiai suktis, karštas vėjas akimirksniu džiovina akvarelę. Beviltiškai atsidūstu ir nusprendžiu savo piešinį supaprastinti. Vietoje uosto nupiešiu šitą seną motorinę valtį. O ką? Juk ir ji yra uosto dalis.
Tuo tarpu per petį nedrąsiai žvilgteli moteris, dėvinti hidžabą. Nevalingai prisidengiu savo piešinuką ranka, bet moters akyse matau tokį nuoširdų interesą, kad nusišypsau ir atsipalaiduoju. Moteriai labai įdomu kas mes, kodėl mes čia, kaip viskas vyksta. Ką, atvykote čia specialiai piešti? Čia toks pomėgis??? Po kiek laiko pamažėle atšlepsi pusamžis turkas, jis jau senokai smalsiai žvilgčiojo į mūsų grupelę, bet taip ir nedrįso prieiti. Dabar jau ir jis nedrąsiai klausinėja. Jie taip nuoširdžiai aikčioja, su įdomumu apžiūrinėja ir kitus piešinius, kad vėl atgaunu gerą ūpą po nenusisekusio plenero uoste. Na taip, ta valtis išties nekokia. Bet piešinukas veikia kaip teleportas – kiekvieną kartą į jį žiūrėdama persikeliu į aną popietę Kašo uoste. Ne tik matau prieš save jachtų stiebų mišką, žaliai-rusvus kalnus, turkio spalvos jūrą, bet ir jaučiu karšto vėjo gūsius, girdžiu kitų piešėjų juokelius, o širdį nevalingai užlieja šiluma po nuoširdaus pokalbio su vietiniais žmonėmis. Nė viena puikiausia mano daryta nuotrauka neturi tokio efekto. Jeigu kas manęs paklaustų dėl ko verta mokytis piešti, tai sakyčiau – būtent dėl tos potyrių gausos.
Klubo koordinatorė: Anna Aleknavičienė, daugiau nei 15 metų edukacinių projektų vadovės patirtis. Dirbdama su projektais, kuriais mūsų komanda siekė glaudesnės inžinerijos ir dizaino sąveikos, efektyvesnio ir įdomesnio studijų proceso, įsitikinau kokią didelę reikšmę kūrybinė raiška turi ne tik asmenybės vystymuisi, bet ir profesinei veiklai, kaip ženkliai plėtojami kūrybiniai gebėjimai keičia mūsų darbo rezultatus. Prieš keletą metų pradėjau mokytis piešti. Iš patirties jau žinau, kad maži nuoseklūs žingsniai ir bendraminčių bendruomenė yra labai stiprūs motyvuojantys įrankiai, suteikiantys sparnus. Todėl norėčiau, kad bibliotekoje – kultūriniam gyvenimui įkvepiančioje aplinkoje – suburtume bendruomenę, kurioje net ir niekada anksčiau nepiešę žmonės rastų įkvėpimą, palaikymą ir leistų savo vidiniam kūrėjui augti.
_______________________________________________________________________
Užsiėmimo trukmė: 1.30 val.
*Būtina registracija. Nuoroda:
https://forms.gle/oB5FSVbZU4VZNtGv9