Miškais virtusios pajūrio kopos Klaipėdoje būriais traukia vaikštynių mėgėjus
Klaipėdos pajūrio miškus jau kelerius metus yra pamėgę bėgiojantys sveikuoliai ar vaikštynių entuziastai. Kažkada buvusios kopos apželdintos mišku, o dabar juose įrengti keturi pėsčiųjų takai (17 km.) traukia klaipėdiečius ir atvykėlius iš tolėliau.
Anksčiau kopos – dabar brandūs miškai
Miško takai Klaipėdos pajūrio miške – tai keturi maršrutai, besitęsiantys nuo Vasaros estrados iki Girulių miško pakraščio.
Kiekvienas takas turi savo pavadinimą. Pavyzdžiui, Pajūrio kalvos takas driekiasi vietovėje, kuri kažkada vadinosi „Kuckelbrod“ – tai toks Šiaurės Nyderlandų ir Pietų Vokietijos regiono tradicinis pyragas, kurio forma panaši į maršrutę esančią kalvą.
Pajūrio miške dar yra Smėlynų pievų, Miško kopų, Senojo miško takai. Ten seniai supustytos ar žmonių suformuotos kopos dabar virtusios jau brandžiu mišku.
Kaip sako Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, medžiais apaugusios kopos patenka į ES saugotinų buveinių sąrašą.
Tačiau tai nereiškia, kad miškingas pajūris negali tarnauti žmogaus sveikatai.
„Svarstant sveikatos takų idėją mes kalbėjome, kad labai fokusuojamės į pažinimą ir poilsį gamtoje. Iš tiesų, šių dienų žmonių aktualija yra sveikata. Pažinimo, informacijos gauname daug, bet vaikštome labai mažai“, – pasakojo ekologas.
Kiekvienam – pagal galimybes ir laiką
Su juo sutinka ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis. „Manau, kad šis projektas yra labai sėkmingas, nes ir Klaipėdos rajonas – gretima savivaldybė – jau turi įgyvendinusi tokį projektą. Tai dabar bendra pėsčiųjų trasa Klaipėdos pajūrio ruože sudaro per 30 kilometrų. Kiekvienas gali pasirinkti takus pagal savo galimybes bei laiką“, – dėstė jis.
Pasak jo, sveikatos takai ypač naudingi dabar, vis dar pandeminiu laikotarpiu, kai žmonėms ilgai trūko judėjimo, išgyveno stresą. „Žmonės nori daugiau praleisti laiko gamtoje, todėl šie maršrutai išpopuliarėjo. Be to, šiais takais galima mėgautis ne tik šiltuoju laikotarpiu, bet ir visus metus“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Tai, kad apželdintos kopos virto sveikatos takais, A.Dobranskis čia mato progresą. O be to, tą primena ir takų pavadinimai. Pavyzdžiui, Miško kopų takas driekiasi per XIX amžiuje žmonių čia suformuotas kopas, skirtas apsisaugoti nuo pustomų smėlynų.
Tokių takų nėra daug
Sveikatinimo takų idėjos įgyvendinimą vykdė Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto turizmo informacijos centrai, „Turint tokią gamtos buveinę, įspūdingo grožio mišką mieste būtų nuodėmė jo nepritaikyti sveikatingumui“, – įsitikinęs ekologas E.Paplauskis.
Pasak jo, tokių miškų ir takų unikaliose vietose, kur kažkada bolavo kopos, nėra daug. „Tiesiog sveikatinimo takų nėra daug. O juk įsivaizduokim – grįžai namo po darbo, turi valandą kitą laiko, praeini čia dešimt kilometrų. Nereikia ieškoti, kur čia praeiti, nereikia sekti maršrutų. Viskas turi būti paruošta žmogui, kad jis tiesiog sveikai pasivaikščiotų“, – kalbėjo ekologas.
Iš tiesų šis miško takų projektas yra orientuotas į sveikatinimą, tad ir takai parinkti vengiant plačių ir populiarių keliukų.
Gamtai – jokios žalos
Pajūrio regioninio parko ekologas anksčiau dažnai sulaukdavo klausimų – ar gausėjanti sveikuolių armija nenutryps pajūrio miškų, ar nenukentės ši unikali vietovė. E.Paplauskis tokiems atšauna – sveikatinimo takai tarnauja ir gamtosauginiu požiūriu.
„Kai žmonės daugiau vaikšto takais – tai daug mažiau blūdija po mišką, trypia paklotę, baido gyvūnus. Žmonės naudojasi patogiais maršrutais, tada nesinori lįsti į kemsynus, kur yra perimvietės“, – vaizdžiai paaiškino specialistas. Todėl čia sveikata dera su gamtosauga, sako jis.
Dera ir su istorija. Pavyzdžiui, Senojo miško takas driekiasi 3,5 kilometro. Jis yra vietovėje, kuri XIX amžiuje saugant Klaipėdos miestą nuo užpustymo buvo apsodinta pirmoji. Dabar čia natūralus miško parkas.
Be to, kaip sako pašnekovas, ši vieta ir taip intensyviai lankoma. „Tik žmonės neturėjo patogių maršrutų – tad kai atsiranda patogus takas su lentelėmis– tai iškart tampa populiarus. Nereiktų bijoti, jei žmonės tais takais ir vorele eitų“, – sako ekologas.
Be to, uostamiesčio gyventojams atsirado daugiau patogių vietų praleisti laiką be automobilio. „Labai norėjosi sujungti Klaipėdą su regioniniu parku ne automobiliu, o tiesiog pasivaikščiojimo takais“, – pridūrė ekologas.
Ne viskas turi remtis į pinigus
Kai regioninio parko specialistai pristatė savo idėją – atidaryti sveikatinimo takus su specialiais ženklais, tai virto sniego gniūžtės efektu, „Visiems patiko idėja, informacijos centrai prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo, sutapo visų nuomonės“, – sake E.Paplauskis.
Beje, pati takų įrengimo pradžia nebuvo lengva. „Prieš penkerius metus rašėme bendrą su latviais projektą, tai buvo mūsų idėja aprašyta ten. Prašėme finansavimo, bet jo negavome. Tada pagalvojome – ar viskas turi remtis į pinigus? Argi negalime patys savo jėgomis pasidaryti? Būna, kad ir pati gamta padaro taip, kad visiems būtų gerai“, – pasakojo ekologas.
Jis čia mato ir daugiau sveikatinimo privalumų. „Gamtoje vaikščiojimas kitoks. Čia žmogus ne vien bukai atlieka mankštinimo pratimus, o pasineria į mišką – kvėpuoja, girdi, džiaugiasi paukščiais ir augalais. Net nepajunta, kaip dvylika kilometrų praeina – nereikia čia savęs prievartauti“, – sake E.Paplauskis.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako, jog tiek Klaipėdos miesto, tiek viso regiono teritorijoje tokie įveiklinti pėsčiųjų takai yra tikrai ne paskutiniai- jau yra sukurtas pėsčiųjų maršrutas nuo Lietuvos pajūrio iki Estijos, šiuo metu ženklinamas piligriminis Šv.Jokūbo kelias, todėl norintys aktyviai praleisti laiką gamtoje kviečiami atvykti į Klaipėdos regioną.