Grįžti
2024-02-20

„Kanto kambario“ ekspozicijos atidarymas

Vasario 12 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje buvo duotas didaus filosofo I. Kanto 300-ojo jubiliejaus renginių ciklo startas. Šia proga Klaipėdos mieste aidėjo karljono varpai, bibliotekoje buvo atidaryta nauja ekspozicija, pristatyta paroda, sveikinimo žodžius tarė garbūs svečiai. Po atidarymo visi žygiavo į ekskursiją, o dienos renginį vainikavo pamaldos.

Simboliška, kad lietuviškų šaknų turinčio, Prūsijos filosofo, vokiečių klasikinės filosofijos pradininko 300-ojo gimimo jubiliejus prasidėjo nuo 220-ųjų I. Kanto mirties metinių. 12 val. Klaipėdos karljono varpai savo skambesiu pagerbė filosofo atminimą.

Po pietų, bibliotekoje varpų skambėjimą balsais pratęsė Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „JūrAinė“ (vadovė Virginija Manšienė). Kartu su jų atliekama kompozija „Klaipėdos krašto varpai“ buvo atidarytas „Kanto kambarys“. Ekspozicijos architektas – Vladas Balsys. Imanuelio Kanto paveikslo, genealogijos medžio, laikrodžio ir KANTOmato autorius, menininkas Romas Klimavičius. Atidarymo metu ekspoziciją interaktyviai pristatė suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.

„Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte varpų skambėjimas turėjo ypatingą prasmę. Šįkart varpų skambesiu – tarsi simbolinės juostelės nukirpimu – KANTO KAMBARĮ bibliotekoje skelbiame atidarytą“, – visus susirinkusius sveikino I. Kanto viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.

Šventėje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus, kuris susirinkusiems palinkėjo: „Kurkite ir skleiskite idėjas, žinias, kuriomis dalinkitės su jaunais žmonėmis. Tik taip žmonės tampa progresyvesni: gaudami ne tik šio miesto genetiką, bet ir šio miesto kultūrinį DNR kodą, kuris sklinda iš šios nuostabios vietos į aplinką – į jaunąją širdį“.

„Kanto kambario“ ekspozicijos idėjos autorė, buvusi I. Kanto bibliotekos ilgametė vadovė Bronislava Lauciuvienė teigė, kad biblioteka šiam jubiliejui pradėjo ruoštis nuo 2022 metų: „Iš pradžių buvo sudaryta ir sukviesta darbo grupė, kuriai vadovavo filosofas Arvydas Juozaitis ir visada šalia prisidėjo kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas. Po to, buvo numatytos pagrindinės darbo gairės ir šiandien man be galo džiugu, kad jau yra visuomenei pristatoma ši išsami ir moderni ekspozicija apie Kantą. Labai smagu, kad mūsų pradėtas darbas turi pasekėjus. Dėkoju visai iniciatyvinei grupei ir naujajai bibliotekos direktorei Renatai Rudienei, kad ji tęsia pradėtą mūsų darbą. Ačiū Jums ir sėkmės“.

Lauciuvienė paminėjo, kad su dideliu nekantrumu laukia Jūratės Sučylaitėsknygos „Imanuelio kelias“pasirodymo: „Šį grožinį kūrinį Jūratė parašė laimėjusi bibliotekos paskelbtą konkursą. Aš su nekantrumu laukiu šios knygos pristatymo ir tikiu, kad jos laukia ne tik klaipėdiečiai, bet ir visi Lietuvos žmonės“.

Sveikinimo žodį tarė kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas. Jis teigė, kad I. Kanto kelias turėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą: „Kiekvienas Lietuvos miestas nori save pateikti pasauliui kaip įdomiau ir ieško būdų kaip įtraukti save į UNESCO paveldo sąrašą. Žinoma, Klaipėda turi nuostabų gamtos kampelį Smiltynę, kuris yra įtrauktas į šį sąrašą, bet aš manau, prie viso šito prijungus Kanto kelią, Klaipėda galėtų dar labiau atkreipti dėmesį į save“.

Cibauskas paminėjo, kad su iniciatyvine grupe yra numatyta dar daugiau darbų, kuriuos, jis tikisi, šis geras startas įkvėps įgyvendinti.

Filosofinėmis mintimis sveikinimus užbaigė iniciatyvinės grupės pirmininkas, filosofas Arvydas Juozaitis: „Gyvenant šiame neramiame židinyje, šaukti apie Kanto taiką būtų pats laikas. Bet ir nereikia nusiminti, nes pagal Kanto filosofiją – kiekvieną mano mintį lydi aš. Ne mano jausmai, o mano protas man pasako kas esu aš. Tai šiandien, čia visi susirinkę, galime teigti, kad esame Kanto palikuonys“.

Kultūros istorikė Jovita Saulėnienė pristatė autorinę fotografijų parodą „Klaipėda – Imanuelio Kanto tėvo miestas: laiko ženklai“. Fotografijose buvo įamžintos Klaipėdos vietos  susijusios su I. Kanto protėviais. Autorei idėją įgyvendinti padėjo fotografė – Roberta Kavaliauskaitė. Paroda veiks iki vasario 29 d.

Vakare visų laukė įdomi ekskursija, kurioje svečiai turėjo galimybę pirmi pamatyti dar restauruojamą Jono kalnelio poterną. Ekskursiją vedė archeologė dr. Raimonda Nabažaitė. Galėjome išvysti filmo premjerą apie Šv. Jono bažnyčios archeologinius tyrinėjimus.

Renginį vainikavo pamaldos už I. Kanto protėvius Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bažnyčioje. Giesmes atliko Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos choras „Laudamus“ (vadovė Irena Šemeklienė). Nuoširdi padėka Klaipėdos ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčių kunigams Reincholdui Morui ir Remigijui Šemekliui.  Taip pat, dėkojame Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorei Lilijai Petraitienei.

Ačiū visiems, kas buvote kartu ir prisidedate prie I. Kanto vardo garsinimo.

 

Kviečiame aplankyti Imanuelio Kanto ekspoziciją bibliotekoje, Turgaus g. 8.
Informacija skelbiama: www.biblioteka.lt