Atkarpa tarp stotelių „Danės slėniai“ ir „Senvagė“

Tekstų autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė.

Failo dydis:  11,77 MB

Šioje mūsų kelionės atkarpoje pamatysime daugiabučių, kotedžų ir individualių namų gyvenvietę, užimančią 5,3 hektarų teritoriją. Iki kitos stotelės plauksime apie 7 minutes, tad kol kas galime aptarti  kas buvo šioje vietoje iki naujų daugiabučių statybos pradžios ir kodėl  kolektyviniai sodai yra svarbi šio rajono virsmo dalis.

Vietovę supa Klaipėdos universiteto botanikos sodas, Kretingos gatvė ir Dangės upė. Sovietmečiu čia buvo Klaipėdos apželdinimo trestas, stovėjo šiltnamių administracinis pastatas, veikė gėlių parduotuvė. Iki šiol vietiniai su nostalgija prisimena čia pirktas gėles. Gal ir tarp mūsų yra kas pirkdavote čia gėles rugsėjo 1-ajai, kovo 8 -ą, ar tiesiog mylimąjai be progos? Vis tik smagu kai rajonas garsėja gėlėmis, o ne bėdomis, ar ne?

Šalia apželdinimo tresto, vaizdingame Dangės upės slėnyje buvo įkurtas žirgynas veikęs iki 2017 metų pabaigos. Naujos „Žolynų“ gyvenvietės statyba prasidėjo 2004 m. Per kvartalą nutiestos Senvagės ir Žolynų gatvės, o išaugus gyventojų skaičiui šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje Senvagės gatvėje pastatyta nauja moderni mokykla.

Tolėliau, tarp Dangės upės ir Kretingos gatvės, buvusių kolektyvinių sodų vietoje, plyti naujosios sodininkų bendrijos. Kolektyviniai sodai buvo ne tik Sovietų Sąjungos fenomenas, kažko panašaus būta ir Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, bei Vokietijoje. Jų atsiradimą padiktavo pragmatinės priežastys –  po Antrojo pasaulinio karo miestuose stigo produktų, tad valdžia priėmė sprendimą dalinti žemės sklypus gyventojams, kad šie patys prasimanytų maisto. Žinoma, sodininkai buvo skirtingi – vieni čia mėgavosi poilsiu, o kiti  puoselėjo daržus sunkiai dirbdami. Šiame 6 arų sklypelyje žmogus turėjo galimybę realizuoti savo kūrybiškumą, sumanumą, trauką žemės darbams bei meilę gamtai. Sodai tapo gimtojo kaimo tęstinumu naujiesiems miestiečiams, ramybės oaze, o neretai ir išgyvenimo būtinybe visai šeimai. Laikams keičiantis miestų užribiuose arba pakraščiuose buvę sodai tapo geidžiama, ar net prestižine vieta įsikurti –  vietoje nedidelių vasarinių namelių išaugo modernūs būstai apsupti išpuoselėtos aplinkos ir prabangių tvorų, vietoje šiltnamių išdygo dailios pavėsinės, sandėliukus pakeitė garažai, o vietoje daržų dabar žaliuoja išpuoselėtos vejos primenančios golfo laukus.