1252 m., susidūrus politinei valiai ir dvasinei vizijai, gimė idėja statyti pilį – iš jos išaugo Klaipėda, miestas su ilgaamže jūrine istorija. Klaipėdos pilis pirmą kartą paminėta dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine ir Kuršo vyskupas Heinrichas susitarė ją statyti tarp Nemuno ir Danės. Tuo metu manyta, kad marios – tai Nemuno, Vokietijoje vadinto Memeliu, atšaka, todėl pilis pavadinta Memelburgu.
Pirmoji – medinė – pilis iškilo klampioje vietoje, Danės pietiniame rage. Jau 1253 m. dešiniajame krante pastatyta mūrinė, aptvarinio tipo pilis su mediniais ir mūriniais kiemo pastatais. Ją saugojo pylimai ir grioviai. XIV–XV a. pilis daug kartų deginta per žemaičių ir lietuvių antpuolius. Vėliau sutvirtinta taip, kad galėtų atremti šaunamąjį ginklą – su bokštais, siena, įtvirtintais pylimais ir grioviais.
XVII a. Pilį puolė švedai, siautė gaisrai. 1686 m. įrengti bastionai, o paskutiniai fortifikacijos darbai baigti per Septynerių metų karą (1756–1763).
Šiandien piliavietė primena ne tik miesto ištakas, bet ir šimtmečius trukusią kovą dėl jo apsaugos.