Poetas apie Klaipėdos tiltus

2020 12 04

Lietuvos jūrų muziejus antrojo karantino metu siūlo lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat publikuojami įdomūs faktai, skelbiami įvairūs konkursai.

Šį kartą muziejus dalijasi poeto avangardisto, mokytojo, aistringo buriuotojo Salio Šemerio atsiminimų knygos „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ ištrauka.

Štai ką 1970 m apie Klaipėdos miesto tiltus rašė Salys Šemerys:

„Žinoma, kad 1919 metais Klaipėdoje yra buvę 20 000 gyventojų ir per Dangės upę – du tiltai. Vienas tiltas, netoli teatro, buvo vadinamas „Karoliaus tiltu“ (Carlsbrucke). Tai buvo pakeliamas tiltas. Antrasis tiltas ties kino teatru „Kammer-Lichtspiele“, dabartiniu „Baltijos“ kinu, buvo vadinamas „Biržos tiltu“ (Bursenbrucke). Tai buvo pasukamas tiltas. Jis buvo taip pavadintas dėl to, kad antrame Dangės krante čia pat buvo Biržos rūmai (kur dabar sodelis su fontanu yra).

Vokietijos kariuomenės kariai laisvalaikiu ant Biržos tilto Klaipėdoje 1941 m. birželį. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kai aš 1927 metais apsigyvenau Klaipėdoje, mieste gyventojų jau buvo dusyk tiek – 40 000, o 1939 m. buvo trissyk tiek – 60 000. O tiltų – vis tik du. Bet dabar, 1970 m., mieste yra jau 150 000 gyventojų, o tiltų – vis tik du. Ir tie patys nei pakeliami, nei pasukami. Po Antrojo pasaulinio karo 50 metrų ilgumo „Biržos“ tiltą Klaipėdoje statė penkerius metus. Sklido net mįslė-anekdotas: „Kur yra ilgiausias tiltas Tarybų Sąjungoje?“ Nagi tiltas Klaipėdoje per Dangės upę. Jį statė penkerius metus! Dabartiniu metu jau treji metai statomas „Karoliaus“ tiltas, ir negalima numatyti, kada jis bus baigtas. Atsižvelgiant į miesto gyventojų skaičiaus padidėjimą ir riedmenų pagausėjimą, atrodo, kad tų dviejų tiltų šiuo metu tikrai nepakanka.

Anais laikais tie tiltai dažnai būdavo pakeliami ar pasukami, nes pro juos upe aukštyn plaukdavo dideli prekiniai garlaiviai į Faneros fabriką (Schalfabrik), dirbtinių trąšų fabriką „Union“, statybos įmonę „Domscheit ir Co“ ir kitur. Čia minėjau du svarbiausius tiltus miesto centre, kurių magistralės jungia pietinę ir šiaurinę miesto dalį. Rytinėje miesto periferijoje yra dar du tiltai. Pirmasis specialiosios paskirties geležinkelio tiltas, antrasis – per Dangės upę ties Faneros fabriku. Jo kelias palei Žemės ūkio technikumą veda į laukus, kaimus ir yra pagausėjusio miesto transporto mažai naudojamas, todėl – antraeilis.“

Informacija iš atviraklaipeda.lt