Pirmasis žalios energijos keliu žengiantis – Klaipėdos šviesų festivalis, vasario 23-25 d., pristatys keliolika inovatyvių, ryškių, aktualių festivalio projektų. Tvarumas, bendruomenė ir palaikymas Ukrainai – trys svarbiausios artėjančio festivalio ašys, kuriomis paremta jau VIII Klaipėdos šviesų festivalio programa. „Išjunk šviesą namuose – šviesu mieste“, – sako festivalio organizatoriai.
„8-asis Klaipėdos šviesų festivalis turi labai daug sąsajų su 7-uoju Šviesos festivaliu, kuris sutapo su karo pradžia Ukrainoje. 8-asis Šviesų festivalis vyks per karo Ukrainoje metines. Per tuos metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Tai negalėjo neįtakoti mūsų gyvenimo, tai nepaliko nuošalyje ir Klaipėdos šviesų festivalio. Praėjusių metų pabaigoje vyko diskusijos, ar apskritai reikia Klaipėdai Šviesų festivalio? Šiandien galime pasidžiaugti, kad nepasidavėme totaliam nusivylimui, norui nugrimzti į tamsą, bet į visa tai pažvelgėme gerokai atsakingiau ir adekvačiau. Klaipėdos šviesų festivalį vertinu kaip šviesos iš Klaipėdos ženklą, tikėjimo gėriu, sveiko, blaivaus proto pergale pasaulyje, šviesos, kaip simbolio, telkiančio, vienijančio simboliu. Noriu tikėti, kad 9-asis Klaipėdos šviesos festivalis vyks taikos metais. Tuo labai tikiu ir to labai linkiu“, – linkėjo Klaipėdos miesto meras, Vytautas Grubliauskas.
Pirmasis žaliu keliu
8-asis Klaipėdos šviesų festivalis demonstruoja atsakingą ir tvarų požiūrį į energetinių išteklių naudojimą. Nuo sausio 17 d. Atgimimo aikštėje sumontuota ir iš saulės modulių sudaryta instaliacija „Monolitas“ du mėnesius, iki kovo 15 d., generuos dalį festivaliui reikiamos žalios energijos. Šviesos instaliacija „Monolitas“ – vienas svarbiausių 2023 m. Klaipėdos šviesų festivalio projektų, atliepiantis šiuo metu itin aktualias – energijos taupymo ir tvarumo temas. Instaliaciją sudaro 50 saulės modulių, kurie saulės energiją verčia elektra, perduodant ją į tinklą. Sugeneruota energija bus naudojama Šviesų festivalio projektams.
Projektu siekiama Lietuvos mastu atkreipti dėmesį į Klaipėdos šviesų festivalį, ne tik kaip regiono lyderį panašių festivalių kontekste, bet ir lygiavertį konkurentą Europos šviesų festivalių lygoje, kuris generuoja tendencija ir jas sėkmingai įgyvendina.
Festivalio vakarais, vasario 23-25-ąją, instaliacija „Monolitas“ „miego“ būseną pakeis į aktyviąją fazę ir taps itin ryškiu akcentu visoje festivalio programoje.
Anot festivalio organizatorių, tikimasi, kad visas festivalis švies žaliai, iš galimų partnerių gavus visą reikiamą energiją. Susitarus, reikiam energija būtų perkama „žalios“ energijos biržoje taip kompensuojant visą sunaudotą energiją.
Ryški tvarumo idėja
Būsimiems šviesos festivaliams pavyzdžiu tampantis Klaipėdos šviesų festivalis ne tik „Monolito“ instaliacija, bet ir kitais projektais atlieps tvarumo tematiką. Vienas tokių projektų – Jono kalnelio salos instaliacija – „Gyvenimas saloje“. Tai projektas pristatantis tvarumo idėjas ir šviesos raiška kalbantis apie žmogaus santykį su gamta. Gyvenimo saloje idėja yra paremta unikalia šios erdvės ekosistema – mažas žemės plotas ir aiškios jo ribos, be galimybės save ar tai kas tave supa perkelti į kitą erdvę, pristato ne tik teorinę tvarumo idėją. Praktinis tvarumas – saloje mes turime gyventi taip, kad nekenktum sau ir supančiai jautriai ekosistemai, nes bet kokie jos pokyčiai gali reikšti pražūtį. Meninės instaliacijos išpildymui naudojamas specialiai sukurtas natūralios gamtos ir urbanistinių garsų muzikinis takelis.
Kitokio festivalio idėją pagrindžia ir instaliacija „Link saulės“, kuri įsikurs Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje. Saulė – didžiausia kiekvieno iš mūsų, mus supančios aplinkos, gamtos priklausomybė. Projektu organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į aplinkosaugą, atsakingą vartojimą. Instaliacija „Link saulės“ – vizualus projektas, matomas ir dieną, ir vakare, iliuminuojamas lazerių šviesomis bei apšvietimo efektais.
Tvarumo idėją vasario 25-ąją papildys ir atvira vakarinė paskaita-seminaras. Populiaria ir suprantama kalba Kauno technologijos universiteto lektoriai kalbės apie tvarų mąstymą ir minčių ekologiją, žiedinę ekonomiką. Tvarumas nėra vien šiukšlių rūšiavimas ar atsinaujinanti energija, o iš šiukšlių pagaminta šiukšlė – nėra tvarumas.
Palaikymas Ukrainai – koncertu ir instaliacijomis
Antroji Klaipėdos šviesų festivalio diena – vasario 24-oji, taps dedikacija ir širdžių palaikymo vakaru Ukrainai. Lygiai prieš metus, vasario 24-ąją, kuomet startavo VII Šviesų festivalis, Ukrainoje prasidėjo karas. Tapęs palaikymo akcija Ukrainai ir jos žmonėms, festivalis ir šiais metais taps pavyzdžiu – telkiančiu ir kalbančiu apie tai, kas visai šalia mūsų.
Vienas ryškiausių VIII-ojo Klaipėdos šviesų festivalio akcentų – projektas „Atvertas dangus“ po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais. Projekto įgyvendinimo vietoje – šalia Klaipėdos senamiesčio esančioje bažnyčioje, šviesos menininkas visus tris festivalio vakarus kurs atsiveriančio dangaus skliauto iliuziją, tam panaudodamas skirtingus apšvietimo metodus. Vasario 24-ąją Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vidus nušvis Ukrainos vėliavos spalvomis – geltona ir mėlyna. Antrąjį festivalio vakarą 18.00 val. čia bus aukojamos Šv. Mišios Ukrainai ir jos žmonėms. Po jų, 19 val. susirinkusių lauks jautrus dainininko Roko Spalinsko koncerto.
Išreiškiant palaikymą Ukrainai vasario 24 ir 25 vakarais, 17 ir 18 val. skambės Klaipėdos karilionas. Specialius koncertus dovanoja Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė.
Ant Klaipėdos piliavietės įsikursianti instaliacija „Bėgantys už taiką“ – dar vienas geopolitinius įvykius pasaulyje atliepiantis projektas. Slovakijos menininko instaliacija pristato 50 žmonių figūrų, atkartojančių skirtingas bėgimo fazes – nuo lėto, vos fiksuojamo iki peraugančio į sprintą, o gal net šviesos greitį. Menininkas projektu perteikia šūkį – už taiką, už laisvę, už meną. Instaliaciją sudaro 50 šviečiančių figūrų, kiekviena 2 metrų aukščio, bendras instaliacijos ilgis – 125 metrai.
Festivalio dienomis Klaipėdos etnokultūros centras festivalio lankytojus kviečia patirti ukrainietiškų ladunkų magiją. Šviesos pripildytame Etnokultūros centro kieme – ukrainietės menininkės, Katia Humeniuk, rankdarbių (ukrainietiškų ladunkų – tautinio kostiumo aksesuarų) paroda. Menininkės darbuose atgyjantys totemai – gyvūnai, paukščiai, augalai – tarsi apsauga, savotiškas senovės talismanas.
Įtraukiantis projektas Teatro aikštėje
Vienas ambicingiausių festivalio projektų įsikurs Teatro aikštėje. Ant viso Klaipėdos dramos teatro fasado – teik šviesiosios, tiek tamsiosios dalies, susirinkusius pasitiks ryški istorija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovus, jų šeimas ir draugus. Spalvingas ir šmaikštus projektas „Didikai prie jūros“ – paradoksalių situacijų istorija. Pieštiniams personažams suteikiant animuotas mimikas, o vaizdą papildant muzikiniu takeliu, Klaipėdos šviesų festivalio svečių lauks nuotaikinga kelionė.
Projektas įgyvendintas kartu su unikalių iliustracijų kūrėjais „TYPOART“, kurių spalvingi personažai, gimę iš Lietuvos istorijos puslapių, puikiai atpažįstami visame pasaulyje. Vytautas Didysis savo valdymo laikotarpiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes išplėtė iki Juodosios jūros, tačiau ar kada nors jis aplankė mūsų Baltiją? Intriguojanti istorija LDK valdovus supažindins su gražiausiais šiuolaikiniais muzikos ritmais, o visiems susirinkusiems naujame amplua pristatys ryškiausias LDK asmenybes.
Nuo 100-mečio tunelio iki kultūrą medžiojančio „Sūduvio“
2023-aisiais Klaipėda mini prisijungimo prie Lietuvos 100-metį. Festivalyje šiai sukakčiai skirtas lazerių projektas „100-mečio tunelis“, kuris festivalio svečių lauks prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Šis paminklas – vienas svarbiausių Klaipėdos istoriją ir jos prijungimą prie didžiosios Lietuvos įprasminančių vietų. Daugiaspalvis lazerių šou persipins su muzikos garsais, o modernių technologijų pagalba bus galima pajusti kitokios realybės pojūtį.
Aikštelėje prie burlaivio „Meridianas“ dėmesį trauks ryškus „instagraminis“ akcentas – instaliacija „Šeimos albumui“. Nors festivalyje šviesos niekada nestinga – paradoksas, geroms nuotraukoms šviesos pritrūksta. Ši instaliacija, su patogiu krėslu ir specialiu apšvietimu leis padaryti gražiausias nuotraukas. Projekto autorius, tapytojas Audrius Gražys.
Dėmesį trauks ir ryškesnis nei įprastai laivas-muziejus M52 „Sūduvis“. Į kultūros medžiotoją transformuotas laivas jūriškai papildys festivalio programą.
Bendruomenę jungiantys projektai
Klaipėdos šviesų festivalio programa akcentuoja tvarų bendruomeninį ryšį ir sąmoningumą į programą įtraukiant įvairias miesto kultūros, ugdymo organizacijas.
Vasario 23-24 vakarais festivalio organizatoriai su dailininku, vitražistu Virgilijumi Bizausku kvies gaminti jungtinį Klaipėdos vitražą. Ant paruoštų kvadratinių 15×15 cm lekalų visi norintys ir iš anksto užsiregistravę kurs spalvingą paveikslą. Iš atskirų gabalėlių paskutinę festivalio dieną bus sukurtas vieningas vitražas. Dirbtuvės vyks Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, kur pagamintas vitražas bus eksponuojamas ir vėliau. Menininkas Virgilijus Bizauskas papasakos apie vitražų techniką ir kvies pasigaminti savo meno kūrinį.
LDM Prano Domšaičio galerija, vasario 23-24 d. nuo 16 iki 19 val. lauks šeimų, pavienių asmenų norinčių pasigaminti šviestuvus-žibintus (nemokamai). Apsilankiusieji galės apžiūrėti žinomo fotografo Gintautas Trimako parodos sales. Parodoje lankytojų lauks konsultantas, kuris paaiškins kaip fotomenininkas gaudo šviesą.
Festivalio programą papildo ir LDM Klaipėdos laikrodžių muziejus. Visus festivalio vakarus, nuo 18 iki 21 val., nuolatinėje ekspozicijoje „Laikrodžių formų kaita“ lankytojai nemokamai bus kviečiami susipažinti su renesanso, baroko, rokoko, vėlyvojo klasicizmo – ampyro, eklektikos ir moderno stiliaus laikrodžiais.
IŠJUNK ŠVIESĄ NAMUOSE – ŠVIESU MIESTE!
Informacijos šaltinis „Klaipėdos šventės“