Tekstų autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė.

Turime 10 minučių Iki sekančios stotelės, tad aptarsime dar vieno Klaipėdos „perlo“ –  universiteto Botanikos sodo atsiradimo istoriją. Pakalbėsime apie sode puoselėjamas augalų kolekcijas ir jo sąsajas su Prūsijos karališkąja šeima. Primenu, kad orientuojamės kaip ir anksčiau – pagal tai, kuriame upės krante dešiniajame ar kairiajame, žvelgiant upės tekėjimo kryptimi, išsidėstę minimi objektai.

1991 m. įkūrus Klaipėdos universitetą ir suformavus biologijos, ekologijos bei rekreacijos studijų programas, iškilo būtinybė sukurti mokslinių tyrimų bazę. Šiam tikslui 1993 m. Dangės upės slėnyje, dešiniajame upės krante, buvusio Didžiojo Tauralaukio dvaro žemėse, įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Bendras teritorijos plotas 9,3 hektarai, atstumas nuo Baltijos jūros 3,5 km. Klaipėdos universiteto Botanikos sodas pasižymi įspūdingu produktyvumu – ne tik bendradarbiauja su Lietuvos bei pasaulio botanikos sodais, vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, bet ir kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Sodo teritorijoje auga beveik 5 tūkstančiai augalų pavyzdžių, iš jų natūraliai – daugiau nei 250 augalų rūšių. Čia kuriamos, puoselėjamos ir nuosekliai gausinamos penkios kolekcijos: Dendrologinė, Vaistinių ir aromatinių, Žolinių dekoratyvių augalų, Rytų sodų ir Lietuvos floros kolekcijos, taip pat įrengtas etnografinis gėlių darželis, išsaugota unikali kopų augalų kolekcija supažindinanti su specifine pajūrio flora. Žolinių ir dekoratyvinių augalų skyriuje steigiamos ir gausinamos rožių bei svogūninių augalų ekspozicijos. Botanikos sodo pasididžiavimas – Lietuvoje retai sutinkamas Japonijos reliktinis medis dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Sodas įsikūręs teritorijoje pasižyminčioje išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis, čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas. 2000 m. Botanikos sodas paskelbtas saugomu gamtos objektu.

Botanikos sodas įkurtas Didžiojo Tauralaukio dvaro žemėse, todėl čia išliko dvaro kapinaites, kuriose palaidotas savininkas didikas Evaldas fon Mirbachas, vienas iš Klaipėdos masonų ložės „Memphis” įkūrėjų. Jo kapo vietą žymi akmeninė stela su įrašu. Kitas žymus paveldo objektas esantis Botanikos sode – istorinio kelio fragmentas. Sode iki šių dienų išlikę gausybė ilgaamžių ąžuolų, klevų bei uosių menančių Prūsijos istoriją ir net žymųjį karalienės Luizės pasivaikščiojimą. Pasakojama, kad reziduodama Memelyje, karalienė atvažiuodavo į Tauralaukį karieta arba atplaukdavo valtimi su vaikais ir mėgdavo rengti iškylas ąžuolų prieglobstyje. Šiandien tokios karališkos pramogos botanikos sode prieinamos kiekvienam – atsinaujinusiame sode įrengti pažintiniai takai su apšvietimu,  pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia, įdiegta sumani augalų ženklinimo sistema, interaktyvūs informaciniai stendai, stilingos pavėsinės ir jaukios poilsio zonos ieškantiems  ramybės bei estetinio peno. Šiame gyvybe ir grožiu alsuojančiame sode, istorinių medžių paūksmėje, skiriami nepamirštami pasimatymai, prieš Kalėdas skubama išsirinkti gražiausių eglučių, o ištikimieji gamtininkai papildo kolekcijas įsigydami sodo augalų. Beje, ar žinojote, kad gegužės 18 -ąją pasaulis švenčia Tarptautinę žavėjimosi augalais dieną – o juk tai puiki proga aplankyti Klaipėdos Universiteto Botanikos sodą!