Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.
Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ...
Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.
Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.
Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.
Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.
Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.
Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.
„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
Balandžio 24 d. atidaroma paroda „Kraujo akmuo“, kurioje susitinka Gedimino Akstino ir Patricijos Jurkšaitytės kūryba. Parodos ašimi tampa raudona ochra – simboliškai ir istoriškai turtingas pigmentas, siejamas su gydymu ir emociniu aiškumu.
Eksponuojami darbai atskleidžia naujus šių menininkų kūrybinių trajektorijų aspektus. Abu menininkai priklauso kartai, formavusiai Lietuvos meninę tapatybę po nepriklausomybės atkūrimo.
Paroda veiks iki 2025.09.21 d.
Balandžio 24 d. atidaroma Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Tai pirmasis toks išsamus šios vizionieriškos ukrainiečių tautodailininkės kūrybos pristatymas Lietuvoje – eksponuojami darbai, evakuoti iš Zaporižios srities dailės muziejaus.
Paroda atskleidžia menininkės pasaulį, kuriame gyvybingas folkloras, tikėjimas gėriu ir meilė gamtai susilieja į ryškią, simbolių kupiną viziją. Renginį lydi ekskursijos ukrainiečių kalba, kviečiančios giliau pažinti Prymačenko kūrybos esmę.
Paroda veiks iki 2025.09.14 d.
Antano Gudaičio personalinės parodos „Kompozicijos“ atidarymas 2025 m. gegužės 15 d., ketvirtadienį, 18 val. Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda). Ši paroda svarbi dėl kelių priežasčių – tai Antano Gudaičio kūrybos fondo, kuris rūpinasi menininko kūrybiniu palikimu bei jo sklaida, prisistatymas ir kvietimas bendradarbiauti. Taip pat ji ypatinga ir dėl to, kad didesnių menininko parodų nerengta jau bent keletą dešimtmečių. Paskutinė retrospektyvinė menininko gimimo šimtmečiui skirta A. Gudaičio paroda „Išsilaisvinimas“ Lietuvos dailės muziejuje vyko prieš dvidešimt vienerius metus (kuratorės – J. Mulevičiūtė ir L. Jablonskienė).
Naujojoje parodoje „Kompozicijos“ atskleidžiamas gyvybingiausias ir paties A. Gudaičio ypač vertintas kūrybinis laikotarpis, prasidėjęs maždaug nuo 1959 m. ir tęsęsis iki jo mirties 1989 m.
Vienas iš parodos tikslų – parodyti menininko kūrybinio mąstymo ir ieškojimų kelią. Nuo pradinių piešinių, eskizų, tapybinių etiudų iki jį tenkinusių vieno ar kelių kūrinio variantų, atskleidžiant kiekvieno etapo svarbą. Dailininką domina ne galutinis, ištobulintas ieškojimų rezultatas, o galimų sprendimų įvairovė, apmąstymai tam tikra tapybine tema. Kūrybinio proceso metu A. Gudaitis laisvą asociatyvų minties polėkį, spontaniškumą, vitališkumą derino su kruopščiu paruošiamuoju darbu, apgalvota kompozicija. Menininko kūriniai dažnai buvo peikiami kaip „formalistiniai“, ne tik dėl to, kad juose sunku „perskaityti“ žmones, jų santykius, būsenas, bet ir dėl skubaus, ekspresyvaus, eskiziško tapymo. Plastinė tapybos pusė A. Gudaičiui buvo itin reikšminga, o turinys, sumanymas išryškėja ir sustiprėja, įgauna reikšmę kultūriniame, politiniame, istoriniame kontekste būtent per menininko pasirinktą plastiką. A. Gudaičio kūrinių poveikį sudaro jų visuma – spalvinė, linijinė, faktūrinė materija. Ši visuma nedaloma, spalvinė kokybė čia negali būti atskirta nuo linijos ir potėpio. Menininko kūrybai būdinga, kad nėra atviro siužeto pasakojimo, o tikrąsias kūrėjo intencijas dažnai slepia kūrinių pavadinimai.
Parodoje pristatoma Algimanto Kunčiaus fotografija bei archyvinė 16 mm juostų medžiaga, kurioje įamžintas ne tik pats Antanas Gudaitis, bet ir jį supusi aplinka – namai, dirbtuvė, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus menininkų dirbtuvės, kultūrinė to meto aplinka ir jo artimieji bei geriausi draugai.
Paroda veiks iki 2025.10.05 d.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų rūmuose atidaroma Tobias Gutmann personalinė paroda „Žemė – Tobias – Gyvenimas“.
Tai pirmas kartas, kai menininkas visą ekspoziciją skiria vien piešiniams. Visi kūriniai tarpusavyje glaudžiai susiję – kiekviena linija tampa tyliu susitikimu su savimi, piešimo praktika ir ryšiu čia ir dabar. Ši akimirka kuria subtilų rezonansą tarp piešinio, menininko ir žiūrovo – santykį, peržengiantį regimybės ribas.
Tobias Gutmann vizualinė kalba balansuoja tarp abstrakcijos ir figūratyvumo: trapūs vabzdžiai, besitiesiantys pirštai, raidžių fragmentai, taškai ir ženklai, sukurti vos keliais brūkštelėjimais – kartais abstraktūs, kartais stulbinamai konkretūs. Vieni kūriniai alsuoja kontempliacija ir dvasingumu, kituose aiškiau išryškėja žmogaus santykis su pasauliu, gamta ir kūnu. Tekstiniai piešiniai sukoncentruoja pojūčius į poetinius fragmentus, bet visuomet palieka erdvės asmeninei interpretacijai.
Šią parodą galima suprasti kaip kvietimą: pažinti asmeninę menininko istoriją, ieškoti savos prasmės ir psichologinio saugumo, patirti stabilumą ir prasmę dažnai neramiame pasaulyje. Taigi paroda tampa ne tik apmąstymų, bet ir dialogo erdve.
Paroda veiks iki 2025-08-24
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Gegužės 8 d. 18 val. Klaipėdos galerijoje atidaroma Vaivos Kovieraitės-Trumpės paroda „Nutrintys. Paslėptas laikas“. Joje menininkė vizualiai tyrinėja erdvės ir laiko sąveiką, atminties pėdsakus ir jų ryšį su mūsų patirtimi.
Pasitelkdama subtilią grafikos kalbą ir eksperimentines technikas, autorė kviečia įsiklausyti į tylų vietos kalbėjimą, kur nutrinti paviršiai ir neišbaigtos struktūros tampa metaforomis paslėptam laikui.
Paroda vyks iki 2025.06.21
Klaipėdos krašto tradicijomis besidominti technologijų mokytoja ir audėja Ramunė Našlėnienė pristato delmonų ir rištuvų parodą „Mažosios Lietuvos auksarankių įkvėpta“. Parodoje eksponuojami 2024–2025 m. sukurti rankdarbiai – siuvinėti delmonai ir rištuvai, įkvėpti Mažosios Lietuvos paveldo. Autorė tyrinėja vietos audimo tradicijas, atkūrė juostų audimo klaipėdietišku skieteliu metodiką ir rengia edukacinius seminarus. Tai kruopštus ir kūrybingas žvilgsnis į mūsų krašto kultūrinę atmintį.
Paroda veiks iki 2025.06.20
Kovo 12 d., trečiadienį, 17:30 Nišinėje galerijoje (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaroma jaunos menininkės Viktorijos Kemeklės personalinė paroda „Forma“. Ekspozicijoje pristatomi minimalistiniai akvarelės ir anglies piešiniai, kuriuose autorė tyrinėja šviesos ir tamsos sąveiką. Naujausia kūrinių serija pirmą kartą pristatoma viešai, atskleidžiant efemeriškas formas, susiliejančias su šešėliais ir per juos apmąstant žmogaus būties trapumą.
Paroda veiks iki 2025.06.17 d.
Gegužės 29 d. 18 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atidaroma Augustino Virgilijaus Burbos paroda „Vaizdo gramatika“. Baltojoje galerijoje eksponuojami linoraižiniai, tyrinėjantys vaizdo ir žodžio santykį, o Nišinėje galerijoje – ekspresyvūs piešiniai, atskleidžiantys meditatyvesnį kūrybos lauką.
Burba gilina vizualinės ir verbalinės raiškos sąsajas, žmogaus figūros simboliką bei grafikos technikų galimybes. Jo darbai – tai estetiškai įtaigi refleksija apie kultūrą, atmintį ir emocinį pasaulį.
Paroda veiks iki 2025.07.26
2025 birželio 6 d. (penktadienį) 18 val. KADS Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Vlado Karatajaus (1925–2014) tapybos darbų paroda, skirta autoriaus 100-sioms gimimo metinėms.
„V. Karatajus – vyresnės kartos tapytojas , įtvirtinęs lietuvių tapyboje savitą koloristinį psichologinio portreto tipą. Dailininkas studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, jo mokytojai buvo Justinas Vienožinskis, Vytautas Mackevičius, Algirdas Petrulis, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, Mečislovas Bulaka, Liuda Vaineikytė. Baigęs studijas, V. Karatajus nuo 1952 m. dirbo Dailės institute, 1968 m. tapo Tapybos katedros vedėju.
Vladas Karatajus anksti atrado „savo” žanrą – portretą. Jis visada gerbė žmogų, natūrą, tačiau jam teko daug dirbti, kad išvengtų buitiško portreto iliustratyvumo, dogmatinių portreto nuostatų.
Daug dailininkas tapė ir peizažų, natiurmortų. Ankstyvieji – lyriški, minkštos tapysenos, kai kurie jų etiudiški. „Aš pataikauju gamtai, – prisipažįsta dailininkas, – nes joje dirbu, meškerioju, keliauju. Dirbu net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus nesuniokota”.
Parodą pristatys menotyrininkas dr. Vidas Poškus.
Paroda Baroti galerijoje veiks iki birželio 20 d.
Gegužės 8 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelės ir piešinių paroda „Perspėjimai“. Renginyje dalyvaus autoriai. Diskusiją, skirtą šiuolaikinius menininkus įkvėpusiai Čiurlionio kūrybai, moderuos Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio skyriaus rinkinių kuratorė Danutė Gruzdienė.
Parodos rengėjai ir partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga, XXXII Variations creative studio, Juodkrantės vėtrungių galerija, UAB „Arlanga“.
Paroda veiks iki 2025.06.30
2025 m. gegužės 23 d. 17.30 val. kviečiame į KMSVB Meno skyriuje, J. Janonio g. 9, vyksiantį tapytojos Lenos Chvičijos parodos „Dar keletas keistų savaičių“ atidarymą.
Parodoje pristatomi tapybos darbai atspindi spalvos, šviesos ir jos blyksnių studiją, kuri yra būdinga abstrakčiojo ekspresionizmo tapybai.
Paroda veiks iki 2025.06.19
2025 m. birželio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno” padalinyje (Kauno g. 49) vyks Šarūno Matijošaičio (Šaro’) tapybos parodos „Dainos” atidarymas ir susitikimas su autoriumi.
Muzika kiekvieno žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą. Kiekvienas muzikos žanras atranda savo klausytoją. Šarūno Matijošaičio paroda išsiskiria savo unikaliu vaizdo ir muzikos pajautimo pateikimu. „Norint geriau suprasti paveikslą – reikėtų žiūrint į jį klausytis dainos. Drobės turi glaudų ryšį su daina. Prie kiekvieno paveikslo pavadinimo surasite QR kodą – tai tiesioginė nuoroda mobiliajam įrenginiui į dainą. Tai ką čia sukūriau pavadinau – ABSTRAKČIUOJU SIMBOLIZMU“, – teigia autorius.
Parodoje rasite įvairių darbų, jų tarpe ir įspūdingus kūrinius, iliustruojančius ištisus albumus tokių grupių kaip „Garbanotas“ ar „Free Finga“. Tai unikali galimybė pamatyti parodą, kokios savo mieste dar neturėjome. Tereikia išsitraukti savo mobilųjį įrenginį, nuskenuoti QR kodus, klausant dainas žiūrėti į paveikslus ir patirti geras emocijas.
Paroda veiks iki 2025.07.19
