Hageno kalnas – tai 36,5 m aukščio smėlio kopa, stūksanti šalia Klaipėdos, Smiltynėje, apie 0,6 km į vakarus nuo naujosios perkėlos. Ant jos yra tarpukaryje pastatytas paminklas, skirtas žymiam Prūsijos fizikui ir hidroinžinieriui, Kuršių nerijos apželdintojų vadovui Liudvikui Hagenui. XIXa. pab. jis aprašė, išbandė bei ištobulino kopagūbrio formavimo techniką.
Ant kuklaus obelisko vokiečių ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: “Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui”.

Istorija
L. Hagenas moksliškai pagrindė ir susistemino kopų sutvirtinimą augmenijos pagalba, formuojant kopagūbrius, ir pats dalyvavo bei vadovavo įgyvendinant savo idėjas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. 1936 m. už tai dėkingi Klaipėdos krašto gyventojai ant kopos jo atminimui pastatė kuklų akmeninį obeliską. Jo priekinėje pusėje yra vokiškas įrašas „Hagen’s Hoh“ (Hageno kalnas). Kitoje obelisko pusėje vokiečių (paryškinta) ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: „Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui“. Antrojo pasaulinio karo metu aukščiausia kopa šalia Klaipėdos turėjo strateginę reikšmę. Tai liudija išlikę apkasų bei pastatų pėdsakai.

XIX a. L. Hagenas (1797–1884) buvo Pilau (dab. Baltijskas) miesto garbės pilietis, ten statęs uostą, kanalus, tvirtinęs nerijos krantus, nuo 1869 m. vadovavęs Prūsijos statybų direktorijai.

Kopą ženklinantis obeliskas yra judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako. Lietuviškus įrašus sunku įskaityti (apaugę kerpėmis). Manoma, jog vokiškus užrašus atnaujino paminklų išsaugojimo entuziastai vokiečiai.

Plačiau apie Smiltynę.