Spalio 11 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2) atidaroma Tomos Šlimaitės paroda „Štilis / Still Weather”. Paroda veiks iki lapkričio 10 d.
Jūra, beribiai jos horizontai, neišmatuojami vandenys, nuo tirštai pilkos iki auksinės varijuojančios spalvos – ne tik Klaipėdoje gimusių ir augusių apmąstymų tema. Nors daugeliui čia gyvenančių ji pirmiausiai asocijuojasi su laivyba ir uostu, bet Tomos Šlimaitės prieiga prie šios temos visai kitokia. Ji būdinga atvykėliams, apsilankantiems čia su tikslu pamatyti ją – jūrą, pasisemti iš jos jėgos, šėlsmo ar prarastos ramybės. Kaskart vis taip pat ir kaskart vis kitaip, kiek čia besilankytum.
Kaip ir pats miestas – Klaipėda – jūra daugiasluoksnė, permainingo charakterio, talpinanti savyje itin daug skirtingų komponentų, glaudžiai sąveikaujančių tarpusavyje. Kita vertus, būtent jūra užprogramuoja čionykštį orą ir atmosferą. Todėl tikrieji šio miesto gyventojai mieliau vaikšto po vieną nei draugėmis, labiau mėgsta ilgai stebėti nei plepėti, saulės kaitrą nedvejodami iškeistų į nusmurgusį dangų. Tai – ne žvejai ir ne jūrininkai. Tikrieji šio miesto gyventojai ne jie. Jie – klampaus oro ir girgždančio smėlio žmonės, dešimtis kilometrų žingsniuojantys pajūriu pirmyn ir atgal, atrodo, be jokio tikslo. Tai – melancholiško miesto melancholiški miestiečiai.