Istorinės dedikacijos, specialus Jūros šventės himnas, įspūdinga Kruizinių laivų terminalo scena, didingas šokančių fontanų šou ir solidi jūrinių renginių puokštė – nuo unikalių ilgaamžių ceremonijų iki dėmesio mažiausioms renginio detalėms – tokia liepos 26-28 dienomis į miesto gatves sugrįžta 90-metį skaičiuojanti Jūros šventė. Vienas seniausių renginių Lietuvoje nuo pirmosios savo gimimo dienos buvo dedikuotas jūrai ir jūrinei kultūrai, kuri kasmet užima reikšmingą vietą šventės programoje. 1934-aisiais metais, pirmosios Jūros šventės proga ištartas kvietimas, lygiai taip prasmingai skamba ir po 90 metų – „Į jūrą visa Lietuva!“.
„Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios jubiliejinės, 90-metį mininčios, Jūros šventės organizavimo, o tuo pačiu garsinant mūsų miestą ir valstybę kaip jūrinę valstybę. Tauta turinti savo tradicijas yra tvirta tauta. Džiugu, Jūros šventės idėja buvo pristatyta ir Vilniuje. Mūsų miestas turi didžiulį potencialą jūrinio turizmo, kruizinės, krovininės, karinės laivybos, energetinės nepriklausomybės srityse. Tai skatina daugelį gręžtis į tai ir džiaugtis tuo. Pirmojoje Jūros šventėje 1934 metais skaičiuojama, kad buvo apie 60 tūkstančių dalyvių, šiais metais jubiliejinėje Jūros šventėje tikimės sulaukti 600 tūkst. žmonių“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Jūros šventės istorijai – himnas ir vaizdo klipas
Įprasminant ilgaamžę Jūros šventės istoriją, renginio organizatorius – viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ pristato renginio himną – „Aš namie“ ir muzikinį jo video klipą. Dainos sumanytojų ir autorių siekis buvo sukurti kūrinį, kuris skambėtų kiekvienoje Jūros šventėje ilgus metus.
„Pagrindinė dainos ir klipo žinutė: Klaipėda yra mūsų fiziniai ir dvasiniai namai, kuriuos kuriame ir puoselėjame kartu. Mes „auginame“ miestą, o miestas „augina“ mus. Mes – klaipėdiečiai – esme tikrieji miesto skambesio kūrėjai, tikrosios žvaigždės. Kur mes bebūtume, kokius sunkumus bepatirtume, kur bepasiklystume – visada būsim laukiami čia, savo širdies ir bendrabūvio namuose, į kuriuos burės pačios parneš, kur kelią nepaliaudamas rodys švyturys“, – sako dainos žodžių autorius Virgis Pupšys.
Himno vaizdo klipas buvo filmuojamas gražiausiose Klaipėdos lokacijose – miesto, miestiečių, jūros, laivų, švenčių vaizdai yra pinami su himno atlikėjų siužetinėmis linijomis, kur Liepa Mondeikaitė tampa banglenčių sporto trenere, Darius Meškauskas – uosto dokeriu, Virginijus Pupšys – žveju, Gintautas Litinskas – muzikos prodiuseriu, Kristupas Kerulis – namo sugrįžtančiu studentu.
Jūros šventės himną kūrė: Virgis Pupšys, Gintautas Litinkas (žodžiai, muzika). Atliko: Liepa Mondeikaitė, Darius Meškauskas, Virginijus Pupšys, Gintautas Litinskas, Kristupas Kerulis. Klipo režisierės: Jūratė Klumbienė, Eglė Miškinytė. Už suteiktas filmavimo aikštele dėkojame: jachtos VIKTORIJA kapitonui Mariui Petrošiui, banglenčių ir irklenčių mokyklai SURF STYLE, jūrų krovinių krovos kompanijai BEGA, keltų bendrovei DFDS, burlaiviui MERIDIANAS ir kitiems geros valios žmonėms.
Laikmečių įprasminimas fontanų projekte
Išskirtinis 90-mečio fontanų pasirodymas – spalvinga Jūros šventės gyvavimo retrospektyva. Tai specialiai Jūros šventės jubiliejui sukurtas vandens, šviesų, ugnies, muzikos ir žmogaus šokio kūrinys. Šventės istorija, prisiminimų, patirčių, interpretacijų dialektika atskleidžiama per išskirtinai šiam pasirodymui sukurtą muziką, vandens ir žmogaus choreografiją, skirtingų Lietuvos regionų gyventojų tarmiškai porinamus liudijimus, atliepiančius pirmosios ir dabartinės švenčių šūkį: „Į Jūrą visa Lietuva!“.
Visi pasirodymo elementai konstruojami per keturis Lietuvos laikmečius atspindinčias dalis – tarpukarį, sovietmetį, atgimimą ir nepriklausomybę. Muzikinio takelį sukūrė kompozitorius Žilvinas Liulys. Muzikinio takelio pagrindą sudaro šiuolaikinė muzika, kurioje žiūrovai atpažins skirtingais laikmečiais sukurtų dainų citatas.
Anot fontanų projekto režisierės vaizdo komunikacijos agentūros NORDER partnerės Eglės Miškinytės, šių metų fontanų projektas – išskirtinai sudėtingas dėl gyvų pasirodymų.
Vieni įsimintiniausių fontanų pasirodymo akcentų – pasaulio vicečempionės šokių studijos „Aušrinė“ šokio kompozicijos. Beveik pusšimtis profesionalių šokėjų kiekvieno pasirodymo metu – net keturis kartus per vakarą pakeis kostiumus ir atributus, pritaikytus vienam ar kitam Jūros šventės laikmečiui.
Vyšnia ant torto istoriniame fontanų pasirodyme taps įspūdingas 18 metrų aukščio švyturys, kuris ne tik svariai papildys fontanų šou, bet ir taps savotiška dedikacija Klaipėdoje šiais metais minimiems Švyturių metams. Švyturio instaliaciją Jūros šventės svečiams dovanoja UAB „FLEXITGO“. Konstrukcijai bus panaudota 17 tonų pastolių iš daugiau nei 1000 detalių. Šiam projektui įgyvendinti prireiks kelių dienų ir 7 „FLEXITGO” darbuotojų komandos.
Projektas bus rodomas du Jūros šventės vakarus, liepos 26-27 d., 22.30, 23.30, 00.30, 01.00 val. Pasirodymo trukmė – 17 min.
Stilizuota Jūros šventės atidarymo ceremonija
Reikšmingu Jūros šventės programiniu akcentu taps neeilinė Jūros šventės atidarymo ceremonija, kurią režisuoja Rūta Bunikytė. Liepos 26-ąją, pirmąją Jūros šventės dieną, primins 1934-uosius metus, šventės gimimą ir su tuo susijusias svarbias asmenybes.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Jūros diena buvo lietuvių tautos jūrinės ideologijos pasireiškimo pradžia orientuota į kiekvieno lietuvio pažintį su jūra. Įgyvendinti šiai idėjai buvo dedamos milžiniškos pajėgos: nuo idėjos regeneravimo iki jos įgyvendinimo.
„Jūros šventės penktadienį pakviesime į simbolinę, koncentruotą pirmosios Jūros dienos istorinę retrospektyvą, kurios centre žmogaus figūra. Pirmoji Jūros Diena buvo siekis žmogų atvesti prie jūros, supažindinti jį su ja, sukelti patirtis su ja, užmesti meilės jai tinklus. Scenoje, naudojant istorinius 1934 metų simbolius, bus sukurtas pirmosios Jūros dienos istorinės retrospektyvos atvaizdas. Jos fone – žmogaus susipažinimo su jūra (atradimo) tema“, – pristatydama Jūros šventės atidarymo ceremoniją sakė režisierė Rūta Bunikytė.
Scenoje išvysime aktorius Donatą Stakėną bei Joną Baranauską įkūnijančius istorines Kazio Pakšto bei Antano Smetono asmenybes. O mariose, nuo Kurhauso kur vykdavo žvejų laivų regata, nusidrieks Dangės flotilės laivynas. Būtent pirmoji proga minioms lietuvių pirmą kartą susipažinti su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis pasitaikė 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu.
Išskirtinė scena Kruizinių laivų terminale su „Sigmaris Group“
Pagrindine koncertine erdve pastarąjį dešimtmetį tapęs Kruizinių laivų terminalas, savo misiją tęs ir šį kartą. Populiariausių Lietuvos atlikėjų koncertine platforma tapsianti Kruizinių laivų terminalo scena šį kartą – viena įspūdingiausių per visą renginio istoriją.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ kartu su specialiuoju projekto partneriu UAB „Globalita“ bei „Sigmaris Group“, renginio svečiams padovanos įspūdingą reginį ir modernų scenos apipavidalinimo sprendimą. 40 metrų ilgio ir 18 metrų aukščio konstrukcija, kuriai bus panaudota apie 70 tonų pastolių, bus pradėta montuoti likus 8 dienoms iki Jūros šventės. Tiek pat laiko prireiks ir scenos demontavimui.
Hiperbolės legendos ir specialus A. Raudonikio projektas
Liepos 26-ąją, koncertinę programą Kruizinių laivų terminale dovanos pagrindinis renginio partneris – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pagrindinėje Jūros šventės scenoje muzikinę programą pradės Jūros šventės – jūrinei bendruomenei dedikuotas projektas – „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90!“. Kompozitorius Algimantas Raudonikis – vienas žymiausių ir populiariausių visų laikų Lietuvių pramoginės muzikos kūrėjų. Kompozitorius parašė daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš kurių – 20 kaip dedikacija jūrai „Jūra“, „Iškeliaujant“, „Jūreivis“ ir k.t.
„Jau 90-dešimt metų Klaipėdos uostas nepertraukiamai prisideda prie Jūros šventės visomis prasmėmis. Be uosto jūros šventė nebūtų pilna ir sodri. Klaipėdos uostas pristato didžiąją jūros šventės eiseną, kuri taip pat šiais metais jubiliejinė, išdidėjusi, išaugusi: virš 50 kolektyvų, bent 5 orkestrai ir galybė dalyvių. Klaipėda kitą savaitę gauna milžinišką kreditą būti svarbiausiu, didžiausiu, šventiškiausiu miestu Lietuvoje. Linkiu visiems atšaukti ar perkelti savo planus kitais maršrutais ir pasirinkti kryptį – JŪRĄ“, – sakė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Koncerte dalyvaus Šiaulių bigbendas ir V. Čepinskio vadovaujamas kamerinis ansamblis „Camerata Solaris“, o taip pat, solistai: Liudas Mikalauskas, Dainius Puišys, Aistė Pilibavičiūtė, Kęstutis Alčauskis, Judita Leitaitė, Romas Bubnelis, Aistė Pilvelytė, Valdemaras Frankonis. Koncertą komentuos muzikologas Viktoras Gerulaitis. Jūros šventėje skambės populiariausi kompozitoriaus kūriniai, kurie papildys jubiliejinio renginio muzikinius akordus.
Koncertą 21.30 pratęs populiariosios muzikos atstovai nuolat surenkantys didžiausias arenas – „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“. Po jų, 22.30 val. scenoje pasirodys viena klausomiausių šių metų atlikėjų – GJAN. Po jos – didžioji muzikinė dovana – HIPERBOLĖS legenda su Viktoru Prapru, Arvydu Šnaru ir Igoriu Berinu. 1974-aisiais susibūrusi grupė per savo gyvavimo metus išleido ne vieną albumą, o koncertinio turo po Lietuvą metu skambės patys ryškiausi jų karjeros hitai – ,,Vandens ženklai“, ,,Sugrįžk“, ,,Kai nieko neturi“, ,,Tu grok“, ,,Išgalvotas gyvenimas“, ,,Pamiršk mane“, ,,Aš dar dainuosiu“ ir daug kitų puikių kūrinių, kuriuos daugelis žino kone atmintinai.
Išskirtinai ilgą penktadienio koncertą vainikuos šių metų „Eurovizijos“ sensacija – Silvestras Belt ir jo nepamirštamas „Luktelk“.
Didžiajame šeštadienio koncerte Kruizinių laivų terminale, kurį dovanoja pagrindinis rėmėjas „Švyturys nealkoholinis“ – 20.30 val. scenoje pasirodys charizmatiška ir stilinga grupė „The Roop“. 22.00 val. – viena autentiškiausių atlikėjų Lietuvos pop muzikos scenoje – Evgenya Redko. 23.00 val. vakarą vainikuos „G&G Sindikatas“ – viena sėkmingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių Lietuvos hiphopo muzikos grupių. Po vidurnakčio susirinkusiems gros elektroninės muzikos meistras SUN.
Klaipėdos konteinerių terminalo dovana – žiūronai ir ekskursijos
Savo veiklos 30-metį mininti, viena iš pirmaujančių krovos kompanijų Klaipėdos uoste, Jūros šventei ir Klaipėdai parengė ne vieną dovaną. Liepos 25-ąją, ketvirtadienį, Jūros šventės išvakarėse, 17 val. ant Pietinio molo visuomenei bus pristatyti specialūs apžvalgos žiūronai, kurie leis gėrėtis ne tik jūra, bet ir stebėti tolumoje plaukiančius laivus. Simbolinėje žiūronų perdavimo miestui ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi norintys, kurie pirmieji galės išbandyti naują objektą, įrengtą pačiame Pietinio molo gale.
„Prieš dešimt metų, kai mūsų įmonė šventė savo veiklos dvidešimtmetį, miestui padovanojome skulptūrą „Bučinys“. Šiais metais švenčiame trisdešimtą veiklos jubiliejų. Ta proga sugalvojome padovanoti miestui apžvalgos žiūronus, kurie bus visiems prieinami pietiniame uosto mole ir žiūronų pagalba galima bus iš arti pamatyti uostą bei jūroje plaukiančius laivus. Tikimės šioje vietoje dar labiau padidinti visuomenės traukos centrą. Labai džiaugiamės žmonių aktyvumu, registruojantis į konteinerių terminalo ekskursijas. Lauksime visų svečiuose“, – sakė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Dar viena Klaipėdos konteinerių terminalo dovana – Jūros šventės metu, liepos 27-ąją organizuojamos ekskursijos į įmonės teritoriją. Tiesa, anot organizatorių, vos paleidus registraciją, mažiau nei per valandą neliko nė vienos numatytos vietos. Iš viso užsiregistravo 130 žmonių.
Kelionė į senuosius Jūros šventės karnavalus
Premjerinis, istorinei renginio reikšmei dedikuotas renginys kvies ir į Pilies muziejau konferencijų salę. Šventinės eisenos-karnavalai – vienas spalvingiausių kasmetinės Jūros šventės akcentų. Devynis dešimtmečius menantis renginys savo karnavalais į miestą plukdydavo undines, Neptūną, dešrų gaminimo aparatus, pragaro katilus, saulės dukras, matematikus ir tautų draugystę. Minios žmonių spiesdavosi palei kelią, norėdami pamatyti Jūros šventės karnavalo stebuklą.
Net 18 metų, pradedant 1983-iaisiais, karnavalo eisenų kaukių gamybai vadovavo scenografė Sofija Kanaverskytė. Karnavalų kaukės ir eisenos – puikus istorinių laikmečių ir vertybių veidrodis, kurių gimimo eskizus Jūros šventės lankytojai galės išvysti Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2).
Liepos 25-27 d. 12.00-20.00 val. užsukusių į Pilies muziejaus konferencijų salę lauks filmas „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ (trukmė 20 min.). Filmo režisierė Sondra Simana, montažo autorius Edmundas Lukminas. Filme naudojamos nuotraukos iš Albino Stubros (Klaipėdžio), Algimanto Kalvaičio, Sofijos Kanaverskytės ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvų. Istorines akimirkas žadins ir Sonatos bei Henriko Žižių šviesos ir garso instaliacija „Jūra laiko kapsulėje“.
Eisenoje liesis muzika
Nepamirštamas ir vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų, kurį globoja „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ generalinis direktorius Algis Latakas – Jūros šventės eisena. Vienas solidžiausių tokio tipo renginių Lietuvoje kvies šūkiu – „Į jūrą visa Lietuva“, išsiskirs drąsiais ir kūrybingais kolektyvų sumanymais, ne tik muzikos garsu, bet ir muzikinių skonių amplitude.
Šį kartą eisenos dalyviai pakviesti save pristatyti pagal vieną iš pasiūlytų potemių: „Back to 90s/ Atgal į 90-uosius“, „Tą kartą prie jūros“, „Pirmyn ateitį –Jūros šventė po 90-ies metų“, „Švęski jūrą, Lietuva“.
Eisenoje jau dalyvauja beveik 60 kolektyvų, kurie anot organizatorių, rekordiškai anksti pradėjo domėtis šventės tema ir ruošti savo pasirodymus. Jau aišku, kad eiseną papildys 5 orkestrai, beveik kiekvienas dalyvaujantis kolektyvas stebins muzikine išraiška. Eisenoje riedės ir populiariausios radijo stoties Lietuvoje – „M1“ ekipažas, kurie nuo 16.00 iki 19.00 val.transliuos Jūros šventės eisenos nuotaikas.
Liepos 26-ąją, penktadienį, 18 val.jūrinė eisena startuos iš tradicinės vietos – J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2023 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas tradiciškai vyks už Pilies tilto.
Sekmadienio rytą, 12 val. Klaipėdos stačiatikių parapijose ir Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę.
Renginį vainikuos fejerverkas
Įspūdingiausią vasaros renginį – Jūros šventę papuoš ryškiaspalvis fejerverkas, kuris Klaipėdos dangų nušvies liepos 27-osios – šeštadienio vidurnaktį. Fejerverkų salvės dangų nuspalvins pagal Jūros šventės himną – „Aš namie“. Fejerverką dovanoja – „Kamineros Grupė“.
Renginio organizatorius VšĮ „Klaipėdos šventės“ apie numatomus fejerverkus iš anksto informavo miesto bendruomenes ir įstaigas, kurioms fejerverkų keliamas garsas gali sukelti padidintą nerimą. Informacija pasidalinta su Klaipėdos tautinių kultūrų centrui, ukrainiečių bendrija „Rodyna“, Tarptautine ukrainiečių mokykla, organizacijomis „Būk mano draugas“, „Nuaras“, „Linksmosios pėdutės“.
Olimpinės kovos „OlyBet Fanų Zonoje“, Bhouse skvere
Liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis geriausių Lietuvos sportininkų startus renginio organizatoriai kviečia stebėti „OlyBet fanų zonoje“, Bhouse skvere. Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynėms dedikuotas skveras kvies sporto entuziastus visą olimpinį laikotarpį, iki pat rugpjūčio 11 d.
Kad visą pasaulį pritraukiančius sporto renginius būtų įdomu stebėti, čia užsukusių lauks didelis LED ekranas, įvairios sporto aktyvacijos, „OlyBet Sporto Baro“ maisto furgonėlis, DJ pasirodymai.
Simboliška, bet identišku laiku kuomet bus paskelbtas Jūros šventės atidarymas – liepos 26 d., penktadienį, 20.30 val., prasidės Olimpinių žaidynių atidarymo tiesioginė transliacija, todėl visi norintys po atviru dangumi galės stebėti nepamirštamą renginį.
Po Jūros šventės, liepos 29-rugpjūčio 11 d. erdvė veiks skirtingais laikais, atsižvelgiant į varžybų tvarkaraščius.