„Ar esama karo, kuris mus sukūrė? Taip, esama, tik jį pamiršome… Jo nėra pamiršusi Europa. Didžiojo karo paminklų ir atminimo vietų rasime visose sostinėse, nes tai buvo ir lieka svarbiausias moderniųjų laikų karas, radikaliai pakeitęs žemyno politinę struktūrą ir ženkliai įtakojęs kultūrą. Mes tebegyvename biblinių įsivaizdavimu, kad Lietuvos Respubliką sukūrė žodis – Vasario 16-osios ištarmė. Taip patys save apgaudinėjame, slepiame savo nežinojimą –Didžiojo karo, kuris, metaforiškai kalbant, sukūrė Lietuvą, ir Nepriklausomybės kovų užmarštį. Mūsų istorijos pažinimo spraga yra sovietinis palikimas: šį laikotarpį komunistinė propaganda trynė iš atminties nuosekliausiai, iškeldama 1917 m. „pasaulinės“ spalio revoliucijos mitą. Tas mitas „klestėjo“ penkiasdešimt metų (1940- 1990), todėl jo pėdsakas tebėra stiprus. Vienas iš šio tyrimo tikslų yra jį naikinti ir iš arti, per liudininkų atsiminimus ir grožinius kūrinius parodyti Didįjį karą Lietuvoje, po jo sekusius mažuosius karus – Nepriklausomybės kovas, aktyvių lietuvių intelektualų darbą karo metu politiniuose centruose Vilniuje ir Šveicarijoje.
Apie Didžiojo karo grožinę literatūrą žinome iš Vakarų literatūros – Prarastosios kartos autorių. Šioje knygoje atsiveria to paties karo Rytų fronto literatūra, kurią reprezentuoja lietuvių autoriai. Pateikiamas ir šių literatūrų palyginimas, o pačią karo ir kovų autorių bei dalyvių kartą siūloma vadinti Atrastąja karta.
Knyga siekiama išplėsti mūsų akiratį, sugrąžinti į kultūrinę atmintį svarbų mūsų istorijos ir literatūros sandą, kuris būtinas ir mūsų kultūros ateities perspektyvai niekada nesibaigiančiais istorinių išbandymų laikais.“
Eugenijus Žmuida

Renginio moderatorius žurnalistas, knygų autorius Mindaugas Milinis.

Nuotraukos autorė Justina Krasauskienė

_______________
Informuojame, kad renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Dalyviai gali būti matomi nuotraukose bei vaizdo įrašuose, kurie gali būti viešinami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.