„Tunelis“ – tai nepaprastas spektaklis, kuriuo siekiama susidraugauti su tamsa ir mėgautis šviesa lyg gardžiausiu desertu. Pradžioje gali pasirodyti, kad šviesą galima kontroliuoti, o tamsos – nepažinios, keliančios grėsmę – ne. Vis dėlto spektaklyje ši išankstinė nuostata akimirksniu apverčiama aukštyn kojomis – žiupsnelis drąsos ir bendrystės mums leidžia prisijaukinti tamsą ir išmokti ja mėgautis.
Tunelyje gyvena ir šviesa, ir tamsa. Ten, kur šviesa, ten ir spalva, forma, gylis, atstumas ir judėjimas. Šviesai užgesus tampa tamsu. Tamsoje nematome spalvų, nesuvokiame tikrųjų daiktų formų ir dydžių, be lytėjimo vargiai galime suprasti erdvinį išsidėstymą ar nustatyti atstumus. Šviesoje atsiskleidžiantis pasaulis tamsoje išnyksta, be aiškaus vaizdo garsai išsikraipo. Daugelis žmonių tamsoje patiria nepatogumą. O gal baimę?