Maršruto tipas: pažintinis-gamtinis
Ilgis apie 7 km
Trukmė 2,5 val.

Maršrutą siūlome pradėti Melnragėje (1) – iš miesto centro čia galima atvažiuoti autobusu Nr. 6 (tvarkaraštį rasite www.klaipedatransport.lt) ir išlipti „Molo“ stotelėje.

Melnragė (šiek tiek istorijos) – pavadinimas kilęs iš kuršių kalbos (melns – lietuviškai „juodas“, rags – „ragas“). Manoma, kad mišku apaugusi pakrantė iš jūros žvelgiant atrodė tamsi, todėl vietiniai žvejai, čia minimi jau XIII a. dokumentuose, ją ir pavadinę „Juoduoju ragu“. Šis kaimas nuo seno vertėsi žvejyba ir šiek tiek žemdirbyste, o 1933 m. jam suteiktos kurortinės gyvenvietės teisės, turtingi miestiečiai čia pasistatė vilas.

Išlipę iš autobuso, pirmiausia sukite kairėn ir paėjėję apie 90 metrų, sukite dešinėn ir Vėtros gatve eikite iki automobilių parkavimo aikštelės pabaigos, kol prieš save, už kopos, išvysite jūrą. Čia jums teks rinktis – ar eiti tiesiai jūros link ir molą pasiekti pajūriu, ar sukti takeliu į kairę ir taip nueiti iki molo.

1834 m. pirklių bendruomenė pradėjo šiaurinio molo (2) statybą. Statyba vyko su pertraukomis.
Šiaurinis molas įrengtas iš dviejų dalių: pirmąją sudarė akmenimis sutvirtinta 940 metrų ilgio krantinė, antrąją – 460 metrų į jūrą išsikišęs 2,5 metro pločio ir 2 metrų aukščio (virš vandens) molas.
Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, abu virš 1 km ilgio. Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Tai jūros vartai – kelionės pabaiga atvykstantiems laivams ir pradžia išvykstantiems, o romantikos pasiilgusius žmones čia traukia nuostabi panorama – atsiverianti jūros platybė, Kopgalis, laivai, uosto kranai, Klaipėdos švyturys, paplūdimys.
Rekomenduojame nueiti molu iki pat jo pabaigos.

Klaipėdos švyturys (3). Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis. Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas. 1945 m. atstatytas. 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas. Dabar švyturys – 44 m aukščio. Atstumas nuo jūros – 500 m. Signalas matomas už 33 kilometrų.

Pasivaikščiojus molu, siūlome toliau eiti pajūriu Girulių link – praeisite pro apleistą buvusią artilerijos bateriją (4) Nordmole (ji yra viena iš trijų, kurios stovi prie jūros kranto, tokio modelio artilerijos baterijos buvo Vokietijos karinio jūrų laivyno naudojamos nuo 1938 metų).
Už maždaug 600 metrų nuo baterijos prieisite medinę apžvalgos aikštelę, čia sukite dešinėn ir eikite iki parduotuvės „Maxima“, čia pereisite gatvę ir toliau jūsų maršrutas eis mišku (čia nutiestas puikus takas dviratininkams ir pėstiesiems) iki pat Girulių (atstumas nuo šiaurinio molo iki Girulių centrinės gelbėjimo stoties – 5 km).

Girulių miškas (5). XVIII a. smėlis jau ėmė tiesiogiai grasinti Klaipėdos uostui. Jis ir pajūrio dalyje sunaikino dalį dirbamų žemių bei ganyklų. Miškų veisimas tam tikrose vietose tapo akivaizdžia būtinybe. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje valdovai miestui dovanojo įvairaus dydžio žemės plotus su sąlyga, kad jie bus apsodinti miškais. Taip XIX a. viduryje šiaurinėje Klaipėdos dalyje atsirado Plantacijos miškas, iš kurio besikeičiant pavadinimams mūsų dienas pasiekė Girulių miškas.

Eidami Girulių link praeisite I ir II Melnragės privačių gyvenamųjų namų kvartalus, senąsias Melnragės kapinaites (jos veikė XIX a. pab. – XX a. pr.), II Melnragės automobilių parkavimo aikštelę, kirsite vadinamojo neįgaliųjų paplūdimio automobilių parkavimo aikštelę ir jūsų kelias baigsis ties Girulių automobilių parkavimo aikštele. Čia galite sukti dešinėn ir už maždaug 200 metrų prieisite gatvę, kurią perėję dešinėje pamatysite į kultūros vertybių registrą įrašytus buvusius vaikų tuberkuliozinės sanatorijos pastatus.

1911 metais, minint 100-ąsias karalienės Luizės mirties metines, Įsrutyje veikusios draugijos iniciatyva Giruliuose buvo atidaryti beturčių ir ligotų vaikų poilsio namai (6), kuriuose ilsėjosi ir gydėsi vaikai iš daugelio Rytų Prūsijos apskričių. Jai buvo suteiktas Prūsijos karalienės vardas. Žinoma, kad ji mėgo lankytis Giruliuose. Sanatorijos pastatų kompleksas plėstas 1916 ir 1917 metais. Pagrindinio pastato fasadinės sienos – fachverkinės, derančios prie kurortinės gyvenvietės architektūros stiliaus. Medžio konstrukcijų bei dekoro elementai, raudonų čerpių stogai ir vadinamasis „tėvyninis“ stilius šiam kompleksui suteikė šskirtinumo.
Po Antrojo pasaulinio karo iki 2005 m. šiame pastate veikė tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija.

Giruliai. Lietuviai Girulius vadino Medyne, o vokiečiai – Girininkija. 1863 m. šią vietovę iš valstybės išsinuomojo Klaipėdos pirkliai ir poilsiui įsirengė kurortą, pastatė puošnias medines vilas, miške pasodino retų medžių, nutiesė kelią į Melnragę. Klaipėdiečiai gausiau pradėjo lankyti Girulius nuo 1892 m., kai buvo nutiestas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis ir pamariu per mišką įrengtas dviračių takas.
XX a. pradžioje Giruliuose veikė kurhauzas, trys restoranai, kuriuose buvo atliekamos muzikinės programos, buvo šokių aikštelės. XX a. pirmoje pusėje Girulių kurorte veikė karšto vandens vonios, kuriomis gydydavosi žmonės, sergantys nervų, širdies, plaučių ligomis.

Toliau eikite keliu, vedančiu į kalną. Užlipę atkreipkite dėmesį į kairėje pusėje stovinčius XX a. pradžioje statytus pastatus – kai kurie jų dabar stovi tušti, kai kurie yra gyvenamosios ar visuomeninės paskirties – Šlaito g. 6, Šlaito g. 10, Šlaito g. 12 (tai buvo miestiečių vasaros poilsiui skirta vila, pastatyta pagal fachverkinės architektūros stilių), Šlaito g. 14.
Girulių vilos (7). Vilos buvo statomos aukštesnėje vietoje, atgręžtos į jūrą. Šlaito nuokalnėje, priešais namus, buvo įrengiami terasiniai laiptai, tveriamos metalinės dekoratyvinės tvorelės, statomos skulptūros. Vasarnamiai buvo mediniai, šveicariškojo stiliaus. Medinis vilų karkasas iš lauko pusės buvo apkalamas fasoninėmis lentelėmis, pastatai puošiami ornamentais.

Toliau eikite Turistų gatve iki Girulių geležinkelio stoties – už geležinkelio pamatysite Klaipėdos radijo ir televizijos bokštą. 1961 m. Giruliuose pastatytas 200 m aukščio Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas (8).
Iš pradžių jis buvo naudojamas radijo stočių retransliacijai, vėliau imta transliuoti ir Lietuvos televizija. Aukštis 200 metrų.

Šalia geležinkelio stoties yra autobusų stotelė, čia ir baigsite maršrutą, o miesto centrą pasieksite autobusu Nr. 4 (tvarkaraštį rasite www.klaipedatransport.lt).