LNDM Prano Domšaičio galerijoje atidaryta paroda „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ kviečia lankytojus, įskaitant regėjimo sutrikimų turinčius žmones, pažinti gamtos motyvais įkvėptą šiuolaikinių menininkų kūrybą. Parodoje dalyvaujantys 14 menininkų, įskaitant Vitalijų Červiakovą, Mariją Marcelionytę-Paliukę ir Varvarą Spilt, nagrinėja gamtos ir žmogaus ryšį per augalų formas, spalvas ir struktūras. Paroda siūlo daugiaprasmę patirtį – nuo garso takelių iki lietimui pritaikytų objektų, siekiant sukurti įtraukų meninį dialogą.
Paroda veiks iki 2025.03.02
„Prano Domšaičio kelionių maršrutai driekėsi nuo Kruopynių kaimo buvusioje Prūsijoje iki Prancūzijos, Italijos, Bosforo sąsiaurio ir Pietų Afrikos Respublikos, kol galiausiai kelionėse regėto pasaulio atvaizdai Lietuvių fondo dėka pasiekė Klaipėdą. Pristatydami šiuolaikiškai atnaujintą dailininko darbų ekspoziciją – sveikiname Klaipėdą su artėjančiomis šventėmis ir kviečiame leistis į įspūdingą kelionę po magišką Prano Domšaičio kūrybos pasaulį,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atnaujintoje ekspozicijoje – prie šiuolaikinio lankytojo priartintas turinys. Prano Domšaičio galerijos lankytojai galės išvysti apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje dailininko kūryba pristatoma tiek chronologiškai, tiek temiškai. Lankytojo patirtį muziejuje praturtins šiuolaikiški sprendimai ekspozicijos erdvėje: „Atnaujinta ilgalaikė menininko P. Domšaičio kūrybos ekspozicija papildyta integruotais, multimedijų elementais, kurie atitinka įvairaus amžiaus ir patirčių lankytojų poreikius. Siekiama sukurti inovatyvius, ilgalaikę išliekamąją vertę turinčius produktus, kurie priartintų turinį prie šiuolaikinio lankytojo, vestų į gilesnę pažintį su P. Domšaičio kūryba, didintų muziejaus patrauklumą ir įtraukumą, muziejinio turinio pasiekiamumą bei turinio sklaidą“, – pasakoja Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Paroda yra nuolatinė.
LNDM Prano Domšaičio galerija pristato išskirtinę parodą „Priartintas peizažas“, kurioje eksponuojami XVI–XIX a. Vakarų Europos grafikos šedevrai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Paroda kviečia pažinti gamtos vaizdų estetiką ir grafikos technikas, atskleidžiančias peizažo meninės reprezentacijos raidą nuo simbolinių motyvų iki įsivaizduotų kraštovaizdžių vizijų.
Parodoje pristatomi Canaletto, Giovanni Battistos Piranesio ir kitų garsiausių Europos meistrų darbai, suskirstyti į keturias temas: simbolinis, gamtos, urbanistinis ir ilgesio peizažas. Kūrinius vienija unikalus požiūris į peizažą kaip kultūrinį reiškinį, perteikiantį gamtos grožį ir jos santykį su žmogumi.
Paroda veiks iki 2025.04. 13 d.
Kazės Zimblytės paroda „Abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ atskleidžia savitą avangardinės tapybos kalbą, transformuojančią filosofines gyvenimo trapumo idėjas į unikalią plastinę raišką. Jos kūryboje dominuoja minimalistinės monochrominės spalvos, efemeriški koliažai ir asambliažai, kuriuose dera tapybos ir tekstilės elementai. Menininkė eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis, perteikdama dvasinį vienišumą ir gamtos grožį. Nors sovietmečiu jos kūryba viešose erdvėse buvo ribojama, ji eksponavo darbus privačiose erdvėse ir pelnė pripažinimą atgavus nepriklausomybę. Zimblytė išsiskyrė ir avangardiniais performansais, įtvirtindama savo vietą Lietuvos meno istorijoje.
Paroda veiks iki 2025.03.30 d.
Gruodžio 20 d. 17:30 val. KKKC Parodų rūmuose bus atidaryta Liudviko Natalevičiaus, vieno talentingiausių Klaipėdos menininkų, tapybos paroda „Tylėjimai“, skirta kūrėjo 70 metų jubiliejui paminėti. Parodoje eksponuojami tik nauji, niekada anksčiau nerodyti kūriniai, kuriuose atsispindi menininko pamėgtas koloritas – raudona, pilkšva, smaragdo žalia, ryškiai geltona ir juodos giluma.
Natalevičiaus kūrybai būdinga religijos ir gyvenimo aistros dermė, subtilus spalvų žaismas ir ekspresyvūs gestai. Drobių motyvuose dažnai pasikartoja Nukryžiuotasis, Pieta ir Apraudojimo scenos. Pasak menotyrininko I. Kazakevičiaus, L. Natalevičiaus stilistikoje dera misticizmas, aistra ir formos elegancija.
Paroda veiks iki 2025.01.19 d.
Gruodžio 20 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre atidaroma jungtinė menininkų paroda „⦋S⦌MĖLY“. Parodoje nagrinėjami gamtos, meno ir mokslo ryšiai, aplinkos pokyčiai bei tvarumo temos. Kūriniai jungia simbolinius gamtos objektus – gintarą, smėlį, smilgas, jūrinius dumblius – ir kviečia naujai pažvelgti į klimato kaitos ir kultūros klausimus.
Dalyvauja menininkai: Simona Agota Martinkus, Arūnė Baronaitė, Vytautas Juozėnas, Linas Kutavičius. Parodoje pristatomos instaliacijos, jungiančios meną, mokslą ir interaktyvią edukaciją.
Paroda veiks iki 2025 m. 01. 19 d.
Šimtmečius lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie „jūres” žinojo tik iš nuogirdų. Nedaugelis jas savo akimis buvo matę. Tais laikais Lietuva buvo toli nuo jūros… prie žagrės.
Viskas pasikeitė XIX a. antrojoje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie dolerį kitoje „jūrių” pusėje viliojo norinčiuosius gyventi geriau. Palikę savo gimtąsias sodybas, tūkstančiai lietuvių išvyko į Ameriką. Kelionės metu jie pamatė didžiausius Europos uostus ir laivus. Plaukdami Amerikos link, išeiviai patyrė gyvenimą jūroje: sirgo jūros liga, su išgąsčiu laukė audros pabaigos, o kartais – pasitikdavo mirtį Atlanto vandenyse. Tai buvo pirmoji masinė lietuvių akistata su jūra.
Baltijos jūra – jauna, vos 18 tūkstančių metų skaičiuojanti jūra. Juokai lyginant su 750 milijonų metų skaičiuojančiu Ramiuoju vandenynu. Kaip augo Baltija? Išbudinta ledynų ir judančių tektoninių Žemės plutos plokščių ji gimė kaip Baltijos ledyninis ežeras, judėjo savo kontūruose – virto į Joldijos jūrą, vėliau Anciliaus ežerą, Litorinos jūrą. Tarp kitko, žymusis Olando kepurės skardis istorijos mėgėjams iki šiol primena Litorinos jūros periodą. Jūra iki šiol nerimsta, mūsų pakrantėje vandens lygis kasmet kilsteli keliais milimetrais. Pagrindinė mūsų jūros ypatybė yra jos druskingumas – tai apysūrio vandens telkinys, tad čia gyvena tik labiausiai užsispyrę gyviai, prisitaikę gyvento kritinio druskingumo sąlygomis. Gėlavandenėms žuvims Baltijos jūra per sūri, o jūrinėms rūšims, mėgstančioms sūrų vandenį – per daug gėla. Į Baltijos jūrą įteka gėlą vandenį didžiuliais kiekiais plukdančios upės (Neva, Dauguva ,Vysla, Nemunas ir t.t.), o sūrus vanduo į jūrą įsilieja gana sunkiai, per gana seklias protakas – Skagerako, Kategato, Didžiojo ir Mažojo Belto bei Eresuno sąsiaurius.
Algirdas Taurinskas, pelnytai buvo tituluojamas gyvuoju tapybos klasiku, jis buvo nepralenkiamas koloristas, potepių virtuozas, filosofas, mąstytojas ir puikus pedagogas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, tęsiantis romantiškosios lietuvių tapybos tradicijas ir gebantis pajūrio gamtos motyvus, Klaipėdos peizažus ir portretus perteikti vis kitaip. Pasak menotyrininkų, paprastuose jo siužetuose slypi didžiulė spalvos galia, dermė bei harmonija, vyrauja sodrus, meistriškas tapybinis potėpis, plastiškumas bei įtaiga.
Ekspozicijoje pristatomi darbai nagrinėja kūno laikinumą, odos ir objekto sąveiką bei prisilietimo fenomeną, atskleidžiant fizinį ir emocinį žmogaus aspektą. Juvelyrikos ir kūno santykiai – prabangos ir asketizmo, funkcionalumo ir estetikos sąsajos – atsiskleidžia minimalistiniuose, tačiau konceptualiai gilumą perteikiančiuose kūriniuose. Kūnas parodoje tampa kompleksine erdve, jungiančia fizinę, emocinę ir socialinę plotmes, kviečiančia dialogui su juvelyrika.
Dalyvės: Rugilė Titaitytė-Viederė, Evita Stepulytė, Gytautė Adomaitytė, Indrė Armanavičiūtė, Greta Žymantaitė, Estera Olendraitė. Kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė. Partneris – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas. Parodą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Paroda veiks iki 12.21 d.
Parodoje „Švyturiai – šviesos ir vilties simbolis“ eksponuojami kūriniai, sukurti 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai – 2024“ metu. 2024-ieji Pamario ir pajūrio krašte skirti vienam iš unikaliausių regiono kultūros paveldo objektų – švyturiui. Švyturys – tai ne tik navigacijos priemonė vandens keliautojams, bet ir galingas filosofinis simbolis, įkūnijantis šviesą, viltį bei komunikaciją.
Šiemet Kintų Vydūno muziejus taip pat švenčia 30-ąsias įkūrimo metines, simboliškai tapdamas Pamario švyturiu – vieta, kur saugoma ir puoselėjama Vydūno filosofija, jo švietėjiška ir kūrybinė veikla. Vydūnas neatsitiktinai vadinamas lietuvių tautos sąmonės žadintuoju ir taikos švyturiu.
Kintų Vydūno kultūros centras daugiau nei du dešimtmečius organizuoja emalio meno simpoziumus „Pamario ženklai“. Šių renginių tikslas – populiarinti karštojo emalio techniką, supažindinti menininkus su Pamario krašto kultūra, istorija, tradicijomis ir unikaliu gamtovaizdžiu. 2024 m. emalio laboratorijos tema – „Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Ji skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus jubiliejui.
Laboratorijos savaitgaliais Kintų Vydūno kultūros centre dirbo profesionalių ir jaunųjų kūrėjų komanda. Menininkai ne tik lankė pamario švyturius ir gilinosi į jų istorijas, bet ir įkvėpimo sėmėsi iš Pamario krašto gamtos bei kultūros. Vienas savaitgalis buvo skirtas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų kūrybai, vadovaujamai docentės Neringos Poškutės-Jukumienės.
Paroda veiks iki 12.21 d.
Kotrynos Juškaitės parodoje „Tremtyje“ – savos ir svetimos istorijos
Spalio 1 d. Nišinėje galerijoje (Klaipėdos I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje) atidaryta Kotrynos Juškaitės paroda „Tremtyje“, pristatanti 15 fotografijų ir archyvinius Stepono Pobedinsko kadrus iš Sibiro tremties. Projektas tyrinėja lietuvių tremties (1940–1950 m.) istorijas, įskaitant autorės šeimos patirtis. Parodoje eksponuojami tremtinių kasdienybę atspindintys vaizdai, laiko nuniokoti trobesiai, traukiniai, kartu pristatomas papildomas leidinys ir dokumentinis filmas. Tai – pirmasis K. Juškaitės prisistatymas Lietuvoje.
Paroda veiks iki 2025 m. sausio 4 d.
Tai pirmoji autentiškų Klaipėdos fotografijų paroda, žvelgianti iš laiko perspektyvos: nuo pačios seniausios portretinės fotografijos 1864 m. iki 1945 m. – sugriauto miesto vaizdų.
Pristatomos 255 unikalias fotografijas, kurios saugomos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvuose. Didžioji dalis eksponuojamų nuotraukų yra iš AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo, kuris bibliotekai perduotas 2011 m. ir apima buvusių klaipėdiečių – memelenderių – visą gyvenimą kauptus ir išsaugotus dokumentus bei fotografijas.
2024 m. biblioteka gavo neįkainojamą autentiškų fotografijų rinkinį iš Rautenberg leidyklos savininko Gerhardo Rautenbergo. Šios leidyklos veikla prasidėjo 1825 m. Kionigsberge ir iki šiol veikia kaip spaustuvė Vokietijoje. Parodoje eksponuojamos ir fotografijos iš bibliotekai visai neseniai padovanoto Giselos Holstein albumo.
Parodą parengė Jurga Bardauskienė ir Viktorija Karalienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, el. p. krastotyra@klavb.lt.
Paroda veiks iki 12.31 d. (bibliotekos III a. ekspozicinėje erdvėje)
2024 m. gruodžio 13 d., 18 val., KADS Baroti galerijoje vyks paskutinė metų paroda iš ciklo „Meno tiltai III“. Parodoje „Jaunatis“ bus pristatyti jaunųjų Klaipėdos menininkų darbai: Pijaus Čeikausko Pidžino grafitis „Reel Bus“, Andriaus Tarasevičiaus psichodelinio siurrealizmo tapyba, Algirdo Stonio modernios metalo plastikos kūriniai, Urtės Jasenka ekspresyvūs aliejinės pastelės piešiniai ir Motiejaus Stonkaus konstrukcinė skulptūra. Šis renginys ne tik užbaigs galerijos metų programą, bet ir kvies prasmingai palydėti 2024-uosius su meno ir bendrystės dvasia.
Paroda veiks iki 2025.01.15 d.
Gruodžio 6 d. 17.30 val. galerijoje „LYCEUM“ (Danės g. 9, Klaipėda) atidaroma Armandos Klimavičiūtės skenogramų paroda „Portalas“. Įkvėpta „Light and Space Art Movement“, menininkė eksperimentuoja su šviesa, kurdama geometrines formas, tekstūras ir (menamus) šešėlius, kviečiančius žiūrovus tyrinėti savo vaizduotės pasaulį. Dalyvavimas renginyje nemokamas. Organizatoriai: galerija „LYCEUM“ ir Armanda Klimavičiūtė.
Paroda veiks iki 12.21 d.
Lapkričio 30 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Išaukštintas dainuojantis žmogus“, skirta Lietuvos Dainų šventės 100-mečiui ir Tilžės akto paminėjimui. Parodoje eksponuojami tautiniai kostiumai, juostos, archyvinės nuotraukos, istorinės knygos ir gaidos, įskaitant retus artefaktus iš Martyno Jankaus muziejaus bei Vydūno bendražygės Martos Raišukytės austas juostas. Pristatomi leidiniai iš Klaipėdos universiteto bibliotekos ir dainos „Kur giria žaliuoja“ istorija. Renginyje dalyvaus Mažosios Lietuvos autochtonės Evelyn Jovanovic ir Ieva Biržienė bei prof. dr. Daiva Kšanienė su pranešimu apie chorinę kultūrą. Renginys nemokamas.
Paroda veiks iki 2025.01.18 d.
Nuo 2024 m. gruodžio 19 d. Naujoji Klaipėdos galerija keičia pavadinimą ir tampa meno galerija JUSIONIS… Ta proga rengiame parodą, kurioje pirmą kartą kartu bus pristatyti šešių garsios Lietuvoje Jusionių dinastijos dailininkų: Stasio Jusionio, Aldonos Ličkutės-Jusionienės, Algimanto Jusionio, Vidmanto Jusionio, Rūtos Jusionytės ir Lino Jusionio kūrybos darbai. Keisdama pavadinimą galerija nekeičia veiklos krypties – joje ir toliau bus pristatoma Lietuvos bei užsienio dailininkų kūryba.
STASYS JUSIONIS (1927–2022) – tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys, 1953–1989 m. dirbo vaikų žurnalo „Genys“ meno ir vyr. redaktoriumi.Jusionis buvo ryškaus kolorito meistras. Jo paveiksluose dėmesys sutelkiamas į tapybos ekspresyvumą ir dekoratyvumą. Tapė portretus, natiurmortus, bet geriausiai žinomas kaip peizažo virtuozas. S. Jusionio peizažuose motyvas, jausmai, spontaniška tapymo maniera, ryškūs spalviniai akcentai sudaro nedalomą jo kūrybos visumą.
Paroda veiks iki 2025.01.30
d.
Klaipėdos technologijų mokymo centro mokinių akvarelių ir skaitmeninių koliažų paroda „Atvaizdo interpretacijos“ iki 2025 m. sausio 15 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49). Mokytojas Tadas Dromantas.
Paroda veiks iki 2025.01.15 d.
Irenos Orintienės riešinių paroda „Šiltas prisilietimas“. Paroda iki gruodžio 20 d. eksponuojama Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13).
Paroda veiks iki 12.20 d.
Natalijos Berežnovos tapybos paroda „LIMEN / Ribinis taškas“ eksponuojama iki gruodžio 30 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje. Menininkė tyrinėja liminalias erdves – apleistus koridorius, laiptines, uždarytus barus, perteikdama apleistumo, neapibrėžtumo ir ribinių jausmų nuotaiką. Jos darbai atspindi asmeninį susidūrimą su tokiomis erdvėmis ir perteikia vidinių prieštaravimų bei savęs ieškojimų temą. Parodos atidarymas – lapkričio 13 d. 17.00 val.
Paroda veiks iki 12.30 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Karlskronos“ padalinyje (Laukininkų g. 50) kviečiame pasigrožėti Karolinos Anglickaitės iš Prano Mašioto progimnazijos kūrybiniais darbais skirtais filosofo Imanuelio Kanto 300-ioms metinėms.
Paroda veiks iki gruodžio 31 d.
