„Neužgriozdinti pasaulio savuoju „aš“, tapti permatomu, pralaidžiu vėjui, garsui, šviesai, kitam, nes nėra savęs be kito.“ (Vytis Jankauskas)
Šio meninio vyksmo centre yra žmogaus asmenybės dekreacijos procesas. Žodis „dekreacija“ reiškia veiksmą, priešingą sukūrimui. Dekreacijos procesas – tai sąmoningas žmogaus savojo „aš“ atsižadėjimas, suspendavimas ir dėmesio nukreipimas link to, kas yra anapus jo t. y. pati tikrovė, pasaulis su visa savo įvairove, o jis pats tuo metu atsiskleidžia kaip viso to neprivilegijuota dalis, susiliejanti (sąveikaujanti) su savo aplinka kaip visuma.
Tai iš kūrėjų etinio rūpesčio gimęs bandymas eksperimentuoti, kurti, suaktyvinti naujas intersubjektyvumo formas, choreografiją suvokiant kaip tam tikrą santykių tarp įvairių kūnų organizavimo praktiką (veiklą).
