Labas, kelionių gurmane! Jei Tavo savaitgalio planams jau kurį laiką trūksta šviežio oro gurkšnio, 2026 metai Lietuvoje paruošė puikių naujienų – nuo atgijusių paveldo objektų iki netikėtų muziejų ir unikalių pažintinių maršrutų. Šį sezoną itin garsiai skamba Lietuvos kultūros sostine tapusių Kėdainių vardas, o net kelios šalies savivaldybės pristato dar niekur nematytas pramogas bei patirtis. Jeigu ieškai idėjų, kuo šiemet nustebinti save bei draugus, paruošėme Tau dvylika intriguojančių vietų, kurias tiesiog privalai įtraukti į savo kelionių po Lietuvą planus!
Kėdainiai: Radvilų mauzoliejus, evangelikų reformatų bažnyčia ir miesto minaretas
Pradėkime nuo Kėdainių, kurie 2026-aisiais pelnytai puikuojasi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Šiemet miestas kviečia pažinti net kelis išskirtinius objektus, kurie leidžia pažvelgti į visai kitokią Lietuvos istoriją. Vienas svarbiausių – kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, įrengtas XVII amžiaus evangelikų reformatų bažnyčioje. Tai vienintelė Lietuvoje atkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kapavietė, kurioje saugomi autentiški Radvilų sarkofagai. Net jei istorija mokykloje nebuvo mėgstamiausia pamoka, nusileidus į šią vietą supranti, kokia didinga giminė buvo Radvilos.
Išėjus iš senamiesčio verta pasukti link Kėdainių miesto parko, kur stovi dar vienas išskirtinis miesto simbolis – XIX amžiaus minaretas. Tai vienintelis atskirai stovintis minaretas Lietuvoje, pastatytas apie 1880 m. buvusios Kėdainių dvaro sodybos parke. Egzotiškas statinys iki šiol kursto legendas – vieni pasakoja, kad grafas Eduardas Totlebenas jį pastatė žmonai musulmonei, kiti – kad įkvėpimo parsivežė iš karų su Osmanų imperija. Kad ir kuri istorija būtų arčiausiai tiesos, tokio statinio Lietuvoje daugiau nerasi. Beje, į bokštą yra galimybė ir užlipti!
Interaktyvus „Agurkinis muziejukas“ Kėdainiuose
Prisipažink – turbūt nesitikėjai, kad vieną dieną į savo kelionių planus rimtu veidu įrašysi… agurkų muziejų. Taip taip, Kėdainiuose Tavęs lauke ne tik Radvilų mauzoliejus, įspūdingas minaretas, bet ir naujasis interaktyvus „Agurkinis muziejukas“, įsikūręs krautuvėlėje „Gurkė“. Čia ne tik sužinosi, kodėl šis miestas tapo agurkų imperija, bet ir gausi paragauti tokių gastronominių išradimų, kaip agurkų džemas ar agurkiniai saldainiai. Ir taip, tikėtina, po apsilankymo į raugintus agurkus žiūrėsi kiek pagarbiau. 
Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“
Tai viena tų vietų, iš kurių išeini tyliau, nei atėjai. Šeduvoje įkurtas išskirtinės architektūros muziejus „Dingęs štetlas“ pasakoja apie Lietuvos žydų miestelių – štetlų – gyvenimą, kultūrą ir likimą. Moderni ekspozicija pasitelkia autentiškus pasakojimus, vaizdo projekcijas, interaktyvius sprendimus ir originalius eksponatus, todėl istorija čia tampa ne vadovėlio tekstu, o asmeniška patirtimi.
Nors muziejus duris atvėrė anksčiau, 2026-ieji yra pirmasis sezonas, kai veikia visas muziejaus kompleksas, edukacinės programos ir lankytojų maršrutai. Tai viena svarbiausių kultūrinio turizmo vietų Lietuvoje ir objektas, pelnęs tarptautinį dėmesį. Tai nėra vieta, kur skubėsi… Ir turbūt gerai – kai kurios istorijos nusipelno, kad joms skirtum daugiau nei valandą.
Sapiegų rūmai Vilniuje: baroko renesansas Antakalnyje
Jei keliai Tave atves į sostinę, tiesiog privalai užsukti į Antakalnio mikrorajoną. Po ilgų ir itin kruopščių restauracijos metų Sapiegų rūmų kompleksas kartu su ramiu prancūziško stiliaus parku yra visiškai atviras lankytojams. Seniausias Vilniaus parkas įrengtas pagal prancūziško baroko madą. Ši žalioji oazė buvo atnaujinta taip, kad atitiktų senąsias tradicijas – geometriniai pasivaikščiojimų takeliai, simetriškos medžių alėjos ir atkurti fontanai akimirksniu nukelia į laikus, kai čia neskubėdami vaikštinėjo LDK didikai. Tai ideali, visiškai nemokama vieta lėtam sekmadienio pusryčių pratęsimui, knygos skaitymui ar tiesiog ramiam pasibuvimui po šimtamečių medžių laja, saugančia gausybę miesto paslapčių.
Beje, gali drąsiai žengti į pačių rūmų vidų – XVII a. menėse šiandien šeimininkauja Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) padalinys. Čia barokinė architektūra ir restauruotos autentiškos freskos susitinka su provokuojančiu šiuolaikiniu menu, garsinėmis instaliacijomis bei gyvomis ekskursijomis, todėl vaikštant po erdves lengva pamiršti, kokiame amžiuje (ir mieste!) iš tikrųjų esi.
Pilių ir dvarų kelias: požemiai, pilys ir nakvynė dvaro sode
Jeigu mėgsti maršrutus, kuriuose vieną dieną gali aplankyti pilį, kitą – dvarą, o vakare užmigti istorijos apsuptyje, šiemet verta išbandyti Pilių ir dvarų kelią. Viena ryškiausių naujienų – lankytojams plačiau atveriami Panemunės pilies rūsiai. Čia galima pamatyti erdves, kurios ilgus metus buvo mažiau pažįstamos, o pilies pasakojimas tampa dar įdomesnis – nuo didikų kasdienybės iki senųjų legendų.
Ne mažiau smalsumą kelia ir Žemosios Panemunės dvaras Šakių rajone. Čia atsirado galimybė apsistoti dvaro sodininko name, apsuptame 650 obelų. Kitaip tariant, vietoj standartinio viešbučio kambario gali rinktis vakarą tarp šimtamečių medžių ir rytinę kavą su bundančio dvaro vaizdu – štai kur tikrasis lėtojo turizmo džiaugsmas.
Kur gimė Klaipėdos šviesa: ekskursija po istorinę elektrinę
Klaipėda šiemet kviečia pažinti miestą iš neįprastos perspektyvos – per pramonės istoriją. Kartu su projektu „Pastatai kalba“ duris lankytojams atveria istorinis „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės kompleksas, įsikūręs pačioje miesto širdyje, ant Danės upės kranto. Būtent čia beveik prieš šimtmetį gimė Klaipėdos elektra ir centralizuota šiluma.
Ekskursijos metu pateksi į erdves, kurios paprastai lieka neprieinamos lankytojams. Iš arti pamatysi tarpukariu sumontuotas turbinas-generatorius, daugiau kaip pusę amžiaus skaičiuojantį 120 metrų aukščio kaminą ir išgirsi istorijas apie tai, kaip elektrinė augo kartu su miestu. Jei iki šiol pramoninis turizmas atrodė kiek nuobodokas, ši vieta greičiausiai pakeis Tavo nuomonę – juk ne kasdien gali pasivaikščioti ten, kur kadaise gimė uostamiesčio energija.
Miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ Ukmergėje
Ar įmanoma per valandą aplankyti Trakų pilį, Pažaislio vienuolyną, Biržų pilį, Klaipėdos švyturį ir dar keliolika kitų Lietuvos simbolių? Pasirodo – taip. Tik tam nereikės važiuoti per visą šalį. Ukmergėje sparčiai augantis miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ kviečia pažinti garsiausius Lietuvos architektūros objektus sumažintu masteliu. Parkas kuriamas kaip visos Lietuvos modelis po atviru dangumi – su upėmis, kelių tinklu, želdiniais ir kiekvieną savivaldybę reprezentuojančiomis miniatiūromis. 2026 m. ekspozicija toliau pildoma naujais statiniais, todėl net jei buvai čia pernai, šiemet gali rasti naujų „gyventojų“.
Skrydis virš kurorto: unikalus helio balionas Druskininkuose
Druskininkai šiemet pristato projektą, kurio analogų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje dar nebuvo – tiesiai iš naujosios autobusų stoties pastato specialiu trosu į 200 metrų aukštį kils milžiniškas helio balionas. Tai reiškia, kad vienu metu iki 30 žmonių galės saugiai pakilti virš miesto, pasigrožėti nuostabia Nemuno kilpų bei kurorto miškų panorama, o po to nusileisti ten, iš kur pakilo. Idėja atsivežta iš JAV vykusios pasaulinės turizmo parodos, ištobulinta ir šiemet įgyvendinta Mineralinių vandenų kurorte Druskininkuose. Nekantraujame išbandyti!
Kelmės krašto muziejus Kelmės dvare
Kelmės dvaras nėra naujokas Lietuvos turizmo žemėlapyje, tačiau 2026-ieji jam – ypatingi. Kelmės krašto muziejus po solidžios ir ilgai lauktos rekonstrukcijos lankytojus pasitinka atsinaujinęs iš pagrindų. Šis unikalus barokinės architektūros kompleksas dabar siūlo ne tik atnaujintą fasadą, bet ir modernias, interaktyvias ekspozicijas.
Lankytojai gali išvysti Kelmės dvaro rūmų priestate atidengtas vertingas XIX a. šešiakampių plytelių grindis, pasigrožėti atkurta XVIII a. pabaigos lubų polichromija, restauruotais XVIII a. pabaigos laiptais bei susipažinti su buvusiame dvaro valgomajame naujai įrengta ekspozicija apie Kelmės dvarus. Meno mėgėjų taip pat laukia žymaus lietuvių dailininko, tapytojo ir grafiko Antano Žmuidzinavičiaus kūrybos paroda, papildanti muziejaus pasakojimą apie Kelmės krašto istoriją ir kultūrą.
„Barstukų takais“: kai miške pradedi dairytis ne tik grybų
Kas tie barstukai? Jei vaikystėje skaitei lietuvių pasakas, tikriausiai prisimeni mažus, paslaptingus miško padarėlius. O jei ne – nieko tokio. Jie pasirūpins, kad susipažintum. „Barstukų takais“ – naujas interaktyvus projektas Dovainonyse, Kaišiadorių rajone, kviečiantis šeimas ir vaikus pažinti gamtą žaidžiant. Maršrute įrengtos stotelės, užduotys, pasakojimai apie lietuvių mitologiją ir miško gyventojus, o kelionė virsta savotišku nuotykiu, kuriame tenka ne tik stebėti, bet ir ieškoti, spręsti bei atrasti. Smagiausia tai, kad čia nereikia būti vaiku, jog įsitrauktum. Projektas skatina lėčiau pažinti mišką ir primena, kad kartais įdomiausi dalykai slepiasi ne muziejų vitrinose, o po samanomis.
Sėlių šventtakis: kur baigiasi civilizacija ir prasideda miško magija
Jei po visų muziejų norisi tiesiog įkvėpti gryno oro, pirmuoju numeriu į savo planus įsirašyk Sėlių šventtakį Gražutės regioniniame parke, Zarasų krašte. Nors pats takas duris atvėrė prieš porą metų, 2026-ieji yra tie metai, kai jis pasitinka visiškai subrendęs Tavo žygiams. Per pirmuosius gyvavimo metus organizatoriai ištobulino maršrutą, o šį sezoną čia siūlomi nauji teminiai patyriminiai žygiai su gidu, archeologais ir netgi senovinių sutartinių edukacijomis prie Šventosios upės. Šis 11 kilometrų maršrutas Antalieptės apylinkėse – tai ne šiaip pasivaikščiojimas tarp medžių, o mistinė kelionė per senąsias baltų šventvietes, piliakalnius ir laukinį Šavašos slėnį. Puiki vieta išsijungti telefono garsą (nors kamerą nuotraukoms tikrai norėsis palikti įjungtą) ir pajusti tą tikrąją, giliąją Lietuvos gamtos dvasią.
2026-ieji įrodo, kad norint patirti kažką naujo visai nebūtina sėsti į lėktuvą. Kartais didžiausi atradimai slypi vos už valandos kelio – nuo įspūdingų istorinių rūmų ir pilių iki netikėtų muziejų, mistinių miško takų ar panoramų, kurias galima išvysti pakilus virš kurorto. Tad susidaryk savo maršrutą, pasikviesk bendrakeleivius ir leiskis į pažintį su Lietuva iš naujo!