Lietuvos pažinimą daugelis derina su dūmo skoniu. Keliaujančių lietuvių įpročiai nesikeičia – tiek 2018 m., tiek pernai atliktų vietinio turizmo tyrimų duomenimis, didžiajai daugumai (beveik 60 proc.) svarbiausias yra ramus poilsis gamtoje prie vandens telkinio arba sodyboje. Ne paslaptis, kad toks poilsiavimo būdas neatskiriamas nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato.
Įdomu: mėsos kepimas ant ugnies ar anglių, ko gero, yra pats seniausias maisto gaminimo būdas, senesnis nei pati žmonija. Pasak Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, ugnį suvaldė dar tolimi mūsų protėviai prieš 1,5 mln. ar kiek daugiau metų. Yra žinoma, kad tokiu būdu gamino maistą ir pirmieji žmonės, atsikraustę į dabartinę Lietuvos teritoriją Akmens amžiuje, besibaigiant ledynmečiui. Vėlesniais laikais tokiu pat būdu mėsa buvo kepama karių stovyklose, pilyse, dvaruose, miestiečių virtuvėse. Dabar, neretai, mėsos kepimą ant ugnies apibendrintai vadiname „šašlykais“. Šis žodis kildinamas iš totorių kalbos, kur „šiš“ reiškia iešmą. Tad šio patiekalo pavadinimas ir gamybos būdas į Lietuvą galėjęs atkeliauti kartu su totoriais, XIV a. pab. – XV a. pr. Pirmieji užrašyti šašlykų receptai Lietuvoje yra iš XIX a.
Prasidedančio grilinimo sezono proga, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais skelbia specialų iškylų vietų su laužavietėmis ar kepsninių nuoma žemėlapį. Jame – idėjos sukti iešmus ypatingose bei netradicinėse vietose: ant vandens, levandų ūkyje, botanikos sode, dvaro parke, saloje ar net šalia buvusios slėptuvės bunkeryje.
Į žemėlapį įtraukti du paslaugų tiekėjai:
Plačiau skaitykite apie vietas