Daugelis Europos miestų energingai varžosi dėl Europos kultūros sostinės titulo, kurį laiko prestižiniu tarptautiniu pripažinimu ir nelengvu įsipareigojimu. Titulo vertė ir svarba dažnai grindžiama tuo, kad šis projektas pirmiausiai leidžia sutelkti ir jungti miestų bendruomenes, stiprina miestų žinomumą tarptautinėje erdvėje, pritraukia turistus ir finansus. Nors projektas dažniausiai suprantamas kaip simbolinė ir politinė investicija į kultūros sektoriaus problemų sprendimą, daug mokslinių tyrimų rodo, kad Europos kultūros sostinės titulas visada turi pozityvų efektą bendram tokius titulus pelniusių miestų vystymuisi ir skirtingoms visuomenės grupėms.
Tačiau nuostatos dėl Europos kultūros sostinės titulo nėra vienareikšmės. Šalia optimistiškai nusiteikusių kūrėjų bendruomenių visada randasi skeptikų, reikalaujančių racionalaus tokio įsipareigojimo pagrindimo.
Kas mieste labiausiai laimi iš šio projekto – kūrėjai, gyventojai, politikai, verslas? Kokios visuomenės grupės labiausiai turėtų būti suinteresuotos jo įgyvendinimu? Koks yra tikrasis pokytis mieste, kai ilgainiui nurimsta kultūriniai renginiai? Ar tokį pokytį galima pasiekti ir be skambaus „Europos kultūros sostinės“ titulo?
Trečiajame ciklo renginyje kultūros tyrinėtoją dr. Tadą Šarūną (Vilniaus universitetas), kuris vertino „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ socialinį ir simbolinį poveikį Kaunui, kalbins sociologas dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universitetas).

Laikas: 2025 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis, 19.00 val.
Vieta: renginių erdvė „Herkus Kantas“(Naujoji Uosto g. 3, įėjimas nuo Danės g., prie senosios perkėlos).

Ciklą rengia: Asociacija Klaipėdos kultūros bendruomenė, Klaipėdos universitetas ir renginių erdvė „Herkus Kantas“.

Nuorodos
I renginys. Diskusija „Pankrokas, suvaldytas maištas ir jo atgarsiai posovietinėje Klaipėdoje“: https://www.youtube.com/watch?v=9_pwt1QKjU0
II renginys. Diskusija „Liuteris, Albrechtas ir kiti: ką reiškia 1525-ieji Klaipėdos istorijai?“: https://www.youtube.com/watch?v=3Hs0FwvV3_I