Vofeliai – išskirtinis Klaipėdos krašto lietuvininkų patiekalas, primenantis vaflius ir kepamas pagal specialią techniką. Lietuviai šį patiekalą neretai vadina blynais – širdelės formos vofeliai kepami specialioje keptuvėje. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad vafliai pradėti kepti Reino upės regione viduramžiais, maždaug XIV a., kai tik atsirado specialios širdelės formos keptuvės su bičių korį primenančiu ornamentu. Vaflių pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio wafla, išvertus į lietuvių kalbą – korio akutė. Mažosios Lietuvos regiono lietuvininkai vaflinius blynus pradėjo kepti nusižiūrėję nuo vokiečių daugiau kaip prieš šimtą metų ir pavadino juos vofeliais.
Kepti vofelius labai paprasta. Miltus, sviestą kiaušinių trynius, ištrintus su cukrumi, pilame į dubenį, užpilame pienu, suberiame vanilinį cukrų ir maišome tešlą. Atskirai suplakame kiaušinių baltymus ir pilame juos maišydami masę, kol ši taps vientisa. Ant krosnies dedame vaflinę keptuvę ir gerai įkaitiname. Į karštą keptuvę, ištrintą su lašiniais, pilame tešlą. Uždengę dangtį apverčiame vaflinę kita puse. Vartydami keptuvę, vofelį kepame apie 5 minutes. Po penkių minučių atidengę dangtį su mentele iš imame vofelį iš keptuvės. Kad vofelis būtų traškus, reikia atšaldytus juos dėti po vieną taip, kad iš apačios blynas gautų oro. Atšalę traškūs vofeliai dedami į lėkštę ir patiekiami į stalą. Taip kepti vofelius D. Tamulį mokė Anė Paldavičienė-Štriekis, senoji lietuvininkė iš Pagėgių savivaldybės Rukų kaimo.
Senovinė kafija
Įdėti cikorijos (ant dugno), vandens pilti tiek, kad apsemtų cikoriją. Virti 3–4 minutes, kol pajuoduos. Perkošti. Sudėti cukraus pudrą, supilti pieną, šildyti iki virimo (prieš užverdant) ir užsukti.