Jūreiviai dryžuoti, kaip mirtis. Kodėl?

2020 11 16

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat bus publikuojama išskirtinė medžiaga.

Į muziejų ką tik atkeliavo jauno, bet jau garsaus lenkų iliustratoriaus, rašytojo, dizainerio Piotr Karski knyga „Jūroje“. Tai įspūdingai iliustruota veiklos visai šeimai knyga apie jūras ir vandenynus su įdomiais faktais ir istorijomis. Joje – daugiau nei 100 įtraukiančių užduočių, galvosūkių ir veiklos idėjų. Vartant ją galima sužinoti, kaip suprojektuoti keleivinį ar povandeninį laivą, pastatyti plaustą, rasti piratų lobį, sužinoti, kuo ypatingi medūzos ar koralai, perskaityti daug įdomių faktų apie jūros gyvūniją ir augaliją, taip pat apie jūros žmones.

Ar žinote, kodėl jūreivių marškinėliai dryžuoti?

Sakoma, kad juodai ir baltai arba juodai ir mėlynai dryžuoti jūrininkų marškinėliai atsirado iš XVI a. Bretanės žvejų ir jūreivių drabužių. Dažniausiai jūreiviai juos megzdavo patys, taip trumpindami laiką, o dryžuotus mezgė juos, kad būtų geriau pastebimi.

Jūreiviai turėjo ir įvairiausių prietarų: blogas ženklas užmušti žuvėdrą, negerai, jei laive yra moteris. Ilgą laiką plaukiojusių jūromis vyrų galvose gimdavo pačių netikėčiausių istorijų apie vandenynų bedugnėse gyvenusias pabaisas, galėjusias vienu kąsniu praryti visą laivą, undines, dainuojančias ir viliojančias šokti jūreivius per bortą, jūros gyvates.

Megzdami dryžuotus marškinėlius jūreiviai supanašėdavo su mirusiais, nes dryžiai primena kaulėtos mirties šonkaulius. Todėl jie turėdavo tapti jau neįdomūs jūros pabaisoms.

Vakarų Europoje „jūrininkų dryžiai“ vadinami „bretonų dryžiais“. Netrukus šią madą perėmė Olandijos laivynas, vėliau – prancūzų, kadangi dryžuotus rūbus vilkintys žmonės buvo puikiai pastebimi ant laivo stiebų tarp dažniausiai vienspalvių burių.

Norintiems įsigyti ar padovanoti Piotr Karski knygą „Jūroje“ reikėtų rašyti suvenyrai@muziejus.lt

Muziejus kviečia jo paslaugomis naudotis virtualiai.

Pranešama, jog šiomis dienomis muziejininkai užbaigė Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą – virtualios realybės turą po Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją „Jūrų katastrofos ir Lietuva“, kurio dėka dalis ekspozicijos persikėlė į virtualią erdvę. Virtualiame gide galima susipažinti su istoriniame Nerijos forte įrengta ekspozicija, apžiūrėti eksponatus bei išgirsti pasakojimus apie juos.

Muziejus šį gidą naudos ir palengvindamas lankytojams, ypač neįgaliesiems, pamatyti sunkiau pasiekiamas patalpas bei pristatant muziejų už jo ribų. Nors muziejus dabar nėra prieinamas fiziškai, šios ekspozicijos erdvinius fragmentus jau galima pamatyti muziejaus rubrikoje „Virtualu, bet tikra“.

Lietuvos jūrų muziejaus informacija