Klaipėdos svečiams – kranų horizonto skaitymo atmintinė

2020 06 10

Vienas ikoniškiausių Klaipėdos vaizdų – kranai. Jie žymi visą miesto kraštinę palei marias. Kai šią vasarą viešėsite uostamiestyje – pažiūrėkite į juos ne tik kaip į savotiškai gražias ažūrines metalo konstrukcijas, perskaitykite juos kaip tekstą, pasakojantį apie industrinį miestą, apie vėją, prašalaičiui paslaptingus uosto procesus.

Didžiulių kranų siluetus pamatysite dar nė neįvažiavę į miestą. Pietinėje jo pusėje rymo kranai gigantai – jei jų strėlės ištiestos į viršų, jie siekia apie 120 metrų aukščio (palyginimui – eilinis dvylikaaukštis siekia apie 36 m). Visai nemažai kaip vietai, kurioje nėra itin daug aukštų pastatų.

Kranų panorama atsiveria įvairiose miesto vietose. Bene geriausia vieta šio peizažo stebėjimui – marių krantinė persikėlus keltu. Prisėskite Smiltynės jachtklube ar tiesiog pasivaikščiokite išilgai krantinės ir pamėginkite atpažinti tai, ką matote. Tebus tai savotiška ornitologijos atmaina (juk kranai dažnai lyginami su gervėmis).

Klaipėdos kranų panoramą perskaityti padėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėja Vilma Locaitienė. Ji pasakojo, kad vien žiūrint į miesto kranus galima atspėti, kokia veikla vykdoma skirtingose uosto zonose: „Jei matote vadinamąsias gerves su išlenktais kaklais, tai yra portalinius kranus, toje vietoje gali vykti universalūs krovos darbai – pakeitus užkabinimo mechanizmą galima krauti tiek birius, tiek metalo krovinius ir t.t. Konteineriniai kranai atrodo visai kitaip, iš jų gausos galima suprasti, kad uoste vyksta intensyvus konteinerinių laivų aptarnavimas“.

Uosto teritorijoje yra 33 specializuoti terminalai.

Užsimojus ką nors stebėti visada reikia pradėti nuo pirminės klasifikacijos. Uoste esančius kranus galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas:

Pagrindiniai, kurių matoma daugiausiai, taip pat ir seniausi uoste yra vadinamieji portaliniai kranai. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „portalas“ – tai konstrukcija, pro kurią galima pravažiuoti. Uosto portaliniai kranai yra apžergę geležinkelio bėgius, šiuos kranus matote šiaurinėje uosto dalyje, kurioje ilgiausias krantines turi AB Klaipėdos jūros krovinių kompanija (KLASCO). 

Portaliniai kranai gali suktis aplink savo ašį 360 laipsnių kampu ir juda specialiais bėgiais išilgai krantinės, šalia prišvartuoto laivo. Anot V. Locaitienės, toks kranas gali būti apžergęs net dvejus bėgius, o portalo plotis gali siekti 10-12 metrų. 

Didieji STS konteineriniai kranai.

Konteineriniai kranai atrodo visai kitaip – tai ožinių kranų atmaina: jie stovi ant bėgiais judėti galinčių atramų, jas viršuje sujungia sijos, ant kurių sumontuotas išilgai jomis judantis keliamasis mechanizmas (vadinamasis vežimėlis), o konteinerius šie kranai sugriebia specialiais griebtuvais, kurie profesiniu žargonu vadinami sprederiu. Įspūdingiausi iš šių kranų stovi „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje, tai – aukštaūgiai STS konteineriniai kranai.

Sandėliavimo aikštelės kranai sudaro trečią uosto kranų grupę. Tai ožiniai kranai, sudaryti iš aukštų bėgiais ar ratukais galinčių judėti atramų. Jų viršuje – sijų konstrukcija, kuria išilgai juda krovimo mechanizmas. Šie kranai krauna konteinerius į rietuves – paprastai prie vienos rietuvės dirba keli tokie kranai. Jie taip pat naudojami kroviniams į transporto priemones pakrauti. 

Klaipėdos uoste kraunamos trąšos, naftos produktai, konteineriai, grūdai, kiti įvairūs kroviniai.

Klaipėdoje yra ir sunkiasvoris plaukiojantis kranas. Jis vienu metu gali pakelti apie 100 tonų krovinį. Šis kranas dirba „Vakarų laivų gamyklos“ teritorijoje. Didžiuliai plaukiojantys kranai į Klaipėdą buvo atvykę atplukdant didžiuosius STS konteinerinius kranus.

Visi uoste matomi kranai buvo pagaminti ne mieste. „Tai – sudėtinga konstrukcija, gal pažiūrėjus iš šalies atrodo, kad viskas paprasta, bet įsivaizduokite: nauji šiuolaikiniai kranai gali vienu metu sugriebti 100–120 tonų, be to, posūkio metu turi išlaikyti stabilumą – tai inžinerine prasme labai sudėtingas veiksmas. Palyginimui, senieji kranai galėdavo pakelti apie 20 tonų. Kranai yra specialiai užsakomi ir jų atplukdymas į miestą gali užtrukti apie dvejus metus,“ – aiškino V. Locaitienė. Anot jos, kranai taip pat priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių, tad kai mieste siautėja apie 20 m/s siekiantys vėjai – jų darbas stabdomas. Vėjams dar labiau įsismarkavus, kranai gali būti net specialiai įtvirtinami.

Viena įdomiausių temų, kalbant apie kranus, yra žmonės, kurie juos valdo. „Krano operatorius sėdi tokiame aukštyje, kokiame yra viršutinis dvylikaaukščio namo aukštas, ir turi numatyti, kiek žemai nuleisti užkabinimo mechanizmą, kad būtų galima užgriebti krovinį. Jis taip pat turi tą krovinį padėti į jam numatytą vietą – kraunant konteinerius leistina paklaida yra apie 20 centimetrų. Be to, reikia nepamiršti, kad kranai uoste yra tam, kad darbas būtų kuo našesnis, tad visas sudėtingas procesas dar turi būti atliekamas ir kuo greičiau,“ – pasakojo V. Locaitienė. Ji prisiminė, kad anksčiau daug portalinių kranų operatorių buvo moterys: kažkodėl būtent jos garsėjo kaip geriausiai valdančios kranų manipuliatorius. 

Žiūrint iš šalies sunku įsivaizduoti, kokia dėmesio koncentracija pasižymi krano operatorius: „Nesvarbu, kad keliamas 10–20 tonų krovinys – judesiai turi būti labai subtilūs. Kranu keliamas krovinys iškart patiria tris judesius – pradeda judėti keliamas aukštyn, pradėjus jį sukti, ima siūbuoti į kairę ir dešinę, o leidžiant žemyn taip pat ima judėti. Tai labai preciziškas darbas,“ – vardijo pašnekovė. Atliekant krovos darbus kranų operatoriai dirba poroje – vienas sėdi kabinoje, o kitas stovi apačioje, krano darbo zonoje, ir stebi vykdomas operacijas, radijo ryšiu patarinėja operatoriui, kad viskas vyktų saugiai: „Naujų kranų kabinos aprūpintos šiuolaikine įranga, vaizdo monitoriais, krano operatorius gauna informaciją apie vyraujančius vėjus, žino, koks yra momentinis krovinio svoris, jo kėlimo greitis ir t. t. Jei užkabinamas per sunkus krovinys, jo kėlimas yra blokuojamas,“ – pridūrė V. Locaitienė. 

Nepatyrusiam stebėtojui miesto kranai gali pasirodyti snūduriuojantys, bet jei išsiruošite juos pažinti ir sutelksite dėmesį į jų figūras – pamatysite, kad jie beveik be perstojo juda, o jų judesiai savotiškai užburiantys.

Parengtą pagal K. Sadauskienės knygą „Klaipėda. Alternatyvus miesto gidas“

 

VšĮ “We Love Lithuania” informacija