Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.
Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ...
Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.
Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.
Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.
Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.
Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.
Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.
„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
LNDM Prano Domšaičio galerija pristato išskirtinę parodą „Priartintas peizažas“, kurioje eksponuojami XVI–XIX a. Vakarų Europos grafikos šedevrai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Paroda kviečia pažinti gamtos vaizdų estetiką ir grafikos technikas, atskleidžiančias peizažo meninės reprezentacijos raidą nuo simbolinių motyvų iki įsivaizduotų kraštovaizdžių vizijų.
Parodoje pristatomi Canaletto, Giovanni Battistos Piranesio ir kitų garsiausių Europos meistrų darbai, suskirstyti į keturias temas: simbolinis, gamtos, urbanistinis ir ilgesio peizažas. Kūrinius vienija unikalus požiūris į peizažą kaip kultūrinį reiškinį, perteikiantį gamtos grožį ir jos santykį su žmogumi.
Paroda veiks iki 2025.04. 13 d.
Kovo 14 d., penktadienį, 17:30 Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Vivianos Almas personalinė paroda „Laukiamasis“. Tarpdisciplininė menininkė, kilusi iš JAV, tačiau turinti lietuviškų šaknų, savo kūryboje jungia fotografiją, skulptūrą, kinematografiją ir garsą. Parodoje lankytojai patirs meninį eksperimentą, kuriame vizualusis menas susipina su kompozitoriaus Igno Balčiaus muzika ir menininko Johno Foley sukurtais kvapais. Ši paroda kviečia žiūrovus patirti juodą spalvą per pojūčius ir įsitraukti į neapibrėžtą minčių laukiamąjį.
Paroda veiks iki 2025.04.13
Domo Ignatavičiaus personalinė paroda „Apie funkcijas ir plokštumas“ bus atidaryta kovo 14 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Menininkas nagrinėja daikto ir objekto sąvokas, siekdamas perprasti jų skirtumus bei atskleisti nematomas daiktų plokštumas.
Ignatavičius daiktus perkelia ant skaidrių paviršių, taip panaikindamas ribą tarp jų reprezentacinės ir nematomosios pusės. Jo kūryba eksperimentuoja su forma, idėja ir materialumu, kviesdama žiūrovą naujai pažvelgti į kasdienius objektus.
Paroda veiks iki 2025.04.13
Kovo 14 d., penktadienį, 17:30 Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Marcinkevičiūtės personalinė šiuolaikinio meno paroda „Myli – nemyli? Žydi – nežydi?“. Menininkė kuria tarpdisciplinines instaliacijas, jungiančias tapybą, skulptūrą ir vaizdo projekcijas. Jos darbai nagrinėja ribas tarp organiškos gamtos ir pramoninės kultūros, keldami klausimus apie autentiką, aplinkosaugą ir žmogaus santykį su natūralumu. Parodoje lankytojai išvys stilizuotas hibridines gėles, kurios atspindi pasaulio dirbtinumo ir tikrumo kontrastus.
Paroda veiks iki 2025.04.13
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Kovo 20 d. 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos galerijoje vyks Medos Norbutaitės ir Pauliaus Ruko parodos „#ryšys“ atidarymas. Ši paroda – dviejų kūrėjų vizualinis dialogas, kuriame persipina prisiminimai, simboliai ir kūrybinės tapatybės paieškos. Norbutaitės tapyba ir Ruko skulptūriniai objektai bei vaizdo projekcijos susijungia į bendrą meninę erdvę, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp atminties, materijos ir laiko. Menininkai tyrinėja savo sąsajas su praeitimi, vieta ir vienas kitu, siekdami naujo kūrybinio suvokimo.
Paroda veiks iki 2025.05.03
Balandžio 3 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre atidaroma Mariaus Jonučio personalinė paroda „Nesutelpančio subjekto istorija“. Menininkas pristato per pastarąjį pusmetį sukurtus darbus – paveikslus, neretai papildytus medinėmis detalėmis, ir kitus vaizdinius pasakojimus, gimusius iš kasdienio kūrybinio darbo.
Parodoje dominuoja vidinės įtampos, išsiveržimo poreikio ir subjektyvios raiškos temos. Jonučio darbai – tai asmeniškos, nekompromisinės išraiškos forma, gimstanti iš gyvenimo ritmo tarp gamtos, tylos ir kūrybos.
Paroda veiks iki 2025.04.29
Kovo 12 d., trečiadienį, 17:30 Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma jaunos menininkės Viktorijos Kemeklės personalinė paroda „Forma“. Ekspozicijoje pristatomi minimalistiniai akvarelės ir anglies piešiniai, kuriuose autorė tyrinėja šviesos ir tamsos sąveiką. Naujausia kūrinių serija pirmą kartą pristatoma viešai, atskleidžiant efemeriškas formas, susiliejančias su šešėliais ir per juos apmąstant žmogaus būties trapumą.
Paroda veiks iki gegužės 17 d.
Kovo 20 d. 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Baltojoje galerijoje atidaroma Daivos Ložytės personalinė paroda „Mirę žodžiai“. Menininkė pristato naujausius ir ankstesnius kūrinius, kuriuose tarsi „sekretuose“ paslėpti išnykę mūsų kalbos žodžiai. Ši paroda – nuosekli autorės kūrybos tąsa, nagrinėjanti tautos savasties ženklus ir bendras istorines bei emocines patirtis. Ložytė tyrinėja, kaip kinta ir prisitaiko praeities simboliai, pabrėždama jų reikšmę tiek kolektyvinėje atmintyje, tiek šiuolaikinėje tapatybėje.
Paroda veiks iki 2025.05.17
Kovo 14 d. 18.30 val. KADS Baroti galerijoje Klaipėdoje atidaroma Elenos Laurinavičiūtės paroda „Oro skalpeliai“. Tai pastarųjų dvejų metų menininkės kūrybos pristatymas, kviečiantis patirti interaktyvią garsinę instaliaciją, kurioje susilieja molio materialumas ir garso neapčiuopiamumas. Laurinavičiūtė nagrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų paveldą ir suteikdama jam naujas formas. Skulptūros tampa instrumentais, o lankytojai, keisdami garso intensyvumą ir dažnį, patys formuoja unikalų garsovaizdį.
Paroda veiks iki 2025.04.09
Kovo 14 d., 17:30 Klaipėdos meno galerijoje „LYCEUM“ (Danės g. 9) atidaroma tarpukario Lietuvos menininko Eugenijaus Kulviečio (1883–1959) tapybos reprodukcijų paroda „Reminiscencijos“. Ekspozicijoje bus pristatomi 19 atkurtų dailininko darbų – autoportretai, portretai, natiurmortai ir peizažai, sukurti tremties metu Kolumbijoje. Parodą inicijavo menininko anūkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, siekiantis įamžinti ir reabilituoti savo senelio kūrybinį palikimą. Kulvietis laikomas vienu iš XX a. pradžios Lietuvos klasicizmo atstovų, kurio kūryboje atsispindi pagarba akademizmui, preciziškas dėmesys detalėms ir subtilus koloritas.
Paroda veiks iki 2025.04.04
Balandžio 4 d. 17.30 val. galerijoje „Lyceum“ Klaipėdoje atidaroma jungtinė Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Balčiūnaitės-Rimienės paroda „Erdvės abstrakcija“. Skulptoriaus tėvo ir tapytojos dukros kūriniai susijungia į kūrybinį dialogą tarp dvimačių ir trimatės formos, tarp kartų ir skirtingų meninių pasaulėvokų.
Pasitelkdami abstrakčią kalbą, menininkai kviečia žiūrovą atsakyti, ar žvelgdami į tą patį matome tą patį. Parodos atidarymo metu skambės elektroninės gitaros improvizacijos, kurias atliks Saulius Rimas.
Paroda veiks iki 2025.04.30
Parodoje – nykstantys Rytprūsiai fotomenininko Raimundo Urbono akimis. 2025 m. vasario 12 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Raimundo Urbono (1963–1999) paroda „Nuo sienos iki sienos“. Joje pristatomas vienas svarbiausių klaipėdiečio fotomenininko fotografijų ciklų „Rytų Prūsija“ (1991–1992). Parodos kuratoriai – menotyrininkė Danguolė Ruškienė ir fotomenininkas Remigijus Treigys. 2023 m. ši paroda buvo pristatyta Priekulės geležinkelio stotyje ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, 2024 m. – Gargždų krašto muziejuje.
Paroda veiks iki 2025.03.22 d.
Paminėti Kovo 11-ąją išskirtinėje vietoje – Klaipėdos piliavietėje – uostamiesčio menininkai susiburia jau nebe pirmąjį kartą. Šiais metais čia tradicine aliejine technika atliktus savo kūrinius pristatys tapytojai Juozas Vosylius, Petras Lukošius, Antanas Garijonas, Simas Žaltauskas, Ernestas Žvaigždinas. Parodos turinys ir siužetai – miesto vizijos: improvizacijos su išskirtine klaipėdietiška architektūra, jūros kvapas su miražais, peizažai su krantinėmis ir tinklais, taip pat abstraktūs sprendimai.
Paroda veiks iki 2025.04.05
Kovo 20 d. 17.30 val. meno galerijoje JUSIONIS atidaroma Annos Reviakinos personalinė paroda „Neįvardinta tapyba“. Tapytoja abstrakcionistė savo darbuose kuria ramybės kupiną erdvę, kurioje nėra siužeto ar detalių – tik spalvų, šviesos ir šešėlių sąveika. Menininkės kūryba kyla iš intuicijos ir pasąmonės, todėl jos paveikslai perteikia tyloje gimstančią poetišką atmosferą. Reviakinos darbai kviečia įsigilinti į vidinį pasaulį, kur spalva tampa pagrindine emocijų ir minčių išraiška.
Paroda veiks iki 2025.04.17
Balandžio 1 d. 18 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje atidaroma Žanos Žilinskienės mandalų paroda „Minčių klajonės“. Joje pristatomi juodai balti, nuo standartų atsiribojantys autorės piešiniai, gimstantys iš ramybės ir spontaniško kūrybos proceso. Paroda – tai asmeninė menininkės kelionė, prasidėjusi pandemijos laikotarpiu ir išaugusi iš noro dalytis piešiniais su artimaisiais. Kiekviena mandala – tai unikali intuicijos ir kruopštumo išraiška, kviečianti žiūrovus atrasti savas asociacijas.
Paroda veiks iki 2025.04.30
Balandžio 4 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaroma Algimanto Ramanausko tapybos paroda „Tarp dviejų pasaulių“. Jubiliejinė paroda skirta menininko 70-osioms gimimo metinėms ir jo atminimui.
Parodoje eksponuojamos abstrakčios tapybos vizijos, atspindinčios kūrėjo savitą žvilgsnį į pasaulį ir meną. Ramanauskas save vadino „ateiviu tarp dviejų pasaulių“ – jo darbai kupini vidinių erdvių, nuojautų ir dvasinės kelionės ženklų.
Paroda veiks iki 2025.04.25
