„Mūsų spektaklis vadinasi „Fragmentas“. Tai fragmentas iš A. Čechovo pjesės „Trys seserys“, trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu, Olga, vyriausia iš trijų seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje – nervas, baimė, nuojauta ir kova. Kova beviltiška ir galbūt nelabai sėkminga, kaip ir visi A. Čechovo herojų, taip pat ir Olgos, bandymai nugalėti likimą, kuris neleidžia jiems išsaugoti vyšnių sodo, tapti rašytoju ar išvykti į Maskvą. Jie pasmerkti žlugti. Lieka tik potraukis vienas kitam, kančia ir vienatvė. A. Čechovui apskritai rūpi ne rezultatas, o pats bandymas, ir būtent tuo jo personažai mums artimi ir brangūs.

O dėl galinčio kilti klausimo, kodėl nestačiau nuostabios pjesės „Trys seserys“, turiu tokį pastebėjimą – kartą atkreipiau dėmesį, jog stovint priešais kokį nors garsų paveikslą man įdomu įsižiūrėti į jo dalis, gal net labiau nei į visą paveikslą, įsižiūrėti į pačias mažiausias jo daleles, kad ten, tarsi vandens lašelyje, aptikčiau dailininko portretą ir individualumą. Tai savotiškas žaidimas. Teatrinis žaidimas. O kadangi, mano manymu, A. Čechovas nėra vangus ir apatiškas, o labai energingas, ryškus ir net nuožmus, ugnies scena kuo puikiausiai tinka mano žaidimui. Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“