Jūrų muziejaus įrengtoje klasėje – atsakymai į visus klausimus, kodėl laivas plaukia

2020 12 08

Karantino metas Lietuvos jūrų muziejui tapo puikia galimybe skirti laiko ir dėmesio naujam unikaliam projektui: praeitą mėnesį Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje įrengta nauja edukacinė erdvė – Laivo fizikos klasė. Šios klasės pagrindu tapo muziejuje eksponuota paroda „Kodėl laivas plaukia?“.

Jūrų muziejus – pirmasis Lietuvoje muziejus, įrengęs mokykloje specializuotą klasę. Kadangi dėl karantino pamokos mokykloje nevyksta, muziejus šį mėnesį startuos su virtualiomis pamokomis iš šios klasės, o gyvai – jau po karantino.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė pasakoja, kad mintis įrengti tokią klasę gimė pernai, pasirašius bendradarbiavimo sutartį su naujos, jūrinės pakraipos mokykla.

„Jūrų muziejus jau seniai svajojo įrengti ekperimentariumą, kuriame galima būtų fiziškai perteikti daugelį dėsnių, kurių dėka geležiniai laivai jūromis plaukioja ir neskęsta,“ – sako muziejaus direktorė. „Ši klasė – tai sumažintas eksperimentariumo modelis, jos įrengimą parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė“.

Laivo fizikos klasėje moksleiviai gali patys pabandyti įvairiais būdais sutvirtinti burlaivio korpuso lentas, akivaizdžiai suprasti, kaip veikia balasto sistema, pasigaminti laivelių, juos plukdyti, mėginti panardinti ir iškelti povandeninio laivo modelį.

Klasėje parodoma, kaip buvo kuriamos pirmosios plaukimo priemones iš rąstų, medžių šakų. Vėliau išmokta susirišti kelis storesnius pagalius į plaustą. Jie daryti ir iš gyvulių odų. Jei  gausiai augo nendrių, statyti šiaudiniai laivai. Žvejybai ir krovinių gabenimui įlankose, ežeruose ar upėse naudoti ir plaukiojantys krepšiai. Spėjama, kad pirmosios burės darytos iš paprasčiausios medžio šakos. Į lapus atsimušęs vėjas, nešdavo valtį į priekį ir taip valtis galėdavo plaukti.

Klasės kūrimą kuravęs Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius teigia, kad irtis plaustais pakako karties ir žmogaus jėgos bei sumanumo. Vėliau atsirado irklai su plokščiais galais. Išmokus pasisiūti bures, laivus pradėjo varyti vėjas.

Pramonės revoliucija XIX a. pradžioje sukūrė garo variklį, kurį neilgai trukus pakeitė dyzeliniai varikliai, garo turbinos ir atominiai reaktoriai. Dabar jau atsiranda elektra, saulės energija ir suskystintomis dujomis varomų variklių.

Kaip variklis priverčia plaukti laivą? Variklis suka veleną, kurio gale yra pritvirtintas mentratis arba sraigtas. Tankiai išdėstytos mentės užgriebia vandenį ir taip stumia laivą. Dažniausias, efektyviausias ir patikimiausias laivo varytuvas – veikiantis po vandeniu sraigtas. Tokį sraigtą, veikiantį atvirame baseiniuke, išbandys ir moksleiviai. Na, o mentratį, be kurio iš vietos nebūtų pajudėję laivai su stūmokliniais garo varikliais, moksleiviai galės įsukti patys, mindami improvizuotą dviračio mechanizmą.

„Tokia klasė uostamiestyje tiesiog buvo būtina,“ – džiaugėsi muziejaus direktorė Olga Žalienė. „Kur gi, jei ne prie jūros galima sužinoti, kodėl laivas plaukia. Ši klasė – puikus pavyzdys, kad reikia pasaulį pažinti veikiant, o ne sausai dėstant faktus“.

Romualdas Adomavičius, pats puikiai mariose valdantis kurėną, sako, kad šiuolaikiniai dideli metaliniai laivai dažnai yra lengvesni už ilgus amžius jūras skrodusius medinius burlaivius.

„Iš didžiulių plieno lakštų suvirinti laivai yra lengvesni, nei tokio pat dydžio būtų medinis laivas. Toks laivas būtų daug labiau paniręs į vandenį ir jam būtų labai sunku įplaukti kad ir į Klaipėdos uostą“.

Statant laivą svarbiausia žinoti fizikos dėsnius ir atlikti itin tikslius skaičiavimus. Šiais laikais tai daro kompiuteriai, o senovės meistrams pasirodo užtekdavo nykščio.

Laivo fizikos klasėje pagal muziejaus parengtą mokymo programą vaikus mokys ir Lietuvos jūrų muziejaus edukatoriai ir Jūrų kadetų mokyklos mokytojai. Čia bus siūloma rengti ne tik fizikos pamokas, bet ir istorijos, geografijos, dailės, literatūros ir t.t. Ši klasė bus atvira ir kitoms Klaipėdos mokykloms.

Lietuvos jūrų muziejaus informacija ir nuotraukos