Pritaikyti sutikimo parinktis

Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.

Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ... 

Visada aktyvus

Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.

Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Vykstančios parodos

Prano Domšaičio galerija (LNDM)

Pranas Domšaitis. Visada kelyje

„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

 

Paroda yra nuolatinė. 

Paroda „Kraujo akmuo“

Balandžio 24 d. atidaroma paroda „Kraujo akmuo“, kurioje susitinka Gedimino Akstino ir Patricijos Jurkšaitytės kūryba. Parodos ašimi tampa raudona ochra – simboliškai ir istoriškai turtingas pigmentas, siejamas su gydymu ir emociniu aiškumu.

Eksponuojami darbai atskleidžia naujus šių menininkų kūrybinių trajektorijų aspektus. Abu menininkai priklauso kartai, formavusiai Lietuvos meninę tapatybę po nepriklausomybės atkūrimo.

Paroda veiks iki 2025.09.21 d.

Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“

Balandžio 24 d. atidaroma Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Tai pirmasis toks išsamus šios vizionieriškos ukrainiečių tautodailininkės kūrybos pristatymas Lietuvoje – eksponuojami darbai, evakuoti iš Zaporižios srities dailės muziejaus.

Paroda atskleidžia menininkės pasaulį, kuriame gyvybingas folkloras, tikėjimas gėriu ir meilė gamtai susilieja į ryškią, simbolių kupiną viziją. Renginį lydi ekskursijos ukrainiečių kalba, kviečiančios giliau pažinti Prymačenko kūrybos esmę.

Paroda veiks iki 2025.09.14 d.

Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos"

Gegužės 15 d. 18 val. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje atidaroma Antano Gudaičio personalinė paroda „Kompozicijos“. Tai svarbus įvykis ne tik dėl menininko kūrybos fondo prisistatymo, bet ir dėl ilgos pertraukos – didesnių parodų nebuvo surengta jau kelis dešimtmečius. Ši paroda sugrąžina žiūrovą į produktyviausią Gudaičio kūrybinį laikotarpį – nuo 1959-ųjų iki 1989-ųjų – akcentuodama dailininko ieškojimų kelią, jo spontaniškumo ir apgalvotos kompozicijos dermę.

Ekspozicijoje pristatomi eskizai, etiudai, tapybiniai ieškojimai ir galutiniai variantai, leidžiantys pamatyti menininko kūrybinio mąstymo eigą. Gudaitis siekė ne tiek tobulos formos, kiek galimų sprendimų įvairovės, o jo kūrinių paveikumą formuoja vientisa plastinė visuma – spalva, linija, faktūra. Kūrybai būdingas ekspresyvus, eskiziškas tapymas, o siužetas dažnai slepiasi už kūrinių pavadinimų.

Parodą papildo Algimanto Kunčiaus fotografijos ir archyvinė vaizdo medžiaga, leidžianti susipažinti su menininko gyvenimu – jo dirbtuve, aplinka, draugais bei to meto kultūriniu lauku. Tai kvietimas iš naujo atrasti vieną reikšmingiausių XX a. Lietuvos modernistų.

Paroda veiks iki 2025.10.05 d.

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) / Kultūrpolis

Tobias Gutmann paroda „Žemė - Tobias - Gyvenimas“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose atidaroma Tobias Gutmann personalinė paroda „Žemė – Tobias – Gyvenimas“.

Tai pirmas kartas, kai menininkas visą ekspoziciją skiria vien piešiniams. Visi kūriniai tarpusavyje glaudžiai susiję – kiekviena linija tampa tyliu susitikimu su savimi, piešimo praktika ir ryšiu čia ir dabar. Ši akimirka kuria subtilų rezonansą tarp piešinio, menininko ir žiūrovo – santykį, peržengiantį regimybės ribas.

Tobias Gutmann vizualinė kalba balansuoja tarp abstrakcijos ir figūratyvumo: trapūs vabzdžiai, besitiesiantys pirštai, raidžių fragmentai, taškai ir ženklai, sukurti vos keliais brūkštelėjimais – kartais abstraktūs, kartais stulbinamai konkretūs. Vieni kūriniai alsuoja kontempliacija ir dvasingumu, kituose aiškiau išryškėja žmogaus santykis su pasauliu, gamta ir kūnu. Tekstiniai piešiniai sukoncentruoja pojūčius į poetinius fragmentus, bet visuomet palieka erdvės asmeninei interpretacijai.

Šią parodą galima suprasti kaip kvietimą: pažinti asmeninę menininko istoriją, ieškoti savos prasmės ir psichologinio saugumo, patirti stabilumą ir prasmę dažnai neramiame pasaulyje. Taigi paroda tampa ne tik apmąstymų, bet ir dialogo erdve.

Paroda veiks iki 2025.08.24

Žanetos Jasaitytės-Bessonovos personalinė paroda „Tarp žemės ir dangaus“

2025 m. birželio 13 d., penktadienį, 17:30 val. atidaroma Žanetos Jasaitytės-Bessonovos personalinė paroda „Tarp žemės ir dangaus“, veiksianti iki liepos 13 d. Parodoje, kuruojamoje Danguolės Ruškienės, pristatomi naujausi klaipėdietės menininkės darbai – tai tarpdisciplininė kelionė per grafiką, objektus ir instaliacijas, kviečianti žiūrovą į intymų ir kartu žaismingą dialogą. Čia svarbus lėtas žvilgsnis, kasdienybės refleksija, taktiliniai ir kiti pojūčiai.

Parodoje pristatomi grafikos kūriniai ir erdviniai objektai, mezgantys tiesioginį kontaktą su suvokėju: darbus galima liesti, išgirsti jų skleidžiamus garsus, keisti jų buvimo vietą ir judėjimo trajektoriją, kai kuriais atvejais netgi formą. Pasitelkdama tradicines grafikos technikas (linoraižinį, monotipiją ir kt.), autorė plečia medijos ribas – dvimatė raiška transformuojama į skambančius ir skriejančius objektus, noriai priimančius suvokėjo prisilietimus ir praturtinančius jo patirtis. Tarp ekspozicijos kūrinių – grafikos atspaudų lakštai, lengvai transformuojami objektai, garsinė instaliacija, skulptūrinės kompozicijos ir kt.

Paroda veiks iki 2025.07.13

Dvi architektūros parodos Klaipėdoje

2025 m. birželio 20 d., penktadienį, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaromos dvi architektūros parodos: – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) metinė paroda „Klaipėdos architektūra 2024“ ir architekto Petro Džervaus meninio tyrimo paroda „(NE)PAVELDAS. KLAIPĖDA“.
Parodų atidarymas vyks birželio 20 d., penktadienį, 17:30 val. Renginio metu bus pristatytas leidinys „Klaipėdos architektūra 2024“. Ekspozicijos architektas – Tomas Vasilkevičius, parodos ir leidinio grafikos dizainerė – Miglė Rybelė. Parodos veiks iki 2025 m. liepos 13 d.
„Klaipėdos architektūra 2024“
Metinė paroda „Klaipėdos architektūra 2024“ – tai aktualios šiuolaikinės architektūros panorama, atspindinti Klaipėdos architektų kūrybinius procesus ir profesinius siekius. Paroda kviečia lankytojus pažvelgti į miestovaizdžio kaitą iš arčiau – nuo realizuotų projektų iki naujų urbanistinių idėjų, kurios dar tik formuojamos eskizuose.
Šių metų ekspozicija išsiskiria teminiu ir stilistiniu spektru – čia pristatomi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, interjerai, konkursiniai projektai, urbanistinės koncepcijos, tvarios plėtros projektai ir architektūriniai eksperimentai. Tai ne tik profesinis metraštis, bet ir kolektyvinis pasakojimas apie miestą kaip nuolat besikeičiančią, daugiasluoksnę erdvę, kurioje persipina funkcija, estetika ir profesinė atsakomybė.
Paroda kelia aktualius klausimus: kokią aplinką kuriame? Kaip architektūra formuoja mūsų kasdienę patirtį? Kokį miestą sukursime ateities kartoms? Šių metų darbai reflektuoja opiausias šių dienų temas – kvartalų konversiją, senamiesčio ir naujų teritorijų dermę, viešųjų erdvių kokybę, žmogaus ryšį su aplinka bei architektūros vaidmenį tvarumo diskurse.
Architektūra čia atsiskleidžia ne tik kaip techninė ar meninė disciplina, bet ir kaip kultūrinis komentaras, reaguojantis į socialinius, ekologinius ir politinius iššūkius. Tai erdvė mąstymui, pokalbiui ir bendruomenės įtraukimui. Kokybiška architektūra kyla ne iš formos, bet iš ryšio su vieta, kurioje gyva atmintis.
Ekspozicijoje dalyvauja 22 architektūros studijos, pateikusios 41 projektus – nuo subtilių rekonstrukcijų iki netradicinių architektūrinių sprendimų. Šie darbai liudija ne tik aukštą profesinį lygį, bet ir growing sense of place – jautrumą kontekstui, istorijai ir žmogaus patirčiai.
„(NE)PAVELDAS. KLAIPĖDA“
Architekto Petro Džervaus meninio tyrimo parodoje eksponuojamas eksperimentas, analizuojantis XX a. antrosios pusės Klaipėdos architektūrą per konkrečius objektus – kurie nėra formalusis paveldas, tačiau turi neabejotiną reikšmę, kurios suvokimas ateityje leis sukurti aktualius vertinimo kriterijus, nustatyti analizuojamo laikotarpio architektūros objektų vertės kriterijus, įvertinti šių objektų reikšmingumą miesto veidui ir kolektyvinei atminčiai. Kartu pateikiami interviu su architektais, dirbančiais Klaipėdoje, kurių profesionali nuomonė leidžia naujai įvertinti šio laikotarpio architektūros palikimą – jo genezę, reikšmę ir (ne)išlaikytą vertę šiandieniniame kontekste. Paroda kelia esminius klausimus apie tai, kas laikoma vertinga architektūra, kaip ji įgyja (ar neįgyja) paveldo statusą. Ji skatina permąstyti architektūrinės vertės apibrėžimą nuolat kintančių estetinių, politinių ir urbanistinių kontekstų fone. Taip pat keliama diskusija, kokie kriterijai yra tinkami ir būtini vertinant XX amžiaus architektūros kokybę – ar pakanka formos, ar būtina įvertinti ir istorinius bei kultūrinius jos sluoksnius. Tai paroda apie atmintį ir pamiršimą, apie miesto sluoksnius, kurie dar neįrašyti į vadovėlius, bet vis dar kalba – jei tik norime juos išgirsti.

Parodos veiks iki 2025.07.13

Virtuali paroda „Nuo žagrės – prie šturvalo“

Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.

Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.

Baltija – mūsų namai

Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius

Virtuali Algirdo Taurinsko (1941–2017) retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių…”

Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.

Mindaugo Pupelio paroda ,,Patamsyje"

Tapybos paroda „Patamsyje“ kviečia žiūrovą į vidinę mizansceną. Tamsios tonacijos paveiksluose atsiveria įtampos tarp šviesos ir tamsos, atvirumo ir slėpimosi, tikrumo ir fasado. Paveiksluose svarbi simbolizmo kalba, kurioje kiekvienas gestas, žvilgsnis ar šešėlis įgyja psichologinę, net metafizinę reikšmę. Tamsumas čia nėra tik fonas, jis tampa aktyviu dalyviu, prisidengimu ir išryškinimu vienu metu. Tamsa tai erdvė, kurioje personažai tarsi išnyra iš nežinomybės, tačiau jų veidai ar tapatybės neretai slepiasi po metaforinėmis kaukėmis. Jie nori būti matomi, bet bijo būti atpažinti. Paroda tyrinėja žmogiškų santykių mizanscenas, kuriose vyrauja emocinės priešpriešos – atstūmimas ir artumas, ramybė ir nerimas, baimė būti nuoširdžiam ir tylus tikrumo ilgesys .

Parodos darbai perteikia mistifikuotą kasdienybės pojūtį, situacijas, kurios daug kam pažįstamos, tačiau apie jas mažai kas kalba. Tai „kalbos nebuvimo“ tapyba, kur vietoje žodžių veikia nuojauta, žvilgsniai, pauzės. Kiekvieno paveikslo personažai yra tarp priešpriešų – vieni atrodo susitaikę, pasinėrę į melancholišką tylą ar trumpalaikį hedonizmą, kiti – blaškosi, ieško, bando įveikti savo vidinę miglą. Įdomi parodos vidinė struktūra – joje galima justi perėjimą: vienoje dalyje veikėjai yra užsisklendę, saugūs tik savo viduje, saugosi vieni kitų. Kitoje – jie ima atsiverti, atsiranda altruizmo ženklų, artumo galimybė. „Patamsyje“ – tai vizuali refleksija apie mūsų bendrą, bet dažnai nutylimą patirtį, balansavimą tarp vidinio pasaulio ir išorinio matomumo, tarp nuoširdumo troškimo ir baimės būti nuogam. Tai paroda apie tuos momentus, kai tyla pasako daugiau nei žodžiai.

Paroda veiks iki 2025.08.29

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Delmonų paroda

Delmonas – tradicinė Klaipėdos krašto moteriškos aprangos detalė, 2019 m. pripažinta saugotina vertybe ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kviečiame Jus apsilankyti Delmonų galerijoje ir atrasti šį ypatingą Mažosios Lietuvos grožį.

Delmonų galerija atidaryta: II–VI, 11.00–18.00,
Meno kieme (Daržų g. 10)

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Augustino Virgilijaus Burbos personalinė paroda „Vaizdo gramatika“

Gegužės 29 d. 18 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaroma Augustino Virgilijaus Burbos paroda „Vaizdo gramatika“. Baltojoje galerijoje eksponuojami linoraižiniai, tyrinėjantys vaizdo ir žodžio santykį, o Nišinėje galerijoje – ekspresyvūs piešiniai, atskleidžiantys meditatyvesnį kūrybos lauką.

Burba gilina vizualinės ir verbalinės raiškos sąsajas, žmogaus figūros simboliką bei grafikos technikų galimybes. Jo darbai – tai estetiškai įtaigi refleksija apie kultūrą, atmintį ir emocinį pasaulį.

Paroda veiks iki 2025.07.26

Skulptūrų paroda „Aš (ne)su aš“

Kviečiame į skulptūrų parodą „Aš (ne)su aš“. Paroda „Aš (n)esu Aš“ kviečia į kelionę per moters vidinį pasaulį, atskleidžiantį jos emocines bei fizines patirtis, iššūkius ir visuomenės keliamus lūkesčius. Skulptūrų ekspozicija gilinasi į įvairias problemas ir kompleksus, su kuriais moterys susiduria savo kasdienybėje – nuo savivertės klausimų iki visuomenės normų spaudimo. Kiekviena skulptūra perteikia skirtingą emociją ar fizinį aspektą, kuriame įžvelgiami moters gyvenimo iššūkiai ir vidinė stiprybė ar silpnybė.

Svarbi parodos ašis – dviejų skirtingų kartų kūrėjų dialogas. Skulptūros atspindi skirtingas gyvenimo patirtis, požiūrius ir emocijas formuotas skirtingų laikmečių. Vyresnės kartos darbai perteikia brandą, ilgamečių patirčių refleksiją ir tylų pasipriešinimą normoms, o jaunesnės kartos kūryba alsuoja savęs paieškomis, atvirumu ir drąsa kalbėti apie jautrias temas be baimės. Šis kartų susitikimas parodoje kuria gilesnį ir universalesnį moters patirties paveikslą. Paroda siekia būti ne tik menine, bet ir terapine erdve, kurioje lankytojai gali apmąstyti bei atpažinti sau artimas patirtis, susipažinti su moterų pasaulio jautrumu bei pažeidžiamumu.

Parodos veiks iki 2025.07.30

Dainiaus Liškevičiaus paroda „Kai negalėjau ištarti nei žodžio ......".

„Kai negalėjau ištarti nei žodžio… Kaip pabusti iš laiko sapnavimo būsenos? Tikriausiai neįmanoma? Negalima atskirti miško nuo medžių. Portalas: devynios didžiosios abėcėlės pirmosios raidės, pagamintos iš įvairių gyvūnų kaulų, likusių po maisto gaminimo nuo šeimos stalo, ir sujungtų bičių vašku. Ir dar, ……………… pelenai.” /D. Liškevičius/

Galerijos mecenatai:  UAB „Stemma group”,  UAB „Vakarų medienos grupė”.

Projektą dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

Paroda veiks iki 2025.07.19

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio”

2025 m. liepos 10 d. – spalio 18 d. Klaipėdos Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) veiks paroda, pristatanti Lietuvos banko dailės rinkinį – mažai žinomą, visuomenei retai rodomą kolekciją. Lankytojai parodą galės apžiūrėti nuo liepos 11 d. Tai išskirtinė galimybė susipažinti su tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūriniais – Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų autorių darbais. Nuo pat pradžių šis rinkinys buvo kaupiamas ne kaip muziejinė kolekcija, o kaip institucijos interjerų estetinės aplinkos kūrimo priemonė, laikantis daugelio Europos centrinių bankų tradicijų. Paroda veiks liepos 10 d. – rugsėjo 15 d. trečiadieniais–sekmadieniais 10.00–18.00 val. (nedirba pirmadieniais ir antradieniais), rugsėjo 16 d. – spalio 18 d. antradieniais–šeštadieniais 10.00–18.00 val. (nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais). Rugpjūčio 15 d. (Žolinė) – nedarbo diena. Paskutiniai lankytojai įleidžiami iki 17.30 val. Parodą galima apžiūrėti įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. Organizatoriai: Lietuvos bankas, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Informacinis partneris – LRT.

 

Paroda veiks iki  2025.10.18

Interaktyvi tarptautinė keliaujanti paroda „Leonardo da Vinčio mašinos”

Nuo 2025 m. birželio 13 d. iki spalio 31 d. Klaipėdos Pilies muziejaus XVII a. požemiuose (Frydricho poterna, šalia naujojo Pilies bokšto, Priešpilio g. 2) veiks tarptautinė interaktyvi paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“, kurioje pristatoma daugiau nei 30 veikiantys išradimų, sukonstruotų pagal autentiškus meistro brėžinius. Parodos lankytojai galės išbandyti skraidymo, karo, vandens ir statybos mašinas, taip pat pamatyti žymiausių da Vinčio paveikslų reprodukcijas. Eksponatai buvo sukurti bendradarbiaujant su Florencijos ir Milano inžinieriais, remiantis originaliais rankraščiais, tokiais kaip „Codex Atlanticus“. Tai paroda, kurioje lankytojai kviečiami liesti, sukti ir patys išbandyti mechanizmus – nuo sraigtinio sraigtasparnio iki šarvuoto vežimo. Paroda išsiskiria interaktyvumu, edukacinėmis veiklomis ir istorinės erdvės atmosfera – visa tai susilieja seniausioje išlikusioje Klaipėdos pilies mūro dalyje. Organizatoriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir „Organization of Exhibitions“ (Lenkija).

Paroda veiks iki  2025.10.31

Mariaus Morkūno personalinė tapybos paroda „Grožis, kuriame gimiau“.

2025 m. liepos 10 d., ketvirtadienį, 17.30 val. meno galerijoje JUSIONIS (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, Klaipėda) atidaroma Mariaus Morkūno personalinė tapybos paroda „Grožis, kuriame gimiau“.

Ši paroda tai mano gimtojo krašto atspindys paveiksluose. Tai ką aš jaučiu, matau, girdžiu ir kaip jaučiuosi. Mano paveiksluose atsiskleidžia vakarų Lietuvos kraštovaizdžio gražiausios akimirkos. Pajūrio spalvos mane užbūrė jau nuo vaikystės. Jūra, marios, kopos, vėjas – tai jau mano  kraujyje.

Marius Morkūnas jaunos kartos  kūrėjas, save realizuoja įvairiose meno srityse, dalyvauja parodose, gimė 1976 metais, Klaipėdoje. Autorius gyvena ir kuria Kaune. Kūryba lydėjo nuo ankstyvos vaikystės, jau nuo penkerių metų pasireiškė stipri trauka menui. Pradėjus lankyti mokyklą prioritetas buvo dailės pamokos ir būreliai, o kai jų tapo per maža stojo į dailės mokyklą “BRAKO 1985 m. Vėliau jis stojo, mokėsi  ir yra baigęs Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją (1986-1995 m.).

Paroda veiks iki 2025.07.30

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Šaro‘ tapybos paroda „Dainos“

2025 m. birželio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno” padalinyje (Kauno g. 49) vyks Šarūno Matijošaičio (Šaro’) tapybos parodos „Dainos” atidarymas ir susitikimas su autoriumi.

Muzika kiekvieno žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą. Kiekvienas muzikos žanras atranda savo klausytoją. Šarūno Matijošaičio paroda išsiskiria savo unikaliu vaizdo ir muzikos pajautimo pateikimu. „Norint geriau suprasti paveikslą – reikėtų žiūrint į jį klausytis dainos. Drobės turi glaudų ryšį su daina. Prie kiekvieno paveikslo pavadinimo surasite QR kodą – tai tiesioginė nuoroda mobiliajam įrenginiui į dainą. Tai ką čia sukūriau pavadinau – ABSTRAKČIUOJU SIMBOLIZMU“, – teigia autorius.

Parodoje rasite įvairių darbų, jų tarpe ir įspūdingus kūrinius, iliustruojančius ištisus albumus tokių grupių kaip „Garbanotas“ ar „Free Finga“. Tai unikali galimybė pamatyti parodą, kokios savo mieste dar neturėjome. Tereikia išsitraukti savo mobilųjį įrenginį, nuskenuoti QR kodus, klausant dainas žiūrėti į paveikslus ir patirti geras emocijas.

 

Paroda veiks iki 2025.07.19