Tekstų autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė.

Būkite pasveikinti išsiruošę į šią išskirtinę kelionę ne tik upe, bet ir laiku, kurios metu atgaivinsime gražią tradiciją išvykos tikslus pasiekdami vandens transportu, kaip nuo seno ir buvo įpratę šio miesto gyventojai. Per ateinančią valandą paganysime akis į istorinius objektus, dainomis, legendomis ir mintimis nusikelsime į turtingą miesto praeitį bei pasimėgausime ypatinga uostamiesčio atmosfera derinančia modernaus miesto ritmą su autentiška šimtmečių dvasia.

Mūsų šiandienos nuotykis prasideda istorinėje miesto dalyje, vienoje žinomiausių Dangės upės krantinių, kurių iš viso yra net dešimt. Pažvelgę į kairę matome uostamiesčio simbolį – gražuolį burlaivį „Meridianas“, kurio vardu pakrikštyta ir pati krantinė. Nors įspūdinga Meridiano išvaizda pažadina vaizduotę piešdama joje istorinių jūrų klajonių vaizdus, tačiau iš tiesų laivas pastatytas tik 1948m. Turku miesto laivų statykloje, Suomijoje, o po II -ojo pasaulinio karo, kaip reparacija sovietams, atitekęs Klaipėdos uostui. Net dvidešimt metų jame vasaros praktiką atlikdavo Jūreivystės mokyklos kursantai semdamiesi patirties ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto vandenyse, tačiau kaip byloja miesto legenda, kartą, nutikus nelaimei, 6 iš jų žuvo ir šis tragiškas įvykis lėmė tolimesnį Meridiano likimą. Laivas buvo pertvarkytas į restoraną ir nuo 1971 m. ištikimai stovi prišvartuotas Dangės krantinėje. Meridianas atlaikė 2000 – uosius, kai jį buvo bandyta susprogdinti, išvengė paskandinimo 2012 -aisiais ir  pasikeitus savininkams, pagaliau deramai restauruotas, nemirtingasis miesto simbolis vėl išdidžiai iškėlė bures svetingai pasitikdamas miesto svečius ir džiugindamas vietinius. Smalsaujantiems koks šio laivo ilgis galiu pasakyti, kad  pasukus jį šonu, jis būtų tokio pat ilgumo kaip Biržos tiltas – net 51 metras! O kad jau prakalbome apie Biržos tiltą – tai sekantis įdomus šios krantinės objektas savo pavadinimą gavęs kai XVIII a. viduryje dešiniajame upės krante buvo pastatyta Klaipėdos pirklių gildijos birža. Deja iš gildijos tik pavadinimas ir liko, nes pats pastatas buvo suniokotas per Antrąjį pasaulinį karą. Iki 1770 m. šis – vienas seniausių miesto tiltų, vadintas „Tilto vartais“, o upės kirtimas šioje vietoje buvo apmokestintas tilto pakėlimo mokesčiu. Daugelį kartų perstatyto tilto dabartinis variantas vienmetis su burlaiviu „Meridianas“ ir labai smagu pažymėti, kad pakėlimo funkcija jame išsaugota iki šių dienų – ypatingų progų, švenčių bei regatų metu šis tiltas gali būti pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių.

Pasisukime į dešinę, čia atsiveria „Laivadirbių krantinės“ panorama, taip pavadinta dėl kadaise čia veikusios burlaivių statyklos, kuriose darbavosi net žymusis Memelio (dabartinės Klaipėdos) laivų statybos meistras  Bėrendas Pyperis, kartu su pameistriais XIX amžiuje pastatęs ir vandenin nuleidęs net 144 laivus. Vienas žinomiausių jo laivų – medienai į Didžiąją Britaniją gabenti skirtas barkas „Mary Jane“. Romantiškai žaismingas šio laivo pavadinimas  inspiruotas jūros nuotykių bei meilės istorijos. Panašu, kad Pyperis mėgo savo laivams suteikti moteriškus vardus, jo kolekcijoje jų visa puokštė: Hannah, Ariadne, Arethusa, Marianne, Bertha, Elizabeth, Maria Amalina, Emma & Jonanna, Margarethe ir net romėnų deivė Minerva. Daugelis pavadinimų neatsitiktiniai, jie dedikuoti svarbiems asmenims, bet pasitaikydavo ir netikėtų variantų –  pvz. „Satisfaction“. Šiomis dienomis buvusios laivų statyklos vietoje įrengta jauki, miestelėnų tarpe populiari poilsio oazė – Danės skveras su nauja vaikų žaidimo aikštele, modernia mažąja architektūra bei šokančiu spalvų fontanu.

Žvilgterėję į priešingą pusę, pastebėsime Dangės krantinėje naujai iškilusį istorinį statinį primenantį pastatą. Tai legendinis silkių rūšiavimo sandėlis, kurio paskirtį atskleidė archeologai aptikę unikalią žuvų rūšiavimo sistemą. Šiuo metu šis išskirtinis radinys restauruotas ir saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Sovietmečiu teritorijoje veikė „Gegužės pirmosios“ saldainių fabrikas, o dabar čia įsikūręs apartamentų viešbutis. Tačiau kadaise, net kelis šimtmečius čia klestėjo svarbus  religinis Memelio miesto centras, stovėjo pirmosios XVI-XVII a. miesto bažnyčios: Šv. Jono – parapijos bažnyčia, skirta miestiečiams vokiečiams ir Šv. Mikalojaus bažnyčia lankyta krašto lietuvių. Buvusių bažnyčių vietos dabar patogiai sužymėtos paveldo ženklinimo sistema, o nuskanavus ten esančius QR kodus galima perskaityti išsamius pasakojimus ir pasigilinti į vietovės istorinius niuansus.

Nors bažnyčios buvo pasiekiamos ir sausuma, tačiau istorija byloja, kad lietuviškai kalbantys žmonės iš apylinkių į bažnyčią suplaukdavo tiesiog valtimis ir nemenka tikimybė, kad švartuodavosi būtent ten, kur šiandien mūsų laukia modernus Dangės autobusas pasiruošęs nešti naujų istorinių atradimų bangomis. Maloniai prašome užimti vietas ir mėgautis pakeliui atsiveriančiais vaizdais.