Pritaikyti sutikimo parinktis

Naudojame slapukus, kad galėtumėte efektyviai naršyti ir atlikti tam tikras funkcijas. Toliau rasite išsamią informaciją apie visus slapukus kiekvienoje sutikimo kategorijoje.

Slapukai, priskirti kategorijai „Būtini“, saugomi jūsų naršyklėje, nes yra būtini norint įjungti pagrindines svetainės funkcijas. ... 

Visada aktyvus

Būtini slapukai yra labai svarbūs pagrindinėms svetainės funkcijoms atlikti, o svetainė be jų neveiks numatytu būdu.

Šie slapukai nesaugo asmens identifikavimo duomenų.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Funkciniai cookies padeda atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, dalytis svetainės turiniu socialinės žiniasklaidos platformose, rinkti atsiliepimus ir kitas trečiųjų šalių funkcijas.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Analitiniai cookies naudojami norint suprasti, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine. Šie slapukai padeda pateikti informaciją apie lankytojų skaičiaus metriką, atmetimo rodiklį, srauto šaltinį ir kt.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Našumo cookies naudojami norint suprasti ir išanalizuoti pagrindinius svetainės našumo indeksus, kurie padeda lankytojams suteikti geresnę vartotojo patirtį.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Reklaminiai cookies naudojami norint pateikti lankytojams pritaikytą reklamą pagal puslapius, kuriuose jie anksčiau lankėsi, ir analizuoti reklamos kampanijos efektyvumą.

Nėra slapukų, kuriuos būtų galima rodyti.

Klaipėdos dujų fabrikas – industrinis miesto palikimas

Klaipėdos dujų fabrikas – vienas ryškiausių uostamiesčio industrinio paveldo ženklų, menantis laikus, kai į miestą atėjo šviesa. Įmonė įsteigta 1857 m., o pastatai iškilo 1860–1861 m. pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus Johanno Hartmanno projektą. Lapkritį čia pradėtos gaminti dujos, atvėrusios naują modernėjančios Klaipėdos ūkio etapą.

Iš 28 tuometinių statinių šiandien išlikę trys – raudonų plytų administracinis pastatas ir dvi aštuoniakampės dujų saugyklos. Iš pradžių dujos naudotos apšvietimui, vėliau – pramonei. Čia taip pat buvo gaminamas koksas, derva, amoniako vanduo, benzolas, selteris.

XIX a. pabaigoje miestas nušvito dujiniais žibintais – prie Biržos tilto, Luizės gimnazijos, senamiesčio gatvėse. 2011 m. atkurtos jų istorinės replikos.

Po karo fabriko pastatuose kurį laiką buvo įrengti butai. Šiandien „mažojoje“ saugykloje įsikūręs „MEMEL automuseum“ – klasikinės automobilių technikos muziejus. Čia eksponatai pasakoja apie laikus, kai greitis dar buvo romantika, o kelionė – stebuklas.

Adresas: Liepų g. 83, Klaipėda

Išsamesnė istorija

Iki XVIII a. buvo žinomi tik du šviesos šaltiniai: dienos šviesa ir ugnis. Iki XVII a. pabaigos jokio gatvių apšvietimo nebuvo. Klaipėda vakarais taip pat skendėdavo tamsoje iki pat XIX a.. Miesto vartai būdavo uždaromi, skersai Danę nuleidžiami buomai, uostas ir miestas apmirdavo. Turtingą miestietį arba vėlyvą svečią palydėdavo tarnas su žibintu rankoje.Tik XIX a. pradžioje, kai laikinai mieste apsigyveno Prūsijos karalius su šeima (1807-1808), tai vienur tai kitur pasirodė žibintai, o nuo 1838 m. Klaipėdos gatvės jau buvo apšviečiamos nuolat.
Apie dujas buvo žinoma nuo XVII a., tačiau tik 1860 m., Klaipėdos miesto savivaldybė savo lėšomis nutarė statyti dujų gamyklos įmonę. Iš pradžių buvo manoma ją statyti prie Dangės, burlaivių statyklos. Tačiau, 1861 m. grunto tyrimai parodė, kad vieta statybai netinka. Todėl dujų fabrikas pastatytas prie kelio į Luizės dvarą, vėliau šis kelias virto Liepų gatvės tęsiniu. Naujoji vieta nebuvo patogi, nes akmens anglis, iš kurių buvo gaminamos dujos, nuo Danės uosto reikėjo vežioti vežimais. Tik vėliau (1921-1923 m.) fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.

Dujų fabrikas pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J.Hartmann projektą. J.Hartmann vadovavo fabriko statybai. Fabrikas davė pradžią miesto įmonių zonai – vėliau greta iškilo vandentekis, skerdykla. Fabriko kompleksą sudarė keturiolika skirtingo dydžio ir įvairių formų pastatų: čia buvo retorių, garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugykla, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Išvaizdesni namai grupuoti palei gatvę: dujų saugykla, administracinis pastatas su butu direktoriui. 1867 m. šalia dujų saugyklos iškilo antra, panaši į pirmąją, saugykla. Dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose, kurie, paliekant tarpą, buvo apmūryti mūro kiautu. Šie trys raudonų plytų pastatai išliko iki šiol.

Dideli žibintai kartais būdavo ir architektūros akcentrai. XIX a. pabaigoje puošnus kandeliabras su penkiais žibintais buvo pastatyas geležinkelio stoties aikštėje – žibintus laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai. Puošnesni dujiniai žibintai buvo įrengti prie Biržos tilto, kitose miesto gatvėse buvo įrengti standartiniai metaliniai šviestuvai. Kronšteininiai dujų žibintai buvo nadojami ir reklamai, ir siauroms senamisčio gatvelėms apšviesti. Prie didesnių visuomeninių pasatatų žibintai stovėdavo and mūrų tvoros stulpų.

Dujiniai žibintai prie Luizės gimnazijos įrengti 1891 metais, o 2011 metų pavasarį „Lietuvos dujos” sutvarkė šiuos dujinius žibintus. Dabar žibintai vėl šviečia naudodami „Lietuvos dujos” tiekiamomis dujomis.