Kitoks Klaipėdos veidas: ko nežinojome apie tarpukario uostamiestį?
LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ maršrutai žiūrovus nukels į vokiškąją tarpukario Klaipėdą. Keturi maršrutai – uostas, architektūra, pramonė, švietimas. Pasak istorikų, tuomečiai klaipėdiečiai turėjo svarių priežasčių į lietuvius žiūrėti iš aukšto.
Klaipėdos maršrutuose komandą lydės ekspertai: istorikai prof. dr. Vasilijus Safronovas, Dainius Elertas, dr. Julius Žukas, architektė Ramunė Staševičiūtė, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė bei istorikas iš Kauno doc. dr. Kastytis Antanaitis. Taip pat tapytojas Edvardas Malinauskas, karilionu gros prof. Stanislovas Žilevičius.
Pirmasis dangoraižis ir sąsajos su Baltarusijos vėliava
Vokiškojo modernizmo keliais einanti laidos komanda aplankys ne tik to meto visuomenę žavėjusią Taupomąją kasą, bet ir apžiūrės prie Dangės upės įsikūrusį pirmąjį Klaipėdos dangoraižį. Prof. Stanislovas Žilevičius šypteli, kad dar visai neseniai Kaunui teko gerokai pasistengti, kad aplenktų uostamiestį. Ir kas sieja Jakų radijo stotį ir Baltarusijos nacionalinę vėliavą?
Nuoroda į maršrutą LRT mediatekoje:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000119962/stop-juosta-nr-118-klaipeda-i-d
Klaipėdos uostas
Pasak istoriko D. Elerto – 1923 m. Klaipėdos laikrodis buvo užsuktas Lietuvos ritmu. Lietuvai ėmus modernizuoti uostą, vokiečiai stebėjosi: „..kam čia tiek investuoti, jei šis kraštas kaip obuolys nukris į Reicho delną“. Aplankysime Klaipėdos uosto valdybą – lietuviško uosto „smegenis“, taip pat Pauliaus Lindenau laivų statyklą bei Locmanų namą. Užsuksime į Žiemos uostą, kur lietuvių inž. J. Šimoliūnas pirmąkart pritaikė neregėtą inovaciją, kurią pasisavino JAV ir Japonijos inžinieriai. O ar esate girdėję apie laisvąją zoną, kuri netgi Vokietijai užėmus Klaipėdą išliko Lietuvos teritorija?
Nuoroda į maršrutą LRT mediatekoje:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000120818/stop-juosta-marsrutas-nr-119-klaipeda-ii-d
Lietuviškų ir vokiškų mokyklų priešprieša
„Klaipėdos krašte iš 102 mokyklų, lietuviškų buvo tik keturios, mišrių lietuviškų-vokiškų – septynios“, – apie tuometę švietimo sistemą pasakoja istorikas prof. dr. V. Safronovas. Metas apžiūrėti dvi priešpriešas – lietuviškos kultūros tvirtove tapusią Vytauto Didžiojo gimnaziją ir vokišką kalbinį frontą palaikiusią Imanuelio Kanto mokyklą. Taip pat susipažinsime su tapytoju marinistu Edvardu Malinausku, apie arklius, vaikystę ir močiutę Eleną, kurios taip ir nesuspėjo išklausinėti gyvenimo tiesų.
Nuoroda į maršrutą LRT mediatekoje:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000121876/stop-juosta-marsrutas-nr-120-klaipeda-iii-d-lietuvisku-ir-vokisku-mokyklu-priespriesa-bei-netiketos-sasajos-su-antrojo-pasaulinio-karo-pradzia
Brandus tarpukario elitas ir klestinti pramonė
Šiame maršrute du architektai, kaunietiškojo bei vokiškojo modernizmo atstovai – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Herbertas Reismanas. Pastatų kompleksas – pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla ir Sporto ir gimnastikos rūmai.
Tarpukario Klaipėda įsitvirtino kaip stiprus pramonės kraštas. Su istoriku dr. J. Žuku paieškosime autentikos buvusioje spaustuvėje „Rytas“ ir viename iš muilo fabriko „Žuvelė“ pastatų.
„Tuometinis tarpukario Lietuvos elitas buvo žymiai brandesnis negu dabar. 120 metų carinės Rusijos ir 40 metų spaudos draudimo, atrodytų, taip neperlaužė tautos stuburo, kaip nepilni 50 metų sovietmečio“, – sako istorikas dr. J. Žukas.
Nuoroda į maršrutą LRT mediatekoje:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000122681/stop-juosta-marsrutas-nr-121-klaipeda-iv-dalis-klestinti-pramone-isradingos-reklamos-ir-nepalauztas-tarpukario-elitas