Pritaikyti sutikimo parinktis

Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.

Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ... 

Visada aktyvus

Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.

Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Tomos Šlimaitės parodos ,,Štilis‘‘ atidarymas

2024-10-11 - 2024-10-11

Time

17:30

Location

KKKC Parodų rūmai
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda

Spalio 11 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2) atidaroma Tomos Šlimaitės paroda „Štilis / Still Weather”. Paroda veiks iki lapkričio 10 d.

Jūra, beribiai jos horizontai, neišmatuojami vandenys, nuo tirštai pilkos iki auksinės varijuojančios spalvos – ne tik Klaipėdoje gimusių ir augusių apmąstymų tema. Nors daugeliui čia gyvenančių ji pirmiausiai asocijuojasi su laivyba ir uostu, bet Tomos Šlimaitės prieiga prie šios temos visai kitokia. Ji būdinga atvykėliams, apsilankantiems čia su tikslu pamatyti ją – jūrą, pasisemti iš jos jėgos, šėlsmo ar prarastos ramybės. Kaskart vis taip pat ir kaskart vis kitaip, kiek čia besilankytum.

Kaip ir pats miestas – Klaipėda – jūra daugiasluoksnė, permainingo charakterio, talpinanti savyje itin daug skirtingų komponentų, glaudžiai sąveikaujančių tarpusavyje. Kita vertus, būtent jūra užprogramuoja čionykštį orą ir atmosferą. Todėl tikrieji šio miesto gyventojai mieliau vaikšto po vieną nei draugėmis, labiau mėgsta ilgai stebėti nei plepėti, saulės kaitrą nedvejodami iškeistų į nusmurgusį dangų. Tai – ne žvejai ir ne jūrininkai. Tikrieji šio miesto gyventojai ne jie. Jie – klampaus oro ir girgždančio smėlio žmonės, dešimtis kilometrų žingsniuojantys pajūriu pirmyn ir atgal, atrodo, be jokio tikslo. Tai – melancholiško miesto melancholiški miestiečiai.