Na, ir kas gi čia užsuko pasikalbėti? Iš senyvo jūrininko norėtum išgirsti pasakojimą apie Smiltynės puošmenas? Kad jau sustojai ir prie mano laivų ekspozicijos, pasistengsiu per daug neišsiplėsti, bet nieko nepažadu. Kaip sakydavo mano mama: „Antanėliui neduok pavalgyt, duok pašnekėt“.

Na, ir kas gi čia užsuko pasikalbėti? Iš senyvo jūrininko norėtum išgirsti pasakojimą apie Smiltynės puošmenas? Kad jau sustojai ir prie mano laivų ekspozicijos, pasistengsiu per daug neišsiplėsti, bet nieko nepažadu. Kaip sakydavo mano mama: „Antanėliui neduok pavalgyt, duok pašnekėt“.

Ir iš tiesų, valgyti aš mėgstu, bet kalbėti apie savo meilę – laivus – mėgstu dar labiau. Pasižiūrėk, kokie trys gražuoliai čia stovi… Ar žinojai, jog Baltijoje, Lietuvos žvejai dar prieš penkiasdešimt metų naudojosi ir suomiškais laivais? Jais buvo atsiskaitoma su Sovietų Sąjunga už karo nuostolius.

Mūsų, jūrininkų, kasdienybė buvo vergiškas darbas ir gyvenimas kalėjimo sąlygomis. Dažnas nesupranta, kodėl jauni vaikinai pasirinkdavo tokį darbą, tačiau aplinkiniai nežino – kuomet mes, jūrininkai, grįždavome iš jūros, mūsų atlyginimai atrodydavo ohoho kokie… Gyvendami laive juk už nieką nemokėdavome! Vieša paslaptis, jog jūrininkai iš už jūrų marių parplukdydavo kontrabandinių daiktų – džinsų, velveto marškinių, kramtomosios gumos, antitarybinės literatūros ir, ech.. grįžusius artimieji pasitikdavo išskėstomis rankomis… Nežinia, ar dėl to, kad patys sveiki gyvi grįžom, kad pasiilgo, ar dėl gėrybių, kurias parplukdėme.

Užsikalbėjau. Manykim, lyrinis nukrypimas.

Trys prieš tave stovintys istoriniai palikimai – „Dubingiai“, tralbotas „PTB-7167” bei „Kolyma“. Didžiausias, vienintelis toks išlikęs ir nepakartojamas „Bologoje“ tipo laivas – Dubingiai. Šis vidutinis žvejybos traleris į senąją žvejybos laivų aikštelę įkeltas beveik 40 metų atgal, kuomet čia jį tiesiai iš vandens patupdė tūkstanttonis plaukiojantis kranas „Stanislav Judin“, kuris į Klaipėdą užplaukė iš Kaliningrado pasitvarkyti prieš kelionę į Tolimuosius Rytus.

7-ajame – 9-ajame dešimtmetyje „Dubingiai“ priklausė Lietuvos žvejybos laivynui, kurio jau deja, bet nebėra. Pastatytas jis buvo ne taip, kaip kiti – Vokietijoje, bet čia, Lietuvoje, Klaipėdoje, „Baltijos“ laivų statykloje. Žvejai didžiuodavosi šio laivo laimikiais. Jis yra pasiekęs net Okeaninės žvejybos laivyno bazės rekordą – per reisą sugavo net 30 tonų žuvies! Jame žvejojo tralu ir dreifuojančiaisiais tinklais, be to, buvo pritaikytas žūklei gaubiamaisiais tinklais.

Jei turi minutę, lipk į vidų – užsuk į veikiančią ekspoziciją „Ilgas reisas“ apie sovietmetį, kurioje pamatysi tokio žvejo, kaip aš, kasdienybę.

Šalia – tralbotas „PTB-7167”, kuriuo žvejodavo tralu jūroje. Šis laivas pastatytas Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, o su juo Klaipėdos žvejai laimikių ieškodavo Baltijoje. Šitas, dar būdamas jaunėlis, į Lietuvos jūrų muziejaus Senųjų žvejybos laivų aikštelę įkeltas 1978-tais metais, o man vis dar atrodo, kad vakar…

Na ir paskutinis, bet ne prasčiausias ir vienintelis toks – metaliniu rentiniu ir medžio korpusu –  išlikęs, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“. Naudotas jis buvo žvejybai tralu mūsų mylimojoje Baltijos jūroje, įguloje būdavo vienuolika narių – šiek tiek daugiau už pastarąjį tralbotą. Būtent „Kolyma“ buvo vienas iš laivų, kuriuos Sovietų Sąjungai kaip reparacijas tiekė karą pralaimėjusi Suomija.

Gerai, šiam kartui tiek… Ir pabaigai, ar žinai nerašytą jūrininkų taisyklę? Esant laive švilpauti griežtai draudžiama, nes taip gali pritraukti ne tik nepalankų vėją, bet ir nelaimes!

Neprailgo laikas čia manęs klausant? Man, pripažinsiu, malonu susipažinti, tad viliuosi, kad šis jausmas abipusis. O dabar jau turiu lėkti, tad iki pasimatymo, žmogau, ir gero vėjo!